Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Marijai Zubrickienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AS ,,Reverta“ ieškinį atsakovams E. S. ir A. B. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Sėkmės keliai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2007 m. birželio 5 d. tarp pradinio kreditoriaus AB ,,Parex bankas“ ir trečiojo asmens UAB ,,Sėkmės keliai“ buvo sudaryta kredito sutartis, kuria trečiajam asmeniui iki 2010 m. birželio 4 d. buvo suteiktas 1 540 800 Lt kreditas žemės sklypo įsigijimui. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas trečiajam asmeniui UAB „Sėkmės keliai“ priklausančio žemės sklypo hipoteka bei atsakovų E. S. ir A. B. laidavimu pagal 2007 m. birželio 5 d. laidavimo sutartis. Trečiajam asmeniui UAB „Sėkmės keliai“ Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartimi iškelta bankroto byla, 2011 m. kovo 3 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas 1 544 909,96 Lt ieškovo finansinis reikalavimas. 2013 m. vasario 4 d. iš varžytynių parduotas BUAB „Sėkmės keliai“ hipoteka įkeistas žemės sklypas už 52 343,06 Lt sumą ir šia suma sumažintas ieškovo reikalavimas iki 1 492 566,90 Lt. Ieškovas prašė solidariai iš atsakovų E. S. ir A. B. priteisti 1 492 566,90 Lt skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Teismas neatsižvelgė, kad apelianto laidavimas pagal laidavimo sutartį pasibaigė (CK 6.88 str. 1 d.). Kredito gavėjui UAB ,,Sėkmės keliai“ bankroto byla buvo iškelta 2010 m. vasario 26 d. nutartimi, kuriai įsiteisėjus laikoma, kad visi mokėjimo terminai yra suėję (ĮBĮ 10 str.). Ieškovas ieškinį dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo pareiškė tik 2011 m. liepos 8 d., taigi apelianto laidavimas laikomas pasibaigęs.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantui laidavimo sutarties sudarymas buvo visiškai nenaudingas, laidavimo sutartis buvo neatlygintinė. Ieškovas net neįsitikino, ar apeliantas pagal savo turtinę finansinę padėtį galėtų įvykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Be to, įkeistas žemės sklypas, pirktas už 1 540 000 Lt, buvo parduotas už neadekvačiai mažą kainą (52 343,06 Lt), tokiu būdu esmingai padidinant apelianto įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį.

3. Nors teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti 2013 m. spalio 11 d., tačiau jokių procesinių dokumentų savo gyvenamosios vietos adresu apeliantas negavo, todėl negalėjo pateikti išsamaus atsiliepimo į ieškinį ir pasirinkti atstovo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog ieškovui nepareiškus ieškinio dėl skolos iš apelianto, kaip laiduotojo, priteisimo per CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą nuo teismo nutarties iškelti pagrindiniam skolininkui UAB „Sėkmės keliai“ bankroto bylą, apelianto laidavimas pasibaigė.

CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminuotas laidavimas, kai laiduojama tik tam tikram laikui arba laiduojama už terminuotos prievolės įvykdymą. 2007 m. birželio 5 d. laidavimo sutartyje numatyta, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių ieškovui pagal Kredito sutartis įvykdymo (Laidavimo sutarties 9.1 p.; 1 t., b. l. 17-19). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, kad laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 ir kt.). Byloje neginčijama, ieškinio pateikimo dieną pagrindinis skolininkas UAB ,,Sėkmės keliai“ (kredito gavėjas) savo prievolių pagal kredito sutartį, už kurių įvykdymą laidavo apeliantas, tinkamai nevykdė. Todėl nors UAB „Sėkmės keliai“ prievolių terminai ir pasibaigė po bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nereiškia, kad pasibaigė apelianto laidavimas, kuris pagal laidavimo sutartį galioja iki visiško prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo.

Nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentai, kad laidavimo sutarties sudarymas apeliantui buvo visiškai nenaudingas, laidavimo sutartis yra neatlygintina, ieškovas, sudarydamas laidavimo sutartį, neįvertino, ar apeliantas galėtų ją įvykdyti, be to, žemės sklypas, pirktas pagal kredito sutartį, buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą, tokiu būdu padidinant apelianto, kaip laiduotojo, įsipareigojimus.

