- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-206-173/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01105-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Galina Blaževič, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- V. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei J. G. dėl atsiskaitymo su įgaliotiniu, atsakovės J. G. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė V. M. prašė teismo priteisti iš atsakovės J. G. 10 143, 90 EUr skolą, 673, 94 Eur palūkanų, procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovė J. G. Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro 2010 m. gegužės 31 d. patvirtintu įgaliojimu buvo įgaliota valdyti ir disponuoti (parduoti) ieškovės paveldėtą butą (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė D. G. už sutartyje nurodytą 45 000 Lt kainą, iš kurių 1000 Lt pirkėja sumokėjo grynais, likusius 44 000 Lt pavedimu į ieškovės banko sąskaitą AB SEB banke. Atsakovė disponavo ieškovės banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, nes ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini). Pagal tarpusavio susitarimą, po pusmečio , t.y. 2014 m. birželio 25 d. atsakovė iš ieškovės banko sąskaitos AB SEB banke 2889 Eur (9975, 13 Lt) pervedė į kitą ieškovės banko sąskaitą Vokietijoje Commerzbank. Daugiau pinigų, gautų už parduotą butą, ieškovei pervesta nebuvo. Atsakovė, be ieškovės sutikimo, už parduotą butą gautas lėšas kelių sandorių pagrindu pervedė į savo ir kitų asmenų sąskaitas.
Atsakovė J. G. priešieškiniu prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės 10 978,34 Eur nuostolių atlyginimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 31 d. ieškovė įgaliojo atsakovę valdyti ir disponuoti butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), savo nuožiūra nurodytą turtą parduoti, gautus pinigus pervesti į kreditorės asmeninę sąskaitą AB „SEB" banke. Dar 2005 metų vasario mėnesį ieškovė su atsakove žodžiu sutarė, kad atsakovė rūpinsis butu, jį prižiūrės, mokės komunalinius mokesčius bei kitus su buto eksploatavimu susijusius mokesčius, atliks einamąjį remontą bei remontą buto būklei pagerinti, nes bute gyvenęs ieškovės tėvas butą paliko itin prastoje būklėje. Ieškovė įsipareigojo kompensuoti atsakovei visas su buto priežiūra ir remontu susijusias išlaidas. Ginčo, kad butą atsakovė tinkamai prižiūrėjo, juo rūpinosi, atliko remontą ir mokėjo mokesčius, byloje nėra. Bute atsakovė keitė langus ir sumokėjo UAB "Finestra" 2130 Lt. Šiam tikslui atsakovė 2011-07-27 sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB "Snoro lizingas" dėl 2130 Lt sumos finansavimo (sutarties mokestis 127,80 Lt), 300 Lt buvo sumokėta grynais. Viso už langus sumokėta 2557,80 Lt (740,79 Eur). Pagal 2013-08-09 rangos sutartį S. J. atliko buto remonto darbus už 2215,59 Eur (7650 Lt). Nuo 2005 m. vasario mėn. iki 2013 m. gruodžio mėnesio atsakovė UAB "Lietuvos dujų tiekimas" sumokėjo 832,88 Eur, UAB "Jonavos paslaugos" - 6816,34 Eur, už suvartotą elektros energiją 757,93 Eur. Viso už prekes ir paslaugas atsakovė yra sumokėjusi 11 363,53 Eur. Dalį sumos ieškovė yra atlyginusi, todėl ieškovė liko skoloje atsakovei 10978,34 Eur (2 t.b.l.145-148).
Taip pat nurodė, kad pagal 2010-05-31 įgaliojimą atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi, už parduotą butą gauti pinigai pervesti į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą. Pati ieškovė atsiskaitydama už buto priežiūrą atsakovei pervedė pinigus. 2005 vasarį pagal šalių žodinį susitarimą atsakovė įsipareigojo prižiūrėti ieškovės butą, o ieškovė įsipareigojo atlyginti visas, patirtas išlaidas. Ieškovė atsakovei atlygino tik 385 Eur, t.y. už buto komunalinius mokesčius ir remontą. Jokie nuomininkai bute negyveno. Ieškovė iš savo sąskaitos pavedimus galėjo atlikti pati. Ji dažnai parvykdavo į Lietuvą, apsistodavo savo bute ir net pas seserį. Atsakovė neišsaugojo mokesčių knygelės, kad ji mokėjo komunalinius mokesčius.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016m. rugpjūčio 4d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės J. G. ieškovei V. M. 10143,90 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2655,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmestas (dėl 673, 94 Eur palūkanų).
