- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-03
- Bylos Nr.
- 1S-191-1035/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40152-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kategorijos
- 2.3.2.1.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro Dainiaus Dambrausko skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2024 m. kovo 21 d. kartu su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla, kurioje E. S. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. spalio 18 d. 13.12 val. (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto ir 127 punkto reikalavimus, nepasirinko saugaus automobilio važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą ir kelio būklę bei meteorologines sąlygas, t. y. važiavo didesniu kaip 65 km/h greičiu, viršijančiu maksimalų leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, (duomenys neskelbtini) vingyje į dešinę nepasirinko trajektorijos, kuria judėdamas automobilis „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprarastų stabilaus judesio, dėl to nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant dešinėje gatvės pusėje įrengto šaligatvio, kur automobilis partrenkė ta pačia kryptimi ėjusią pėsčiąją Ž. R., kelių eismo įvykio metu nukentėjusiajai Ž. R. padarytas kūno sumušimas, pasireiškęs L1, L2, L3 kompresiniais lūžiais, daugybiniais dubens kaulų lūžiais, suardžiusiais dubens žiedo vientisumą, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Šiais savo veiksmais E. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2024 m. balandžio 24 d. gautas nukentėjusiosios Ž. R. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuojant tuo, kad ji negali dalyvauti teismo posėdyje dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo besitęsiančios reabilitacijos ir su ja susijusių vizitų pas gydytoją. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2024 m. gegužės 16 d. gautas dar vienas nukentėjusiosios prašymas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo atidėjimo, motyvuojant tuo, kad dėl byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu patirtų sužalojimų ji dar tęsia reabilitaciją ir yra nedarbinga, kelis mėnesius turėjo gydytis gulėjimo režimu ir iki šiol juda su apribotomis judėjimo, stovėjimo, sėdėjimo galimybėmis. Prašyme taip pat nurodyta, kad nukentėjusioji yra silpnos sveikatos, atlieka daug tyrimų dėl patirtų sužalojimų, artimiausiu metu laukia konsultacija su chirurgu dėl galimos operacijos. Kartu su prašymu nukentėjusioji Ž. R. pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad jai nustatyta, be kita ko, M. supraspinatus sausgyslės intersticinis plyšimas ties prisitvirtinimu prie didžiojo gumburėlio, sąnarinės lūpos viršutinės dorzalinės dalies nedidelis plyšimas ir paralabinė cista, edemiška pažastinė kišenė – kapsulitas ar patempimas, nežymus eksudacinis sinovitas, nukentėjusiajai išduotas siuntimas dėl operacinio gydymo.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, motyvuojant tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo siekiama surinkti informaciją apie visus galimai padarytos nusikalstamos veikos padarinius, t. y. neišreikalauti papildomi medicininiai dokumentai, jų pagrindu nepateikta užduotis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriui atlikti objektų tyrimą bei negauta papildoma specialisto išvada. Teismo vertinimu, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu į teismą perduota skubotai, t. y. kaltinamajam neinkriminavus visų reikšmingų eismo įvykio metu nukentėjusiosios Ž. R. galimai patirtų sužalojimų, o tai reiškia, kad kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų ir tai yra kliūtis teismui priimti teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras D. Dambrauskas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – bylą grąžinti pirmosios instancijos teismas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Kaltinamajame akte nurodytos esminės E. S. inkriminuojamos veikos faktinės aplinkybės, atitinkančios baudžiamajame įstatyme – BK 281 straipsnio 3 dalies dispozicijoje – nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius: inkriminuojamos nusikalstamos veikos aprašymas, detaliai įvardyti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami veiksmai, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, pasekmės (sveikatos sutrikdymo sunkumas). Tai reiškia, kad jame išdėstytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kurios yra svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.
1.2. Pavedimas atlikti supažindinimą su bylos medžiaga surašytas 2024 m. kovo 7 d. Tą pačią dieną nukentėjusiajai išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą ir teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusiojo naujų duomenų apie savo sveikatos būklę ir prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą nepateikė. Kaltinamasis aktas surašytas 2024 m. kovo 21 d. ir tą pačią dieną baudžiamoji byla perduota teismui. Šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusiajai Ž. R. ikiteisminio tyrimo užbaigimo metu nebuvo žinoma, kad bus nustatyti dar kiti sužalojimai ar komplikacijos. Kokia bus gydymo eiga ir pasekmės, nėra ir negali būti žinoma šią dieną. Todėl nepagrįsta laikytina apylinkės teismo pozicija, kad ikiteisminis tyrimas turi vykti tol, kol asmuo visiškai pasveiks ir bus gauta garantija, kad jokie nauji sužalojimai ar komplikacijos nepaaiškės. Baudžiamosios bylos perdavimas teismui gali užtrukti nepateisinamai ilgai, kadangi tokių aplinkybių neįmanoma numatyti. Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, šiuo konkrečiu atveju, jeigu ir bus nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai Ž. R. buvo padaryti ir kiti sužalojimai, tai neturės įtakos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kadangi E. S. veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.