Laidavimo sutartys gali būti atlygintinės arba neatlygintinės (CK 6.76 str. 1 d.); civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar nesudaryti, jei sudaryti – tai kokiomis sąlygomis (CK 6.156 str. 1 d.); šalių sudaryta sutartys jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Kolegija nenustatė, kad šalių sudaryta laidavimo sutartis prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, todėl vien apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su laidavimo sutarties laiduotojui ekonominiu nenaudingumu, nesudaro pagrindo atleisti apelianto nuo prievolių, kurias jis prisiėmė laisva valia sudarydamas laidavimo sutartį, vykdymo. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad sudarydamas laidavimo sutartį su apeliantu, vertino jo finansinę padėtį ir pateikė duomenis, patvirtinančius, kad laidavimo sutarčių sudarymo metu, apeliantas buvo įmonės, už kurią laidavo, vadovas ir 50 proc. šios įmonės akcijų akcininkas, turėjo nekilnojamojo turto (2 t., b. l. 28-29). Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad banko nesidomėjimas laiduotojo turtine padėtimi nesudaro pagrindo pripažinti laidavimo sutarties negaliojančia (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2005/2013). Todėl apelianto argumentai dėl ieškovo nesidomėjimo jo turtine padėtimi neturi reikšmės apelianto prievolių pagal laidavimo sutartį vykdymui.

Kolegijos vertinimu, BUAB ,,Sėkmės keliai“ priklausančio sklypo pardavimo kainos nustatymas ir pardavimas bankroto proceso metu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant kilusį ginčą, kadangi apeliantas, nesutikdamas su turto pardavimo kaina, turėjo teisę ją ginčyti bankroto bylos metu (skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus ir kt.). Bylos duomenys patvirtina, kad parduoto žemės sklypo kaina buvo sumažintas neįvykdytos prievolės dydis, o ta aplinkybė, kad, apelianto nuomone, žemės sklypas buvo parduotas už per mažą kainą, nesudaro pagrindo mažinti jo prievolės dydžio pagal laidavimo sutartį.

Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantui procesiniai dokumentai pirmosios instancijos teisme vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse buvo įteikti tinkamai (1 t., b. l. 171-173). Byloje pateiktas apelianto 2014 m. vasario 13 d. prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (1 t., b. l. 181) taip pat patvirtina, kad apie 2014 m. vasario 14 d. paskirtą teismo posėdį, kuriame buvo išnagrinėta byla iš esmės pirmosios instancijos teisme, jis žinojo.

Kita vertus, apeliantui teigiant, kad buvo apribota galimybė jam teikti išsamius paaiškinimus apie ginčo esmę ir pasirinkti atstovą, siekiant suteikti apeliantui galimybę teikti papildomus paaiškinimus, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas (du žodiniai teismo posėdžiai). Apeliantui pranešimas apie teismo posėdį buvo siunčiamas per pašto siuntų tarnybą UAB ,,DHL Lietuva“, tiesiogiai išsiųstas apeliantui jo nurodytu adresu, taip pat apie teismo posėdį paskelbus specialiame interneto tinklapyje. Nors per kurjerių tarnybą apeliantui pasirašytinai pranešimas apie teismo posėdį apeliacinės instancijos teisme nebuvo įteiktas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantas žinojo apie procesą apeliacinės instancijos teisme, taip pat įvertinus tai, kad jam tiesiogiai buvo išsiųstas pranešimas apie posėdį jo procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu, taip pat apie teismo posėdį buvo paskelbta specialiame interneto tinklapyje, kolegijos vertinimu, apeliantas, būdamas rūpestingas ir atidus proceso dalyvis, turėjo galimybę apeliacinės instancijos teisme teikti paaiškinimus tiesiogiai ar per paskirtą atstovą, tačiau ja nepasinaudojo. Todėl, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad apelianto teisės teikti paaiškinimus apie ginčo esmę buvo pažeistos.

Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto valstybės naudai priteisiamas 19 449 Lt žyminis mokestis, kurio sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo buvo atidėtas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartimi (2 t., b. l. 20-21; CPK 93 str. 1, 3 d., 302 str.). Ieškovui iš apelianto priteisiamos 181,24 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2 t., b. l. 74-76; CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 93 str. 1, 3 d., 302 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 19 449 Lt (devyniolika tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AS ,,Reverta“ 181,24 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.