Priteisė iš ieškovės V. M. atsakovei J. G. 1609,65 Eur nuostolių atlyginimo.
Likusioje dalyje priešieškinį atmetė (komunalinių mokesčių, dalies priešieškininio reikalavimo dėl išlaidų atliktam remontui).
Dėl ieškovės V. M. ieškinio
Teismas dėl ieškinio nurodė, kad ieškovė V. M. po motinos Z. J. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo butą adresu (duomenys neskelbtini). 2010 m. gegužės 31 d. ieškovė įgaliojo atsakovę J. G. valdyti ir disponuoti paveldėtu butu: savo nuožiūra šį turtą parduoti, gautus pinigus pervedant į asmeninę ieškovės sąskaitą SEB banke (1 t.b.l.23-24). Veikdama pagal šį įgaliojimą J. G. butą pardavė D. G. už 45000 Lt pagal 2013-12-18 sutartį, pirkėja 1000 Lt turėjo sumokėti avansiniu mokėjimu grynais, likusius - pavedimu į ieškovės sąskaitą SEB banke iki sutarties sudarymo (1 t.b.l.25-33).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai. Veikdama pagal ieškovės išduotą įgaliojimą, įgaliojimą atsakovė 2013-12-18 sudarė pirkimo pardavimo sutartį su D. G. ir butą pardavė už 45000 Lt. Pirkėja už butą pilnai atsiskaitė ir dėl to tarp šalių ginčo nėra. Byloje kilo ginčas dėl pinigų, kurie po buto pardavimo buvo pervesti iš ieškovės sąskaitos.
Iš SEB banko pateiktos informacijos nustatyta, kad 2007-04-19 J. G. pagal 2006-03-29 įgaliojimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) V. M. vardu sudarė ir pasirašė elektroninių paslaugų teikimo sutartį bei gavo prisijungimo duomenis prie V. M. sąskaitos (3t.,b.l.32-36). Tai paneigia atsakovės teiginius, jog ji negalėjusi naudotis ieškovės sąskaita ir neturėjusi elektroninės bankininkystės prieigos prie ieškovės sąskaitos SEB banke.
Iš SEB banko išrašo nustatyta, kad 2013-12-18 iš ieškovės V. M. sąskaitos į V. G. sąskaitą Swedbanke elektroninės bankininkystės būdu buvo pervesta 18 000 Lt (5213,16 Eur) kaip mamos turto dalis; 2013-12-26 - 16000 Lt (4633,92 Eur) kaip mamos turto dalis S. ir R., viso 9 847,08 Eur. 2014-06-24 iš ieškovės sąskaitos SEB banke į V. M. sąskaitą Vokietijos banke pervesta 2889 Eur (9999,98 Lt) (1t.,b.l.109-110). Pastarasis pavedimas suformintas kaip sąskaitos papildymas, tačiau teismas sprendė, kad tai būtent nuo buto kainos likusi pinigų suma.
Teismas sprendė, jog atsakovė J. G. disponavo ieškovės V. M. sąskaitoje esančiais pinigais kaip savo. Atliko veiksmus priešingus ieškovės interesams, dėl ko ieškovė neteko dalies pinigų.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovė V. G. viršijo 2010m. gegužės 31 d. įgaliojimu suteiktų teisių ribas, dėl ko ieškovei V. M. padarė 10 143, 90 Eur (35 024,85 Lt) turtinę žalą, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 10 143, 90 Eur. [glaustai išdėstomi teismo motyvai].
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškininį reikalavimą dėl 673, 94 Eur palūkanų priteisimo. Teismas nurodė, jog šalys rašytinės sutarties nebuvo sudariusios, terminas nuostoliams atlyginti numatytas nebuvo, susitarimo dėl prievolės įvykdymo termino nėra, dėl palūkanų šalys nebuvo sutariusios, todėl sprendė, jog ieškininis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas.
Dėl atsakovės J. G. priešieškinio
Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 10 978, 34 Eur nuostolių, kurių ieškovė patyrė prižiūrėdama ieškovei priklausantį butą, mokėdama mokesčius už komunalines paslaugas, atlikusi buto remontą, atlyginimo.
