Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. S. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja T. S. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 49SD-14180 (14.49.104) „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 49SK-2347-(14.49.109.E) „Dėl žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio prie (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 22 d. raštą Nr. ISS-85-(5.59E.) „Dėl atsakymo į skundą“; 4) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėją kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengėją, patikslinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus (duomenys neskelbtini)) formavimo projektą pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus, numatytus 5 straipsnio 2 punkto 3 papunktyje; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja patikslintu skundu teismo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 22 d. raštą Nr. ISS-85-(5.59E.), tačiau iš pateiktų rašto metaduomenų matyti, jog skundžiamas raštas priimtas 2023 m. sausio 23 d., todėl teismas pareiškėjos nurodytą rašto priėmimo datą laiko rašymo apsirikimo klaida.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija greta pareiškėjos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavo du naujus žemės sklypus, kuriems suteikti adresai (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus skyriaus vedėjas 2022 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 49SK-2341-(14.49.109.E), kurio sprendiniais buvo grubiai pažeista pareiškėjos teisė patekti į jai priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Formuojant naujus žemės sklypus, NŽT Vilniaus skyriaus vedėjas priėmė 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 49SK-2711-(14.49.109 E), kuriuo buvo nustatytas servitutas, užtikrinantis patekimą į pareiškėjai gretimą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau liko neišspręstas klausimas dėl patekimo į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą. Pareiškėja, susipažinusi su aukščiau nurodytais sprendimais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei NŽT Vilniaus skyriaus atsakymais mano, kad sprendimais suformuotuose žemės sklypuose nėra tinkamai suformuotas kelio servitutas, kuris užtikrintų privažiavimą prie pareiškėjos valdomo žemės sklypo, nes šiuo atveju pareiškėja neturi jokios galimybės į jį patekti. 2022 m. gruodžio 7 d. pareiškėja pateikė skundą NTŽ, prašydama panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimą, išdėstytą 2022 m. lapkričio 22 d. rašte ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą bei įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją patikslinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo projektą. NŽT 2023 m. sausio 22 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Pagal suformuotus žemės sklypų (duomenys neskelbtini), projektus, vienintelis pareiškėjos žemės sklypas neturi privažiavimo nuo bet kokio aplinkui esančio kelio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, prie minėto žemės sklypo turi būti užtikrintas privažiavimas. Formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas kelio servitutas, tačiau minėtu sprendimu kelio servitutas nebuvo nustatytas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris sudarytų pirmojo servituto tęsinį bei užtikrintų privažiavimą prie pareiškėjos žemės sklypo. Iki naujų žemės sklypų formavimo istoriškai valstybinė žemė buvo naudojama privažiavimui prie pareiškėjos žemės sklypo ir šis faktas turėjo būti įvertintas, priimant sprendimus dėl naujų žemės sklypų formavimo, nes kito būdo ar galimybės laisvai pateikti į pareiškėjos žemės sklypą nėra. Apie poreikį spręsti klausimą dėl kelio servituto nustatymo, užtikrinant privažiavimą prie pareiškėjos žemės sklypo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir NŽT Vilniaus skyrius buvo informuoti dar 2022 m. vasario mėnesį, pateikiant kelio servituto formavimo projektą, tačiau prašymas nebuvo nagrinėjamas. Tokiu atveju, sprendimai buvo priimti neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. NŽT yra atsakinga už tai, kad žemės teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtų nustatytas servitutas administraciniu aktu, kai to reikalaujama pagal žemės teritorijos planavimo dokumentus. Atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, nei į pareiškėjos prašymą nustatyti servitutą naujai formuojamame žemės sklype, nei į teisės aktų reikalavimus užtikrinti privažiavimą prie kiekvieno žemės sklypo, formuojant naujus žemės sklypus laisvos valstybės žemės fondo sąskaita, neatsižvelgė. Tokiu būdu priimtais sprendimais atsakovas suteikė prielaidas kilti ginčams ateityje tarp būsimų naujai suformuotų žemės sklypų savininkų ir pareiškėjos, nes pareiškėja į jai priklausantį žemės sklypą galėtų patekti tik per svetimą žemės sklypą.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2022 m. kovo 1 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl privažiavimo prie sklypo (duomenys neskelbtini), bei šalia suformuotų žemės sklypų teisėtumo, kurį atsakovė pagal kompetenciją persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. 2022 m. balandžio 22 d. pareiškėja kreipėsi į NŽT su prašymu / paklausimu dėl privažiavimo prie žemės sklypo. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. gegužės 19 d. rašte be kitų išdėstytų aplinkybių, pasiūlė dėl privažiavimo į žemės sklypą galimybės kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę. 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracija perdavė NŽT Vilniaus miesto skyriui suprojektuotų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dokumentaciją. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2022 m. spalio 24 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 49SK-2341-(14.49.109.E), kuriuo nuspręsta suformuoti 601 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 49SK-2711-(14.49.109 E.) nuspręsta suformuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyti servitutus. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2022 m. spalio 24 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl servituto nustatymo naujai suprojektuotose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. lapkričio 22 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. 2022 m. gruodžio 13 d. NŽT gautas pareiškėjos skundas dėl aukščiau minėto rašto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Nacionalinė žemės tarnyba 2023 m. sausio 22 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) planą ir kadastrinių matavimų bylą bei priimti skundžiamą 2022 m. spalio 24 d. sprendimą. Pagal Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje esančią informaciją nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) suprojektuotas rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio iniciatorius ir organizatorius yra Vilniaus miesto savivaldybė. Projektas taip pat yra patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu. Įvertinus projekto sprendinius matyti, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) nėra suprojektuoti servitutai, suteikiantys teisę prieiti ar privažiuoti į gretimus žemės sklypus. Nustatyta ir tai, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatytas 206 kv. m. ploto servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Paaiškino, kad projektas buvo viešinamas nuo 2021 m. kovo 30 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. Ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuotas bei jo kadastro duomenys nustatyti atsižvelgiant į galiojantį ir nenuginčytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. A30-1647/21, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo projektas. Be to, 2022 m. kovo 30 d. rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė išsamią informaciją dėl formavimo ir pertvarkymo projekto ties (duomenys neskelbtini), kurio tikslas – suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, bei informaciją dėl privažiavimo prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog pareiškėja būtų ginčijusi šį rašą, nėra. Pareiškėjos prašomi panaikinti ŽNT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT raštai buvo priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų, priimti kompetentingos institucijos, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suteiktas grąžinant neatlygintinai buvusiam savininkui Vilniaus miesto valdybos 1992 spalio 22 d. potvarkiu Nr. 2121V. Pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo grąžinamas, o vėliau pertvarkomas pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, Lietuvos Respublikos teisės aktuose nebuvo įtvirtinta nuostata, kad į kiekvieną žemės sklypą turi būti numatyta galimybė įvažiuoti keliu (gatve), besiribojančiu su valstybinės ar vietinės reikšmės keliu. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bei su pareiškėjos sklypu besiribojantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suprojektuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. A30-1647/21 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2022 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. A30-2887/22. Šiuo atveju žemės sklype (duomenys neskelbtini) suprojektuoti 206 kv. m ploto tarnaujantys servitutai. Šiais servitutais užtikrinama galimybė įvažiuoti į žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis teisės aktais nustatyti kelio servitutą per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), privažiavimui prie sklypo (duomenys neskelbtini), nėra galimybės, nes nebūtų užtikrintas reikalavimas išlaikyti ne siauresnį nei 3,00 m pločio kelią, nes žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ilgis yra tik 2,05 m. Įvertinę Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suvestinio skaitmeninio žemėlapio duomenis, nustatyta, kad suprojektuoti ar įrengti Reglamentą atitinkantį įvažiavimą / išvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš C kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės taip pat nebūtų galimybės, nes nebūtų išlaikyti VIII skyriuje nustatyti minimalūs reikalavimai atstumams tarp sankryžų ir įvažiavimų / išvažiavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės nustatyti kelio servituto iš (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), reikalingo kelio servituto nustatymas turėtų būti sprendžiamas iš (duomenys neskelbtini) per besiribojančius žemės sklypus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nustatyti kelio servituto administraciniu aktu nėra galimybių, nes su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) nėra besiribojančių žemės sklypų su kapinėmis, rekreaciniam ir kitam gyventojų bendram naudojimui skirtais teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritoriniais kompleksais ir objektais. Privažiuojamojo kelio prie sklypo taip pat negalima laikyti centralizuotu (bendrojo naudojimo) keliu, kadangi juo būtų privažiuojama tik prie vieno žemės sklypo ir jis nebūtų naudojamas bendroms visuomenės reikmėms – nejungtų gyvenamųjų vietovių, bendrojo naudojimo objektų ir pan.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. rašto Nr. 49SD-14180 (14.49.104) „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 49SK-2341-(14.49.109.E) „Dėl žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio prie (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 23 d. rašto Nr. ISS-85-(5.59E.) „Dėl atsakymo į skundą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2022 m. vasario 23 d. pareiškėja kreipėsi į NTŽ Vilniaus miesto skyrių, prašydama išnagrinėti susidariusią situaciją ir pateikti paaiškinimą, pagrindžiantį šalia suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų ribų ir servitutų teisingumą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. kovo 4 d. raštu Nr. 49SD-260-(14.49.136 E.) persiuntė pareiškėjos prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui nagrinėti pagal kompetenciją. 2022 m. balandžio 20 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į NŽT direktorių su prašymu išnagrinėti susidariusią situaciją dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), privažiavimo. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. gegužės 19 d. raštu Nr. 49SD-5180-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ pasiūlė pareiškėjai dėl privažiavimo į žemės sklypą galimybės pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 49SK-2341-(14.49.109 E.) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ suformavo 601 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir patvirtino žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. 2022 m. spalio 24 d. pareiškėja kreipėsi į NŽT, prašydama nurodyti, kokie bus tolimesni NŽT veiksmai dėl susiklosčiusios situacijos bei ar bus imtasi veiksmų nustatyti kelio servitutą per naujai formuojamą žemės sklypą / sklypus. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. 49SD-14180-(14.49.104.) „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės išperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose, tuo pačiu privažiuojamojo kelio (servituto projektavimas) yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 49SK-2711-(14.49.109 E.) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ suformavo 813 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir patvirtino žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. 2022 m. gruodžio 7 d. pareiškėja pateikė skundą NŽT, prašydama panaikinti NŽT 2022 m. lapkričio 22 d. išdėstytą sprendimą, NŽT 2022 m. spalio 24 d. sprendimą bei įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją patikslinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo projektą. NŽT 2023 m. sausio 23 d. raštu Nr. 1SS-85-(5.59 E.) „Dėl atsakymo į Jūsų skundą“ pasiūlė pareiškėjai kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių, pateikiant prašymą dėl servituto nustatymo žemės sklype sudarant sandorį.

Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1155-561/2024 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-562-629/2025 T. S. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nutartyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų galimybės nustatyti kelio servituto iš (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą, reikalingo kelio servituto nustatymas turėtų būti sprendžiamas iš (duomenys neskelbtini) per besiribojančius žemės sklypus CK nustatyta tvarka. NŽT 2023 m. sausio 23 d. rašte pareiškėjai siūlė kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių pateikiant prašymą dėl servituto nustatymo žemės sklype (duomenys neskelbtini), sudarant sandorį. Taigi, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė skirtingą informaciją dėl servituto nustatymo galimybės žemės sklype, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino.

Įvertinus šalių argumentus bei pateiktus dokumentus, darytina išvada, jog šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris, pareiškėjos teigimu, užtikrintų patekimą į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis sklypas (duomenys neskelbtini), suteiktas grąžinant neatlygintinai buvusiam savininkui Vilniaus miesto valdybos 1992 m. spalio 22 d. potvarkiu Nr. 2131V „Dėl žemės sklypų suteikimo neatlygintinai buvusiems savininkams“ bei pertvarkytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-2545 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“.

2012 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. 30-2545 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo plano teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėjai priklausančio sklypo grąžinimo ir pertvarkymo metu teisės aktai nenumatė reikalavimo į kiekvieną žemės sklypą numatyti galimybę įvažiuoti keliu (gatve), besiribojančia su valstybinės ar vietinės reikšmės keliais.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2025 m. lapkričio 28 d.) 65 punkte numatyta, kad suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Kai visa Projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas patikrina organizatoriaus pateikto Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti.

Taisyklių 68 punktas nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl Projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti Projektą privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo (kai išvada dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo yra su Taisyklių 66 punkte nurodyta pastaba arba Projektas grąžinamas Projekto rengėjui taisyti Taisyklių 65¹ punkte nurodytu atveju, 5 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo patikslinto Projekto gavimo dienos).

NŽT Vilniaus miesto skyrius skundžiamu 2022 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 49SK-2341-(14.49.109 E.) suformavo 601 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas sprendimas priimtas, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. A30-1647/21 „Dėl žemės sklypų ties (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Formuojant aukščiau nurodytą sklypą, servitutas, kuris suteiktų galimybę pareiškėjai per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) patekti į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą, nenustatytas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas, kuriuo patvirtintas projektas, teismine tvarka nėra nuginčytas, todėl juo priimti projektiniai sprendiniai yra galiojantys.

Taisyklių 33 punkte numatyta, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.

Taisyklių 49¹.2 papunktyje numatyta, jog turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą). Formuojant žemės sklypą privažiavimo keliui (gatvei) turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai (toliau – ir STR 2.06.04:2014) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2024 m. kovo 8 d.) 33¹ punkte numatyta, kad vienos eismo juostos gatvėse ir pravažiavimuose eismo juostos plotis – 3,50 m (3,00 siaurose vietose).

Iš byloje esančių situacijos schemų matyti, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypu (duomenys neskelbtini), žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai priklausančio sklypo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendros ribos ilgis 2,05 m.

