Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent, ji, 2025 m. spalio 7 d., apie 15.38 val., Vilniuje, Vytenio gatvėje, ties pastatu Nr. 48, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „HONDA JAZZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jos iškvėptame ore 2,37 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

Šiais savo veiksmais G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

L. Ž. 2025 m. spalio 15 d. pateikė prašymą dėl leidimo būti laiduotoja.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios G. B. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. G. B. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2025 m. spalio 7 d. apie 15.38 val., Vilniuje, Vytenio gatvėje, ties pastatu Nr. 48, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „HONDA JAZZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jos iškvėptame ore 2,37 promilių etilo alkoholio koncentraciją.

Kaltinamosios kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, kitų objektų apžiūros protokolais, taip pat pačios kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

G. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji vairavo kelių transporto priemonę, kai jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad G. B. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Antra, administracinių nusižengimų registro duomenimis, penkerių metų laikotarpyje G. B. administracine tvarka bausta du kartus (vairuodama transporto priemonę, važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros), baudos sumokėtos. Trečia, kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Pažymėtina, jog G. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau ji nėra teista. Darbovietėje kaltinamoji charakterizuojama teigiamai: kruopšti, pareiginga, nestokoja jautrumo, supratingumo, principinga ir reikli. Byloje yra duomenų, kurie patvirtina, kad kaltinamoji turi problemų su sveikata. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji savo elgesį vertina neigiamai, jos asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, nagrinėjamu atveju padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamosios seserį L. Ž. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad G. B. su seserimi L. Ž. sieja artimi ryšiai, ši jai yra autoritetas. Iš teismui pateikto prašymo bei bylos duomenų matyti, kad L. Ž. yra dirbanti, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis neteista, administracine tvarka nebausta.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, G. B. padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos L. Ž. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą su 1000 (vieno tūkstančio) Eur dydžio užstatu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vairuodama automobilį, kuomet jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, kaltinamoji padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajai toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Byloje yra duomenų apie kaltinamosios sveikatos būklę – nustatytas (duomenys neskelbtini) ir t. t. Kaltinamajai dėl (duomenys neskelbtini) gydymo ir ilgalaikės stebėsenos privaloma reguliariai lankytis (duomenys neskelbtini). Kaltinamoji G. B. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkei toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant G. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. spalio 9 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajai G. B., nustatyta, kad ji įvykio metu būdama neblaivi vairavo automobilį „HONDA JAZZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso kaltininkės sugyventiniui D. J. Automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas, tačiau įvertinus pateiktus duomenis ir turto konfiskavimo teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į BK 72 straipsnio 5 dalį, teismas mano esant kliūčių konfiskuoti automobilį, priklausantį trečiajam asmeniui. Pabrėžtina, kad BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytos sąlygos, kurioms esant teismas gali konfiskuoti net ir trečiajam asmeniui priklausantį turtą – nagrinėjamu atveju nenustatytos. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, siekdamas įgyvendinti įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, išieško iš kaltinamosios konfiskuotino turto vertę, t. y. 19 310,00 Eur.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 72⁵ straipsnis). Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai (BK 72⁵ straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad G. B. nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,37 promilių neblaivumas), jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose per 12 mėnesių nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti AB ,,Regitra“.

Vokas su kompaktine laikmena, esantis prie bylos tomo galinio viršelio, – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 3 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

G. B., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją laiduotojos L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų terminui su 1000 (vieno tūkstančio) Eur užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti G. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 9 d. Apie tai informuoti AB ,,Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš G. B. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 19 310,00 (devyniolika tūkstančių tris šimtus dešimt) Eur.

Paskirti G. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose per 12 mėnesių nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajai G. B. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su kompaktine laikmena, esantį prie bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį prie bylos tomo galinio viršelio, perduoti saugoti AB ,,Regitra“.

Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.