Teismas, vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, sprendė, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakovė buvo įsipareigojusi prižiūrėti ieškovės butą, iki pardavimo pagerinti buto būklę. Atsakovė nurodžiusi, kad butas buvo apleistas , todėl nuomininkų neatsirado. Ji savo įsipareigojimus įvykdė: mokėjo mokesčius, butą prižiūrėjo, investavo į buto remontą, dėl ko ieškovė turi atlyginti jos patirtus nuostolius.
Teismas sprendė, jog atsakovė reikalavimą pritiesti iš ieškovės 10 978, 34 Eur nuostolių atlyginimą grindė tuo, jog 2005 m. šalys žodžiu susitarė, kad ieškovei gyvenant (duomenys neskelbtini), atsakovė rūpinsis ieškovės butu, prižiūrės jį, mokės komunalinius bei kitus su buto eksploatavimu susijusius mokesčius, atliks einamąjį remontą buto būklei pagerinti. Ginčo, kad ieškovė butą prižiūrėjo ir atliko remontą nėra.
Nustatė, kad pagal atsakovės užsakymą UAB „Finestra“ keitė langus, už kuriuos atsakovė sumokėjo (740, 79 Eur (2557,80 Lt). Teismas šioje dalyje priešieškinį tenkino, kadangi atsakovė įrodžiusi, kad bute buvo pakeisti langai, už kuriuos ji sumokėjusi.
2013-008-09 sudarė rangos sutartį su broliu S. J. atlikti bute remonto darbus, už kuriuos sumokėjo 2215,59 Eur( 7650 Lt). Teismas, vadovaudamasis Rangos sutartimi, sudaryta tarp atsakovės ir S. J., priteisė atsakovei iš ieškovės 868, 86 Eur( 3000 Lt), nes labiau tikėtina, jog atsakovė S. J. buvo sumokėjusi 3000 Lt (868, 86 Eur) avansą. Atsakovė buvo nurodžiusi, jog S. J. 3000 Lt sumokėjo grynais, o likusius pavedimais. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, jog likusius pinigus S. J. sumokėjo atlikusi bankinius pavedimus.
Atsiliepimas
Atsakovė buvo nurodžiusi, jog nuo 2005m. vasario mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ sumokėjo 832,88 Eur, UAB „Jonavos paslaugos“ 6 816, 34 Eur komunalinių mokesčių, 757, 93 Eur už suvartotą elektros energiją.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teismo išreikalauti įrodymai paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes ir leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad V. M. priklausančiame bute buvo gyvenama, mokami mokesčiai. Energijos tiekimo operatoriai UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ , AB „Energijos skirstymo operatorius“ bei UAB „Jonavos paslaugos“ pateikė duomenis, kuriais nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2003-12-24 iki 2013-12-31 buvo mokama energijos ir komunalinių paslaugų tiekėjams.
Iš šių išvardintų aplinkybių teismas padarė išvadą, jog 2003-2013 gruodžio mėn. Ieškovei priklausiusiame bute buvo nuolatos gyvenama, bet teismui nepateikta įrodymų, kas ir kokiu pagrindu faktiškai bute gyveno, kas mokėjo mokesčius, t.y, atsakovė neįrodė, jog ji iš savo lėšų mokėjo komunalinius mokesčius, todėl šioje dalyje priešieškinį atmetė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. G. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies ieškinys patenkintas ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti š ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas netinkamai taikydamas ir aiškindamas CPK 176 ir 177 straipsnių nuostatas, pažeidė CPK 185 straipsnį ir įrodymus vertino nevisapusiškai ir neobjektyviai. Nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią ieškovės paaiškinimams, tyrėjos ir prokuroro tyrimo metu surinktai medžiagai, dėl to priėjo nepagrįstos išvados, jog atsakovė turėjo galimybę savavališkai valdyti ieškovės banko sąskaitą ir šia galimybe pasinaudojo savo ir artimųjų asmeninių interesų tenkinimui.
12.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ieškovės asmenybę, t.y. teismas, priimdamas 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, nevertino atsakovės nurodytos aplinkybės apie ieškovės neblaivumą sandorių sudarymo metu, ar tai turi įtakos ieškovės priimamiems sprendimams.
