- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-19
- Bylos Nr.
- eA-562-629/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01673-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Milda Vainienė (pran.)
- Pareiškėjas
- T. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja T. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. 49SD-14180-(14.49.104.) „Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2022 m. lapkričio 22 d. raštas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 49SK-2341-(14.49.109.E.) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio prie (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Sprendimas); 3) panaikinti NŽT 2023 m. sausio 23 d. raštą Nr. 1SS-85-(5.59 E.) „Dėl atsakymo į Jūsų skundą“ (skunde nurodyta rašto data – 2023 m. sausio 22 d., laikytina rašymo apsirikimu) (toliau – ir 2023 m. sausio 23 d. raštas) (toliau kartu – ir skundžiami sprendimai); 4) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija), kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengėją, patikslinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo projektą pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus, nustatytus 5 straipsnio 2 punkto 3 papunktyje. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Administracija gretimai pareiškėjos žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), suformavo du naujus žemės sklypus, kuriems suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). NŽT 2022 m. lapkričio 22 d. raštu pareiškėją informavo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, siekdamas įgyvendinti nuosavybės teisų atkūrimo procedūrą piliečiams, kurie įrašyti į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, parengė administracinius aktus dėl naujais suformuotų žemės sklypų įteisinimo. Iš šio NŽT rašto pareiškėja sužinojo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2022 m. spalio 24 d. priėmė Sprendimą, kurio sprendiniais yra grubiai pažeidžiama pareiškėjos teisė patekti į jai priklausantį Žemės sklypą.
2.2. Formuojant naujus žemės sklypus NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė ir kitą 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 49SK-2711-(14.49.109 E) „Dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio prie (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“. Šiuo sprendimu buvo nustatytas servitutas, užtikrinantis patekimą į gretimą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2). Tačiau nurodytu sprendimu liko neišspręstas klausimas dėl patekimo į pareiškėjai priklausantį Žemės sklypą.
2.3. Nurodyti du sprendimai perduoti valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui tikslu įregistruoti suformuotus žemės sklypus (kadastro numeris (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos vardu. Sprendimais suformuotuose žemės sklypuose ((duomenys neskelbtini)) nėra tinkamai suformuotas kelio servitutas, kuris užtikrintų privažiavimą prie pareiškėjos valdomo Žemės sklypo per gretimus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).
2.4. Ji (pareiškėja) 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė skundą NŽT, prašydama panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimą, išdėstytą 2022 m. lapkričio 22 d. rašte, ir Sprendimą, taip pat įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėją kreiptis į Administraciją, kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengėją, patikslinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo projektą pagal Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus, nustatytus 5 straipsnio 2 punkto 3 papunktyje. NŽT 2023 m. sausio 23 d. raštu pareiškėjos skundo netenkino.
2.5. Pagal suformuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), projektus, vienintelis pareiškėjos Žemės sklypas neturi privažiavimo nuo bet kokio aplinkui esančio kelio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, prie Žemės sklypo turi būti užtikrintas privažiavimas. Šis reikalavimas numatytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės).
2.6. Formuojant žemės sklypus būtina vadovautis Taisyklėse nustatytais principais, pagal kuriuos kiekvienas sklypas turi turėti privažiavimą. Suformuoti sklypai turi privažiavimus, tačiau pareiškėjos Žemės sklypas liko be privažiavimo. Iki naujų žemės sklypų formavimo, istoriškai valstybinė žemė buvo naudojama privažiavimui prie pareiškėjos Žemės sklypo ir šis faktas turėjo būti įvertintas, priimant sprendimus dėl naujų žemės sklypų formavimo, nes kito būdo ar galimybių laisvai pateikti į pareiškėjos Žemės sklypą nėra.
2.7. Apie poreikį spręsti klausimą dėl kelio servituto nustatymo, užtikrinant privažiavimą prie pareiškėjos Žemės sklypo, Administracija ir NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo informuoti dar 2022 m. vasario mėnesį. Pareiškėja buvo pateikusi kelio servituto formavimo projektą, jį pridėjo prie savo 2022 m. spalio 24 d. prašymo NŽT Vilniaus miesto skyriui dėl servituto nustatymo. Tačiau šis prašymas NŽT Vilniaus miesto skyriuje nebuvo nagrinėjamas.
2.8. NŽT kompetencija ir veikimo taisyklės reglamentuotos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje (toliau – ir Metodika). Metodikos 3 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos projektai arba projektui prilyginami planai rengiami tik kaimo gyvenamosiose vietovėse bei teritorijose, nustatyta tvarka priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) kelio teritorija buvo priskirta Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. Metodikos 4 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos projektus ir projektui prilyginamus planus rengia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje išvardyti asmenys, sudarę sutartį su Nacionalinės žemės tarnybos vadovu ar jo įgaliotu teritorinio padalinio pagal žemės buvimo vietą vedėju dėl žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo kadastro vietovėje. Taigi, teisinis ir faktinis pagrindas NŽT sprendimams suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui miestuose yra savivaldybių rengiami miestų žemės sklypų detalieji planai arba žemės valdos projektai ir patvirtintos žemės sklypų kadastro duomenų bylos.
2.9. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Taisyklių 42 punktas nustato, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.
2.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių (toliau – ir Servituto taisyklės) 2.1 papunktyje nustatyta, kad pagal minėtas taisykles nustatomi žemės servitutai valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti. Tai reiškia, kad užtikrinant pareiškėjos teisę patekti į jai priklausantį Žemės sklypą, turi būti administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę pareiškėjai juo naudotis kaip nustatyta Servituto taisyklių 3 punkte. Pagal Servituto taisyklių 5 punktą, NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti prašomą žemės servitutą kartu su sprendimu suformuoti žemės sklypą, kuriam nustatomas žemės servitutas. Tokiu atveju NŽT yra atsakinga už tai, kad žemės teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtų nustatytas servitutas administraciniu aktu, kai to reikalaujama pagal žemės teritorijos planavimo dokumentus. Tačiau atsakovas, priimdama skundžiamus sprendimus, nei į pareiškėjos prašymą nustatyti servitutą naujai formuojamame žemės sklype, nei į teisės aktų reikalavimus užtikrinti privažiavimą prie kiekvieno žemės sklypo, formuojant naujus žemės sklypus laisvos valstybės žemės fondo sąskaita, neatsižvelgė. Todėl priimtais atsakovo sprendimais yra ateityje užprogramuotas ginčas tarp būsimų naujai suformuotų žemės sklypų savininkų ir pareiškėjos.