1.3. Teismas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinamojo akto trūkumų nenustatė ir tos aplinkybės, kurios paaiškėjo tik teismo posėdžio metu (ir nebuvo žinomos ikiteisminio tyrimo metu), neduoda pagrindo vertinimui, kad surašant kaltinamąjį aktą buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kurio negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir kad šis kaltinamojo akto tariamas trūkumas trukdo teismui nagrinėti bylą. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nenurodė įtikinamų motyvų, kodėl jo akcentuojamos aplinkybės trukdo išnagrinėjus bylą priimti vienokį ar kitokį galutinį procesinį sprendimą byloje. Teismo posėdžio metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus, turėtų prireikus papildomai ištirti byloje naujai gautus duomenis ir priimti galutinį procesinį sprendimą, o ne bylą grąžinti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Grąžinus bylą prokurorui, jis privalėtų vesti bylą taip, lyg ikiteisminis tyrimas dar nebūtų pasibaigęs, o pašalinęs teismo nutartyje nurodytus teismo nuomone esančius trūkumus, galėtų baudžiamąją bylą teismui perduoti tik dar kartą surašant kaltinamąjį aktą, tuo pačiu privalėtų atlikti visus veiksmus, įskaitant visus ikiteisminio tyrimo užbaigimo stadijos veiksmus, kurie yra imperatyviai nustatyti baudžiamojo proceso įstatyme prieš perduodant bylą su kaltinamuoju aktu į teismą. Toks proceso vilkinimas neatitiktų proceso dalyvių teisių ir interesų.
1.4. Nei kaltinamasis, nei jo gynėjas neišreiškė pozicijos, kad baudžiamąją bylą reikia grąžinti tyrimui papildyti, todėl galima teigti, kad tokiu nepagrįstu sprendimu bylą perduoti prokurorui pažeidžiama kaltinamojo teisė į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, taip pat į teisingą ir greitą procesą. Be to, nukentėjusioji iki šiol nepareiškė civilinio ieškinio, todėl šiuo metu galima tik spėlioti, ar bus pareikštas civilinis ieškinys, o gal nukentėjusiąją tenkins Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko pasiūlyta draudimo išmoka.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnyje yra nurodyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. Kaltinamajame akte prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką byla prokurorui gali būti perduodama tik esant trijų sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-495/2020). Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas neturėjo pagrindo baudžiamąją bylą perduoti prokurorui.
Skundžiamoje nutartyje sprendimas baudžiamąją bylą perduoti prokurorui grindžiamas tuo, kad prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytų jo turiniui keliamus reikalavimus. Šiuose punktuose numatyta, kad kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, taip pat duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos šioje normoje išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-895/2020). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šios veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-719/2021).
Priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju kaltinamojo akto turinys atitinka BPK 219 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytus reikalavimus. Iš kaltinamojo akto matyti, kad jame pateiktas išsamus inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašymas: veikos vieta, laikas, būdas ir žemesniojo teismo akcentuoti padariniai, t. y. eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytas kūno sumušimas, pasireiškęs L1, L2, L3 kompresiniais lūžiais, daugybiniais dubens kaulų lūžiais, suardžiusiais dubens žiedo vientisumą, kuris atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Be to, kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Šiuo atveju aktuali Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 20 d. specialisto išvada. Ši išvada pateikta remiantis tuo metu turimais (aktualiais) VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pateiktais medicininiais dokumentais (gydymo stacionare ligos istorija, medicininių dokumentų nuorašais ir skaitmenine DVD-R laikmena). Specialisto išvadoje konstatuotas kaltinamajame akte nurodytas nukentėjusiosios sveikatos sužalojimas, kuris, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktu, kvalifikuotas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiame kontekste pažymėta, kad apylinkės teismas nenustatė kaltinamojo akto turinio trūkumų ir spręsdamas baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimą, nes 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų matyti, kad ši byla prokurorui grąžinta ne dėl minėtų kaltinamojo akto turinio trūkumų, o dėl to, kad, pasak žemesniojo teismo, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta visa informacija apie galimus kitus (vėliau paaiškėjusius) nusikalstamos veikos padarinius, todėl kaltinamajam nebuvo inkriminuoti visi reikšmingi eismo įvykio metu nukentėjusiosios Ž. R. galimai patirti kiti sužalojimai. Būtent šie trūkumai, apylinkės teismo vertinimu, trukdo nagrinėti bylą. Su šiais argumentais aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti.