12.3. Teismas nevertino aplinkybių, kurios pagrindžia tarp Z. J. turto paveldėtojų buvus žodinį susitarimą dėl paveldėto turto pasidalinimo. Po Z. J. mirties jos turto paveldėtojais buvo visi jos vaikai: J. G., V. M., S. J., R. R..Visų palikėjos vaikų bendrų susitarimu palikėjos turtą, tame tarpe ir ginčo butą, paveldėjo tik ieškovė V. M., dėl paprastesnio turto valdymo kai nekilnojamojo daikto savininkas yra tik vienas asmuo. Ieškinio tenkinimui esminę reikšmę turi aplinkybė, ar atsakovė J. G., pagal žodinį susitarimą, turėjo teisę į dalį piniginių lėšų, gautų už ginčo buto pardavimą. Šioms aplinkybėms pagrįsti liudytojais turėjo būti apklausti S. J. ir R. R..
12.4. Teismas nevertino banko sąskaitos atliktų operacijų, pagrindžiančių, kad ne atsakovė J. G. disponavo ieškovės banko sąskaitoje esančiomis lėšomis. Ieškovė išdavė įgaliojimą jos vardu atidaryti banko sąskaitą, todėl teismas padarė išvadą, kad šios banko sąskaitos valdymas ir disponavimas joje buvusiomis piniginėmis lėšomis buvo atsakovės dispozicijoje. Byloje nėra objektyvių įrodymų šiai faktinei aplinkybei pagrįsti.
12.5. Teismas nevisapusiškai ištyrė duomenis, gautus iš Kauno apygardos prokuratūros. Skundžiamas 2016-08-04 sprendimas priimtas remiantis duomenimis, kurie gauti iš Kauno apygardos prokuratūros. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Z.L., išnagrinėjęs pareiškėją V. M. atstovaujančios advokatės V. L. – B. 2015-10-26 skundą dėl Kauno AVPK NNTV 1-ojo skyriaus tyrėjos 2015-10- 09 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė 2015 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti skundą ir atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau - 2015-11-25 nutarimas atmesti skundą).
Nurodytas 2015-11-25 nutarimas atmesti skundą yra dokumentas, pagrindžiantis, kad nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau pirmosios instancijos teismas 2016-08-04 sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodo, kad remiasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, pavyzdžiui, ..Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad prie V. M. sąskaitos per e bankininkystę buvo jungiasi ir 2013-12-14 iš IP(duomenys neskelbtini).“ Daroma išvada, kad teismas formaliai vertino byloje esančius įrodymus, išskirtinai atrinkdamas išankstiniam įsitikinimui dėl atsakovės kaltės reikšmingus duomenis.
Be to, duomenys, surinkti Kauno apygardos prokuratūroje atliekant tyrimą, ar yra pagrindai pradėti ikiteisminį tyrimą, šioje byloje gali būti laikomi įrodymais tik tuo atveju, jeigu jie yra ištirti šioje civilinėje byloje, nes atsakovė Kauno apygardos prokuratūros atliktame tyrime nedalyvavo ir negalėjo pasisakyti dėl tyrimo metu surinktų duomenų.
Šiai bylai reikšmingos aplinkybės užfiksuotos 2015-11-25 nutarime atmesti skundą, o būtent: 2015-11-25 nutarime nurodoma, kad „siekiant nustatyti asmenį, kuris laikotarpyje nuo 2013-12-14 d. iki 2014-06-24 d. naudojosi kompiuterinės sistemos priskirtu IP adresu (duomenys neskelbtini) ir jungėsi prie V. M. AB „SEB bankas“ sąskaitos elektroninės bankininkystės, buvo kreiptasi į tiekėją, bei gautas atsakymas, kuriame nurodoma, kad pateikti duomenų apie IP adreso vartotoją negali, kadangi pateikti prisijungimo duomenys senesni nei pusė metų“. Tačiau teismas, neturėdamas specialių žinių ir neapklausęs specialistų, skundžiamu teismo sprendimu nustatė, kad prie ieškovės banko sąskaitos elektroninės sistemos prisijungė būtent atsakovė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis apie IP adresus vertino kaip įrodymą, kad mokėjimus iš ieškovės banko sąskaitos atliko atsakovė, nors tam nėra jokio pagrindo ir nuodyti duomenys tik pagrindžia faktą, jog prisijungimai prie V. M. banko sąskaitos vyko Lietuvoje.
