Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininko A. K. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena R. M. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje ir 229 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. M. atžvilgiu 2019 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta už tai, kad R. M. nuo 2021 m. sausio 10 d., 15 val. iki 2021 m. sausio 10 d., 21 val. (duomenys neskelbtini), karantino metu nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių, tai yra su V. M., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), kur tarp 18 val. – 21 val., (duomenys neskelbtini) apylinkėse abu medžiojo. Tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7. papunkčio reikalavimų, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.

2. Be to, R. M. atžvilgiu 2019 m. kovo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta už tai, kad R. M. pažeidė ginklų saugojimo, nešiojimo ar gabenimo tvarką, tai yra 2021 m. sausio 10 d. laikotarpiu tarp 21 val. ir 21 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) apylinkėse esančiame lauke, automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinės sėdynės, be priežiūros paliko pro automobilio langus akivaizdžiai matomą į dėklą neįdėtą jam priklausantį graižtvinį šautuvą TIKKA T3, Nr. B02949. Tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

3.1. Skunde nurodoma, kad R. M. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ne už tai, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo ir pažeisdamas LR vyriausybės nutarimo Nr. 1226 2.1.7. papunkčio reikalavimus, iš (duomenys neskelbtini) paprasčiausiai atvyko į (duomenys neskelbtini), o už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) gyventojas ir pažeisdamas LR vyriausybės nutarimo Nr. 1226 2.1.7. papunkčio reikalavimus, 2021 m. sausio 10 d. iš (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), kur tarp 18 val. ir 21 val., (duomenys neskelbtini) kaimo apylinkėse medžiojo.

3.2. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pilnai nesusipažino su byloje pateiktu vaizdo ir garso įrašu, kuriame R. M. su kartu buvusiu kitu medžiotoju V. M. nurodo savo versijas ką veikė įvykio vietoje. Versija, kad 2021 m. sausio 10 d. R. M. į (duomenys neskelbtini) tariamai buvo atvykęs darbo pokalbio buvo pateikta tik 2021 m. vasario 10 d., kai jis atvyko į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Iki tol, nors ir buvo suteikta galimybė per 14 dienų policijai pateikti paaiškinimą el. paštu, R. M. jokio paaiškinimo nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, kad atvykdamas į (duomenys neskelbtini) savivaldybę R. M. atsivežė ir savo medžioklinį šaunamąjį ginklą TIKKA T3, Nr. B02949, jo dokumentus, medžiotojo bilietą bei medžioklės lapą, buvo padaryta išvada, kad 2021 m. sausio 10 d. R. M. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atvyko būtent medžioti. Šių aplinkybių visuma leido tvirtai teigti, kad R. M., medžiodamas kitoje nei jo gyvenamoji savivaldybė, karantino metu nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių, pažeidė tuo metu galiojusios redakcijos 2020-11-04 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1226 2.1.7. papunkčio reikalavimus ir padarė veiką, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalį.

3.3. Institucija taip pat nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, konstatuojant, kad R. M. veikoje nėra požymių veikos, numatytos ANK 229 straipsnio 2 dalyje. Pažymi, jog R. M. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ne dėl netinkamo ginklo nešiojimo ar gabenimo, o dėl netinkamo jo saugojimo, kad pagal 2021 m. sausio 10 d., 20 val. 50 min, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK gautą pranešimą ROIK (duomenys neskelbtini) apie nelegaliai medžiojančius ir laukus išvažinėjusius asmenis reagavusiems policijos pareigūnams 2021 m. sausio 10 d., 21 val. 17 min., atvykus į įvykio vietą, joje rando stovintį išjungtu varikliu automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), o R. M. su kitu medžiotoju V. M. prie savo automobilio sugrįžo beveik po 9 minučių.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog R. M. veikoje nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir 229 straipsnio 2 dalyje, požymių.

7. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, susipažinęs su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, atsižvelgęs į nutarime aptartą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.

8. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017; Nr. 2AT-10-693/2018).

9. ANK 45 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padarymą. Aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus, todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį ir (ar) 4 dalį (taip pat ir 3 dalį), administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti konkrečią teisės normą, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs.

10. R. M. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK straipsnio 4 dalį buvo surašytas už tai, kad jis nuo 2021 m. sausio 10 d., 15 val. iki 2021 m. sausio 10 d., 21 val. (duomenys neskelbtini), karantino metu nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių, tai yra su V. M., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), kur tarp 18 val. – 21 val., (duomenys neskelbtini) apylinkėse abu medžiojo. Tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7. papunkčio reikalavimų, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.

11. R. M. inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu, t. y. 2021 m. sausio 10 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1226, 2.1.7. punktas (redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. sausio 13 d.) numatė, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.

12. To paties Vyriausybės nutarimo 2.1.8.1. punktas numatė, kad draudžiama daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis, taip pat 2.1.5.1. papunktyje nustatytus atvejus; 2.1.5.1. papunktyje numatyta, kad viešose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis (teikiant keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, transporto priemonės vairuotojas į šį skaičių neįskaičiuojamas).