Pareiškėja prie 2022 m. spalio 24 d. skundo pridėjo situacijos schemą, kurioje pažymėjo siūlomą kelio ir inžinerinių tinklų servitutą. Pareiškėjos žemės sklypo ir siūlomo servituto gretimybę sudaro situacijos schemoje pažymėti taškai 5 ir 6. Šios gretimybės ilgis 2,05 m.

Išanalizavus byloje esančius dokumentus, įvertinus pateiktą situacijos schemą bei aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pareiškėjos sklypo (duomenys neskelbtini) ir NŽT suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendra riba yra per maža, kad pastarajame nustačius servitutą, pareiškėja galėtų patekti į jai priklausantį sklypą. Šiuo konkrečiu atveju, net ir nustačius servitutą žemės sklype (duomenys neskelbtini), jis, vadovaujantis Taisyklėse nustatyta tvarka, būtų per mažas, kad pareiškėja, nesinaudodama gretimų sklypų žeme, galėtų patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Žemės įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi: 1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti; 2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis; 3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti; 5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą; 6) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai Investicijų įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams arba valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; 7) valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į žemės sklypo projektą, pagrįstai 2022 m. spalio 24 d. sprendimu suformavo 601 kv. m žemės sklypą be jame esančių servitutų, nes tokio servituto suformavimas administraciniu aktu neatitiktų Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1-7 punktų ir STR 2.06.04:2014 reikalavimų.

Iš byloje esančių situacijos schemų matyti, kad kelio servituto, kuris atitiktų STR 2.06.04:2014 reikalavimus, nustatymas būtų galimas žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), kurie valdomi privačios nuosavybės teise.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. kovo 30 d. raštu Nr. A51-41153/22(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl privažiavimo prie žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0075:2434“ siūlė privažiavimo prie sklypo klausimą spręsti nusistatant servitutą per pareiškėjos naudojamą žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės į šį žemės sklypą nėra įregistruotos), kuriame yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys pastatai. Pažymėjo, kad pagal turimus ortofotografinius duomenis matyti, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pareiškėja patenka per gretimai esantį sklypą (duomenys neskelbtini). Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 30 d. raštas nėra šios administracinės bylos dalykas, tačiau teismas, įvertinęs aukščiau aptartas faktines aplinkybes, pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai pasiūlė pareiškėjai nusistatyti kelio servitutą per žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog net tuo atveju, jeigu NŽT nebūtų suformavęs žemės sklypų (duomenys neskelbtini), patekimas į pareiškėjos sklypą būtų neįmanomas, nesinaudojant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi, dėl per mažos pareiškėjai priklausančio sklypo ribos su valstybinės žemės sklypu.

NŽT 2023 m. sausio 23 d. rašte Nr. 1SS-85-(5.59 E.) „Dėl atsakymo į Jūsų skundą“ nurodė, kad žemės sklypą (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Civilinio kodekso 4.125 straipsnyje reglamentuojama, kad sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas. Taigi, sandoriai dėl servituto nustatymo yra žemės savininkų sutartys, kuriose šalių tarpusavio susitarimu nustatomi žemės servitutai, patariamos naudojimosi servitutu sąlygos, nuostoliai, jų apmokėjimo tvarka ir kitos sąlygos. NŽT skundžiamame rašte nurodė, kad pareiškėja dėl servituto nustatymo žemės sklype (duomenys neskelbtini) sudarant sandorį turėtų kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių.

Teismas, įvertinęs skundžiamą raštą, sprendžia, jog NŽT nepagrįstai nurodė dėl servituto sudarymo kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių, nes net ir sandoriu sudaromo kelio servituto plotas neatitiktų STR 2.06.04:2014 keliamų reikalavimų. Nepaisant to, jog NŽT netinkamai nurodė dėl servituto sudarymo galimybės sudarant sandorį su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikėtiniu, likę rašte nurodyti argumentai dėl servituto negalimumo nustatymo administraciniu aktu yra motyvuoti ir pagrįsti, todėl naikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. sausio 23 d. Nr. 1SS-85-(5.59 E.) nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, sprendžia, jog atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. 49SD-14180 (14.49.104) „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. 49SK-2341-(14.49.109.E) „Dėl žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio prie (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 22 d. raštas Nr. ISS-85-(5.59E.) „Dėl atsakymo į skundą“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti jų pareiškėjos nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pareiškėja patikslintu skundu prašė įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengėją, patikslinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo projektą pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus, numatytus 5 straipsnio 2 dalies 3 papunktyje. Pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimas įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių atlikti veiksmus yra išvestinis reikalavimas, todėl netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti skundžiamus aktus, netenkintinas ir išvestinis patikslinto skundo reikalavimas.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjos patikslintą skundą kaip nepagrįstą, atmestinas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos T. S. patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.