12.6. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino duomenis apie mokėtus mokesčius už bute sunaudotą vandenį, elektrą, šilumą ir kitas paslaugas. Byloje pateikti išsamūs duomenys apie mokėtus mokesčius už bute sunaudotas dujas, elektros energiją ir gautas kitas paslaugas. Teismas padarė išvadą, kad faktas, jog buvo atlikti mokėjimai kas mėnesį, įrodo, kad butas buvo nuomojamas. Tačiau teismas nevertino pačių mokėjimų pobūdžio ir dydžio, nes iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad mokesčiai po šalių motinos mirties buvo mokami žymiai mažesni (mokamas privalomas abonentinis mokestis už dujas, vidutinis mokestis už elektrą, kiti privalomi kasmėnesiniai bendrieji mokesčiai (pvz. už šiukšlių išvežimą, laiptinės apšvietimą, kt.), nei kai jame gyveno palikėja. Kai kurių mėnesių mokesčių sumų padidėjimas tik įrodo faktą, kad butas buvo suremontuotas prieš jį parduodant.
Atsiliepimas
Ieškovė V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Skunde teisiškai neteisingai nurodomas šios bylos ieškinio ginčo dalykas teigiant, jog ginčas kilo „dėl gautų piniginių lėšų panaudojimo“. Ieškinys buvo pareikštas kitu pagrindu - dėl įgaliotinio (Apeliantė) atsiskaitymo su įgaliotoju (Ieškovė) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.150 straipsniu, nes Apeliantė šios pareigos neįvykdė.
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kuri padaryta vadovaujantis bylos rašytiniais įrodymais, kad, ištyrus juos, pripažinta pasitvirtinus Ieškovės nurodytą aplinkybę, jog Ieškovės banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis Apeliantė naudojosi kaip savomis ir tvarkė jas savo nuožiūra. Priešingai nei teigiama Skunde, priimdamas Sprendimą Teismas vadovavosi daugybe bylos rašytinių įrodymų, pateikė nuorodas į juos Sprendimo motyvuose, nes šie įrodymai būtent ir patvirtino Ieškovės poziciją, kad piniginėmis lėšomis disponavo Atsakovė.
Nuo pat proceso pradžios šioje byloje Apeliantė klaidino ir laikėsi versijos, esą ji visai nesinaudojo Ieškovės banko sąskaita iki tokia versija buvo paneigta rašytiniais dokumentais, išreikalautais iš AB banko SEB, iš kurių įrašų atsispindi, jog, piktnaudžiaudama Ieškovės pasitikėjimu, ilgus metus nuolat naudojo jos sąskaitą ir joje esančias pinigines lėšas kasdienėms einamosioms Apeliantės ir kitų jos šeimos narių išlaidoms Lietuvoje padengti. Atsiliepime į ieškinį šioje byloje net keliose šio procesinio dokumento vietose yra nurodyta, kad „Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė turėjo teisę disponuoti ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis (atsiliepimo 2 lapas), o taip pat „disponuoti ieškovei priklausančia banko sąskaita“ (atsiliepimo 3 lapas). Šį faktą Teismas įvertino priešingai ir motyvavo Sprendime, tačiau Apeliantei jos gynybinės pozicijos motyvuotas atmetimas nepatinka ir tai Skunde be pagrindo įvardijama „nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią ieškovės paaiškinimams“, kas yra netiesa. Apeliantės „įrodymai“ jos paaiškinimai buvo motyvuotai atmesti ir, išnagrinėjus bylą, bylos įrodymai patvirtino Ieškovės reikalavimo pagrįstumą, manome, negali būti pripažinta įrodinėjimo proceso taisyklių pažeidimu, kuriuos padarė teismas bei turinčių įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Susipažinus su Sprendimo tekstu akivaizdu, jog neatitinka tikrovės Skundo argumentas, esą Teismas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi tik Ieškovės paaiškinimais, o Sprendimas yra nemotyvuotas. Faktas yra tas, jog Apeliantė teikia Skundą, nes nesutinka, kad jos prieštaringus ir klaidinančius parodymus Teismas atmetė ir pasisakė, būtent kodėl nesivadovavo Apeliantės paaiškinimais priimdamas Sprendimą dėl ieškinio. Vien subjektyvus nesąžiningai pasielgusios Apeliantės noras nesudaro teisėto pagrindo Sprendimui pripažinti esant neteisėtu, priimtu „neteisingai paskirsčius įrodinėjimo pareigą“, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. „Teisingas“ įrodinėjimo pareigos paskirstymas, Apeliantės nuomone, būtų priešingas - tik jos klaidingais ir prieštaraujančiais rašytiniais ir žodiniais parodymais, paaiškinimais, kurie esą patikimi, vadovaujantis turėjo būti atmestas ieškinys, nes tokiu atveju visi Ieškovės pateikti įrodymai.