Bylos duomenimis, aptariamas eismo įvykis įvyko 2023 m. spalio 18 d. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, 2023 m. spalio 24 d. išsiųstas reikalavimas VšĮ Respublikinei Vilniaus universiteto ligoninei pateikti nukentėjusiosios Ž. R. medicininius dokumentus ir atliktas rentgeno nuotraukas. Gavus šiuos medicininius dokumentus, išsiųsta užduotis atlikti objektų tyrimą. Specialisto išvada pateikta 2023 m. lapkričio 20 d. Nukentėjusioji apklausta 2023 m. lapkričio 30 d. Ji, be kita ko, parodė, kad iki šiol yra gydoma, jos laukia ilgas gydymo ir reabilitacijos procesas, o civilinį ieškinį reikš vėliau (2 t., b. l. 3–5). Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu po šios apklausos būtų kreiptasi į nukentėjusiąją, siekiant išsiaiškinti, ar jai nenustatyta daugiau sužalojimų, koks planuojamas gydymas ir pan. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo galutinėje stadijoje nukentėjusioji 2024 m. kovo 7 d. pranešimu buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą, išaiškinant, jog ji turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusioji nepageidavo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nereiškė prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą. Aplinkybė, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio galimai patyrė kitų sužalojimų, paaiškėjo tik bylą nagrinėjant teisme. Nukentėjusioji 2024 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo besitęsiančios reabilitacijos ir su ja susijusių vizitų pas gydytoją, o 2024 m. gegužės 16 d. pateikė teismui dar vieną prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydama, kad ji dar tęsią savo reabilitaciją ir yra nedarbinga, atlieka daug tyrimų dėl patirtų sužalojimų, o artimiausiu metu laukia konsultacija su chirurgu dėl galimos operacijos. Kartu su šiuo prašymu nukentėjusioji pateikė naujus medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajai 2024 m. balandžio 5 d. atlikta magnetinio rezonanso tomografija, po kurios jai yra nustatytas M. supraspinatus sausgyslės intersticinis plyšimas ties pritvirtinimu prie didžiojo gumburėlio, sąnarinės lūpos viršutinės dorzalinės dalies nedidelis plyšimas ir paralabinė cista, edemiška pažastinė kišenė – kapsulitas ar patempimas, nežymus eksudacinis sinovitas, taip pat nukentėjusiajai 2024 m. balandžio 11 d. išduotas siuntimas dėl operacinio gydymo. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji išsamiau paaiškino apie savo sveikatos būklę, planuojamą gydymą ir jo prognozes.
Aukštesnysis teismas nesutinka su žemesniojo teismo byloje susiklosčiusios procesinės situacijos įvertinimu, nurodant, kad ikiteisminio tyrimo metu neatlikti visi būtini veiksmai siekiant nustatyti nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytus sužalojimus. Minėta, kad ikiteisminio tyrimo metu veikos padariniai buvo nustatyti tuo metu turimais (aktualiais) nukentėjusiosios medicininiais dokumentais. Aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir (ar) prokuroras po minėtos specialisto išvados gavimo papildomai nepasiteiravo nukentėjusiosios, siekiant išsiaiškinti, ar jai nenustatyta daugiau sužalojimų, koks planuojamas gydymas ir pan., nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi nukentėjusiosios teismui pateiktų naujų medicininių dokumentų data (atitinkamai ir juose nurodytų kitų nukentėjusiosios patirtų sužalojimų konstatavimo data) yra 2024 m. kovo 21 d. (šią dieną buvo surašytas kaltinamasis aktas) arba dar vėlesnė (2024 m. balandžio 11 d.). Taigi, prokuroras objektyviai negalėjo turėti tokių duomenų. Šiame kontekste sutiktina su prokuroro skundo argumentais, kad ikiteisminis tyrimas negali tęstis tol, kol nukentėjęs asmuo visiškai pasveiks ir bus gauta garantija, kad jokie nauji sužalojimai ar komplikacijos nepaaiškės. Dažnu atveju gali būti nežinoma, kokia bus gydymo eiga ir pasekmės, o baudžiamosios bylos perdavimas teismui negali užtrukti nepateisinamai ilgai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo konkrečiu atveju, jeigu bus nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo padaryti ir kiti sužalojimai, tai neturės įtakos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kadangi kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį (pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis nukentėjusiosios patirtas sužalojimas jau kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu). Kaip matyti, apylinkės teismo akcentuojami kiti (paaiškėję vėliau) nukentėjusiosios sužalojimai gali turėti įtakos nukentėjusiajai reiškiant civilinį ieškinį, kuris iki šios nėra pareikštas, ir reikalaujant žalos atlyginimo dėl visų jos galimai patirtų sužalojimų, tačiau nesudaro pagrindo grąžinti bylą prokurorui.
Pažymėtina ir tai, kad BPK 256 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta prokuroro ir nukentėjusiojo teisė iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Taigi, esant būtinybei, kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės gali būti keičiamos (pildomos naujai paaiškėjusiomis, tačiau tiesiogiai susijusiomis ir kaltinimo esmės neiškreipiančiomis) nagrinėjant bylą teisme tiek prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva, tokiu būdu tinkamai užtikrinant nukentėjusiojo interesus, kaltinamojo teisė į gynybą, teisingą ir greitą procesą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad žemesnysis teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, todėl skundžiama nutartis naikintina ir baudžiamoji byla grąžintina tam pačiam teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir grąžinti baudžiamąją bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.