13. Nagrinėjamu atveju abejonių tuo, jog R. M. su V. M. iš (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), nebuvo. Pats R. M. savo atvykimą grindė būtinumu, nes vyko į darbo pokalbį, o medžioklės plotuose buvo, nes yra bendrasavininkas ten esančio nekilnojamojo turto. Iš bylos duomenų matyti, jog byloje esantis baikerių klubo (duomenys neskelbtini) kvietimas R. M. atvykti į darbo pokalbį (administracinio nusižengimo b. l. 25), patvirtina, kad 2021 m. sausio 10 d. R. M. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atvyko darbo reikalais, tai yra į darbo pokalbį. Be to, kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. M. yra medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) narys bei klubo turimo nekilnojamojo turto registro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas (administracinio nusižengimo b. l. 26, 27-28, 29-30). Taigi, nustačius jog R. M. vykdamas į darbo pokalbį bei būdamas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) bendrasavininku, atvykdamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) nepažeidė tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1226, redakcijos t. y. numatyto draudimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. M. atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį yra negalima, nes jo veiksmuose nėra ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytų sudėties požymių. Tokiai žemesnės instancijos teismo padarytai išvadai, susipažinęs su bylos medžiaga, visiškai pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

14. Apeliaciniame skunde Institucija ginčija ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju, R. M. Institucija surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis (R. M.) savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog iš minėto teisės akto nuostatų matyti, kad Ginklų ir šaudmenų nešiojimąsi ir gabenimą reglamentuoja šio įstatymo 33 straipsnis, <...> to paties straipsnio 4 dalis numato, jog „Medžioklės plotuose medžioklei skirti užtaisyti ginklai nešiojami medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“ Medžioklės taisyklių 59 punkte nurodyta, kad „Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Šių taisyklių 60 punktas numato, kad <...> Medžioklės metu judant medžioklės plotų vienete iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jeigu šautuvas atlaužiamas - atlaužtas. Pasibaigus medžioklei, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami“.

15. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog žemesnės instancijos teismas įvertinęs aukščiau paminėtas įstatymų nuostatas konstatavo, kad R. M. veikoje nėra požymių veikos, numatytos ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, jog tą dieną dėl medžioklinio ginklo naudojimo ir nešiojimo R. M. turėjo būti taikomi ne Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimai, o medžioklės plotuose ginklų naudojimui nustatyti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai, tai yra 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“. Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, jog 2021 m. sausio 10 d. R. M. pagal medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) išduotą medžioklės lapą turėjo teisę medžioti ir nurodytu laiku buvo medžiotojų būrelio medžioklės plotuose (administracinės nusižengimo b. l. 14). Be to, R. M. atsakydamas į Institucijos prašymą pateikti paaiškinimus dėl laikyto ginklo automobilyje, nurodė, kad 2021 m. sausio 10 d. automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo jam priklausantis ginklas. Automobilis stovėjo jų (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausančiuose plotuose. Automobilis buvo užrakintas, su įjungta signalizacija, kol su kolega medžiotoju trumpam atsitraukė į krūmus „gamtiniais reikalais“ po ko grįžo atgal prie automobilio (administracinio nusižengimo b. l. 24). Vaizdo įraše taip pat girdėti kaip R. M. duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams nurodo, kad jie yra medžiotojai ir vakare atvažiavę po darbu medžioja, ir visus leidimus turi (administracinės nusižengimo b. l. 37). Kaip jau buvo pažymėta, medžioklės taisyklėse nustatytų medžioklinio ginklo naudojimo ir nešiojimo reikalavimuose nurodyta, kad medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, o šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami pasibaigus medžioklei, taip pat numatyta, kad medžioklės metu judant medžioklės plotų vienete iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde. Šiuo atveju, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atvykus policijos pareigūnams ir radus medžioklinius ginklus automobilyje (duomenys neskelbtini), medžioklė dar nebuvo pasibaigusi, o ginklą automobilyje vežėsi iš lizdo išėmus šovinius. Šias aplinkybes patvirtino ir patys medžiotojai. Nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, kad R. M., neįdėjęs medžioklinio ginklo į dėklą, negali būti laikomas pažeidusiu saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų, numatytų Medžioklės taisyklėse, kadangi jis būdamas (duomenys neskelbtini) medžioklės klubo medžiotoju, tą dieną medžiojo klubui priklausančiame medžioklės plote, su savimi turėjo medžioklės lapą, o privažiavus policijos pareigūnams prie jo automobilio, medžioklės jis dar nebuvo baigęs.

16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad R. M. veikose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir 229 straipsnio 2 dalyje sudėties. Keisti ar naikinti apylinkės teismo nutarimą Institucijos atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais ar kokiais kitais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, paliekant galioti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutarimą nepakeistą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato viršininko A. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. kovo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.