Šalies argumentai
Apeliantės teiginys dėl šmeižikiško ir niekaip nepagrįsto esą Ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu ir tokio fakto susiejimo su bylos ginčo dalyku dar kartą netiesiogiai išduoda Apeliantės sau prisiimtą „moralinę“ teisę ir gauti, ir išleisti Ieškovei nuosavybės teise priklausančius pinigus savo nuožiūra (tai patvirtina bylos banko sąskaitų išrašai), netgi juos pasisavinti savo asmeninėms reikmės ir tokį savo elgesį vertinti esant sąžiningu. Įstatymai įgaliotinei nesuteikia teisės pasiimti gautus vykdant pavedimą pinigus sau, kaip įvyko šios bylos atveju dėl to, kad Apeliantė esą net „gaili ieškovės“ (Skundo 3 lapas). Teiginį, jog bylos Sprendimas gali būti panaikintas dėl to, kad Teismas netyrė išgalvoto Ieškovės priklausomybės alkoholiui fakto, laikome absurdišku ir dar kartą atskleidžiančiu Apeliantės asmenybę esant, mūsų nuomone, linkusią manipuliuoti žmonėmis savanaudiškais tikslais, piktnaudžiauti procesu bei toliau didinti bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.
Ieškinio priede yra pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, iš kurio matyti, kad Ieškovė bylos ginčo dalyku esantį butą paveldėjo jos motinos Z. J., mirusios (duomenys neskelbtini), dar 2000-09-26 sudaryto testamento pagrindu, tokiu atveju jokio įstatyminių įpėdinių susitarimo būti neturėjo ir negalėjo. Šis Skundo argumentas atskleidžia, jog Apeliantė tikrai norėjo testamentu Ieškovei paliktą butą ar jo dalį paveldėti ar kitaip įgyti nuosavybės teise, o kadangi šis turtas testamento pagrindu atiteko Ieškovei, Apeliantė šį savo norą realizavo kitu būdu - elgdamasi nesąžiningai kaip Ieškovės įgaliotinė, o taip pat ir kaip Ieškovės sąskaitos naudotoja, ginčo turto pardavimo dieną iškart pervedė „teisingą“ dalį pinigų į savo ir brolio banko sąskaitą, ką Skunde jau vadina „žodiniu įpėdiniu susitarimu“ ir tai yra visai nauja versija, kuri atsirado tik apeliacinėje instancijoje. Be to, šis teiginys paneigia ir kitą Skundo argumentą - esą Apeliantė nenaudojo Ieškovės banko sąskaitos ir joje buvusių pinigų savo nuožiūra.
Iš AB SEB banko išreikalauti banko sąskaitos išrašai akivaizdžiai patvirtina, kad Apeliantė pažeidė ir jai Ieškovės Jonavos rajono notarų biure 2006 m. kovo 29 d. jai išduotą įgaliojimą, kuriuo buvo įgaliota valdyti, tvarkyti, naudotis ir disponuoti savo nuožiūra Ieškovei priklausančiu piniginiu indėliu su palūkanomis, esančiu AB SEB Vilniaus bankas,, pasirašyti indėlio sutartis, disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, gauti iš sąskaitos lėšas, gauti banko kortelę ir ja naudotis savo nuožiūra, rašyti jos vardu pareiškimus ir prašymus, už ją pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Šio įgaliojimo nuorašą Ieškovės atstovei 2016-06-20 išdavė SEB bankas, nes Apelaintė apie jo egzistavimą viso bylos proceso metu nutylėjo. Dėl šio dokumento reikšminga nagrinėjamu atveju aplinkybė ta, kad įgaliojimas galiojo trejus metus ir jo galiojimas bei Apeliantei suteiktos teisės buvo pasibaigusios dar 2009-03-29. Po šio įgaliojimo pasibaigimo Apeliantė daugybę kartų, kaip paaiškėjo priešingai įgaliotojos (Ieškovės) interesams, naudojosi jos sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, vykdė operacijas.
13.8.Teismą, priėmusį Sprendimą Apeliantė nurodo „esant šališką“ (Skundo 4 lapas). Esą tai, kad Teismas vertino tik tuos Kauno prokuratūros gautus duomenis, kurie naudingi Ieškovei, yra Teismo šališkumas ir pateikia Apeliantei naudingas citatas iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pavyzdžiui, kad šalys buvo susitarusios, Ieškovė žinojo, kad jos sąskaita banke naudojamasi ir panašiai. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad naudojimasis Ieškovės banko sąskaita Apeliantei suteikė teisę pasisavinti joje esančius pinigus už parduotą Butą, tai yra be teisinio pagrindo, ir šis faktas ieškinio pagrindo ir dalyko (įgaliotinio pareigos atsiskaityti) nepanaikina, įtakos Sprendimo teisėtumui, manome, neturi ir tai nėra Teismo šališkumas, tačiau argumentuotas nesivadovavimas kai kuriais akivaizdžiai abejotinais įrodymais, jų atmetimas.
13.9.Kaip ir bylos proceso metu, taip ir Skunde Apeliantės teikiami argumentai prieštarauja vieni kitiems. Tęsiant klaidinimą, nurodoma, esą Byloje nėra įrodymų, kad Ieškovė nuo 2006 metų nebuvo atvykusi į Lietuvą, kuomet bylos ginčo dalyku yra Jonavos rajono 2-ojo notarų biure 2010-05-31 išduotas Ieškovės įgaliojimas (neatvykus į Lietuvą nuo 2006 metų?). Tiek banko, tiek Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visi be išimties prisijungimai prie Ieškovės banko sąskaitos buvo iš Lietuvoje esančių IP adresų, kaip taisyklė, (duomenys neskelbtini) mieste. Norėdama užginčyti šią aplinkybę, Apeliantė aiškina, kad Ieškovė esą galėjo lankytis Lietuvoje ir, reikia suprasti, slaptai ir dažnai atvažiuodavo netgi suderinusi tai su nuolatiniu darbu (duomenys neskelbtini), bei atliko šimtus operacijų per jos banko sąskaitą būdama Lietuvoje. Svarbu tai, kad visos operacijos susijusios ne su Ieškovės, tačiau, kaip rodo sąskaitos išrašai, kažkodėl tik asmeniškai Apeliantės ir jos šeimos kasdieniais poreikiais. Be to, nė vienas mokėjimas už komunalinius mokesčius ar bet kokius kitus Ieškovės butui (duomenys neskelbtini) tvarkyti skirtas pavedimas per šią sąskaitą nebuvo atliktas, sąskaitoje esantys pinigai buvo pirmyn-atgal pervedinėjami į Apeliantės vardu atidarytas kitų bankų (Snoro ir kitų) terminuotų indėlių sąskaitas, tai yra naudojami Apeliantės palūkanoms uždirbti ir taip toliau. Posėdžio metu, vykusio 2016-07-19, Apeliantė aiškino, esą Ieškovė gal net buto pardavimo dieną (2013-11-18) buvo Lietuvoje ir pati pervedė pinigus Apeliantei, kas yra netiesa. Jeigu laikytume nustatyta, kad visus pavedimus, kurie yra išrašuose, esą padarė pati Ieškovė iš Lietuvos IP adresų (duomenys neskelbtini) ir kitur, vien pagal jų skaičių (šimtai kartų) būtų aišku, kad ji tiesiog turėjo gyventi Lietuvoje visus šiuos metus. Kam jai reikėjo duoti įgaliojimą butui prižiūrėti, tvarkyti ir parduoti butą? Apeliantė pati sau prieštarauja ir sąmoningai klaidina viso proceso metu, sako netiesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CK 2.132 straipsnio 2 dalimi nustatyta, jog asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius nurodytus sandorius.
2010 m. gegužės 31 d. ieškovė V. M., įgaliojo J. G. valdyti ir disponuoti jai nuosavybės teise priklausančiu butu/patalpa – butu su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), už kainą ir sąlygas savo nuožiūra nurodytą turtą parduoti, notaro biure sudaryti, avansines, preliminarias, pirkimo – pardavimo sutartis ir perdavimo – priėmimo aktus, gautus pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą, esančią AB SEB banke, atstovauti Valstybės įmonės Registrų centruose, archyvuose, užsakyti, pateikti ir gauti reikalingas pažymas ir dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto perleidimui, gauti nuosavybės dokumentus, jų dublikatus bei pažymėjimus, atstovauti notaro biure užsakant pažymas aukščiau nurodyto turto pardavimui, gauti bendraturčių sutikimus, taip pat tvarkyti jos vardu reikalus visose įmonėse, įstaigose, organizacijose ir bendrovėse, susijusiose su turto valdymo, eksploatavimo ir disponavimo paslaugomis, rašyti jos vardu pareiškimus, prašymus, susitarimus, už ją pasirašyti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.
Įgaliojimas galiojo iki 2015 m. gegužės 31 d.
2013m. gruodžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi minėtą butą pardavė D. G. už sutartyje nurodytą 45 000 Lt kainą, iš kurių 1000 Lt pirkėja sumokėjo grynais , likusius 44 000 Lt pavedimu į ieškovės V. M. banko sąskaitą Ab SEB banke. Atsakovė J. G. disponavo banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, nes ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2014 m. birželio 25 d. iš ieškovės banko sąskaitos pervedė 2889 Eur (9975, 13 Lt) į ieškovės sąskaitą (duomenys neskelbtini). Daugiau pinigų už butą ieškovei pervesta nebuvo.
CK 2.150 straipsniu nustatyta, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą.
Byloje nustatyta, jog atsakovė J. G. 2007 m. balandžio 19 d. pagal 2006 m. kovo 29 d. įgaliojimą (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovės V. M. vardu sudarė ir pasirašė elektroninių paslaugų teikimo sutartį bei gavo prisijungimo duomenis V. M. banko sąskaitos.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė, turėdama prieigą prie ieškovės V. M. banko sąskaitos, 2013-12-18 iš ieškovės V. M. sąskaitos į V. G. (atsakovės) sąskaitą Swedbanke elektroninės bankininkystės būdu buvo pervesta 18 000 Lt (5213,16 Eur) kaip mamos turto dalis; 2013-12-26 - 16000 Lt (4633,92 Eur) kaip mamos turto dalis S. ir R., viso 9 847,08 Eur. Atsakovė neneigia atlikus šias pinigines operacijas, bet nurodanti, jog tai padarė esant susitarimui su ieškove. Ieškovė tokį susitarimą paneigė. Ir iš 2010 m. gegužės 31 d. įgaliojimo matyti, kad atsakovė buvo įgaliota gautus pinigus už parduotą butą pervesti į ieškovės sąskaitą, ieškovė nebuvo gavusi įgaliojimo gautus pinigus pervesti į V. G. (atsakovės), brolio ir sesers sąskaitas. Tai reiškia, jog atsakovė viršijo suteiktas teises, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys yra pagrįstas (6.760 straipsnio 5 dalis).
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodžiusi, jog teismas, dėl atsakovės ir ieškovės žodinio susitarimo, jog atsakovė turėjo teisę į dalį piniginių lėšų, gautų už parduotą butą, turėjo apklausti liudytojais S. J. ir R. R.. Atsakovė J. G. turėjo vykdyti jai duotą pavedimą pagal įgaliotojo nurodymus, kurie buvo išdėstyt įgaliojime, todėl liudytojų parodymai dėl tariamo žodinio susitarimo nėra teisiškai reikšmingi.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės priešieškininio reikalavimo priteisti iš ieškovės jos turėtas išlaidas, susijusias su komunalinių paslaugų tiekimu. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, jog ji mokėjusi už butui teikiamas komunalines paslaugas, nurodžiusi, jog atsiskaitymo knygelės už suteiktas komunalines paslaugas neišliko. Todėl atsakovės J. G. argumentai, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino duomenis apie jos mokėtus mokesčius už komunalines paslaugas, yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė V. M. prašo priteisti iš atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Bylos duomenimis, ieškovė turėjo 356,25 Eur išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.13 punktu, tenkina šį prašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 356, 25 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.