Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-02-09 · Administracinė byla Nr. I3-552-789/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-02-09Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-09
Bylos Nr.
I3-552-789/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00753-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
D. B.
Advokatai
Egidijus Storpirštis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-552-789/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00753-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.1.4; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Egidijui Storpirščiui,

atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. KM-32 (10.6.E) „Dėl suteikiamos paramos ir taikomų sankcijų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę priimti naują faktines aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1–5).

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad pareiškėja 2015 m. balandžio 30 d. pateikė paraišką Nr. 19JU-KM-15-1-02650-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (toliau – ir Paraiška). NMA 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. KM-1426 (10.6.1.E) „Dėl paramos skyrimo“ paskyrė pareiškėjai 60 000 Eur paramą. NMA 2018 m. vasario 26–28 d. atliko patikrą vietoje ir nustatė, kad viešinimo stendas yra prie pareiškėjos namų. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad klausimas apie projekto viešinimą ataskaitoje nebuvo užduotas, todėl ir atsakymas į jį nepateiktas. NMA 2018 m. birželio 25–26 d. atliko patikrą vietoje ir parengė ataskaitą. NMA darbuotoja, atlikusi patikrą, ataskaitoje nenurodė, ar pareiškėja atlieka projekto viešinimą aiškinamuoju stendu ir lipduku.

Pareiškėja 2018 m. liepos 9 d. informavo NMA apie 8 grynaveislių Angus veislės telyčių įsigijimą iš R. G. pagal 2018 m. birželio 29 d. sutartį nutraukus 2016 m. gegužės 5 d. gyvulių pirkimo–pardavimo sutartį su Orijos žemės ūkio bendrove, kuri nesilaikė sutartinių įsipareigojimų. Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 27 d. įsigijo 6 korpusų prikabinamą apverčiamą plūgą, taip pat 2018 m. lapkričio 6 d. ji NMA pateikė informaciją apie įvykdytus plūgo ir telyčių (8 vnt.) pirkimus. Pirkimo taisyklių pažeidimų nenustatyta. Pagal 2018 m. lapkričio 27 d. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Marijampolės paramos administravimo skyriaus raštą Nr. S-KM-0279259, pirkimas laikytinas atliktu tinkamai.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2018 m. lapkričio 14 d. NMA pateikė mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KM-15-1-02650-MP002. Teikdama šį prašymą ji nuosavybės teise turėjo iš R. G. pagal pirkimo taisykles įsigytas 8 grynaveisles Angus veislės telyčias, taip pat įsigytą plūgą. Mokėjimo prašymo vertinimas buvo sustabdytas. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 20 d. pardavė 7 grynaveisles Angus veislės telyčias N. K., o vietoj jų 2018 m. lapkričio 24 d. įsigijo 10 ekologinį sertifikatą turinčių grynaveislių Angus veislės telyčių iš K. P.-K.

NMA, 2018 m. gruodžio 5–17 d. atlikusi patikrą vietoje, nustatė, kad patikros dieną aiškinamasis stendas rastas (duomenys neskelbtini), pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu, plūgas viešinamas lipduku. NMA 2019 m. vasario 19–25 d. atliko patikrą vietoje, šios patikros ataskaitos prieduose pateikiami projekto viešinimo įrodymai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos komisijos 2019 m. spalio 29 d. posėdyje priimtas sprendimas registruoti pažeidimą bei pagal anksčiau minėtą mokėjimo prašymą pritaikyti sankcijas už netinkamai viešinamą paramą (0,5 proc. paramos susigrąžinimo sankcija nuo išmokėtos paramos sumos, t. y. 150 Eur), taip pat už tai, kad mokėjimo prašyme deklaruotų telyčių nerasta, o dėl naujai įsigytų telyčių nebuvo vykdytos pirkimo procedūros.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211, 18.2 papunktyje nustatytas įsipareigojimas neparduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto, išskyrus biologinį turtą. Telyčios yra biologinis turtas, todėl pareiškėja mano, kad minėto taisyklių papunkčio ji nepažeidė.

Šalies argumentai

Mokėjimo prašyme buvo deklaruota ir prašoma paramos lėšomis apmokėti už 8 grynaveisles Angus veislės telyčias. Joms pirkti buvo tinkamai atliktos pirkimo procedūros ir gautas tai patvirtinantis NMA raštas. Už naujai įsigytas telyčias paramos nebuvo prašoma, todėl nepagristas ir neteisėtas NMA reikalavimas vykdyti pirkimo procedūras naujai įsigytoms telyčioms.

NMA išvada, kad pareiškėja nesilaikė paramos viešinimo reikalavimų, yra nepagrįsta. Pareiškėja, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, įrengė informacinį (viešinimo) stendą bei ant įsigyto plūgo užklijavo gautą paramą viešinantį lipduką. NMA atliktų patikrų ataskaitose nėra pateikusi savo pozicijos dėl paramos neviešinimo pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjai nėra aišku, kuo pasireiškia paramos neviešinimas, kokių paramos viešinimo priemonių ji nenaudoja ar naudoja netinkamai.

Pareiškėjos atstovas dalyvavo teismo posėdyje, palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovė NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagristą (t. 1, b. l. 123–134).

Nurodo, kad, atlikus pažeidimo tyrimą, nustatyti šie pareiškėjos pažeidimai: neviešina paramos; pardavė kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytas telyčias ir nevykdė naujai įsigytų telyčių pirkimo procedūrų. Sankcijas NMA taikė ne dėl biologinio turto pardavimo kitam asmeniui, o dėl nevykdytos pirkimo procedūros, kai buvo įsigytos naujos telyčios, nes anksčiau laikyti gyvuliai buvo parduoti. Pareiškėjos paprašyta pateikti naujai įsigytų galvijų (telyčių) pirkimo dokumentus, tačiau jie nebuvo pateikti. Pareiškėja naujai įsigytų galvijų pirkimų (2018 m. lapkričio 22 d. įsigijo bulių iš D. T. ir 2018 m. lapkričio 24 d. įsigijo 9 Angus veislės telyčias iš K. P.-K.) nevykdė, t. y. nebuvo tiekėjų apklausos. Pareiškėja skunde patvirtina, kad naujai įsigijo gyvulius, tačiau nenurodo priežasčių, kodėl NMA nebuvo pateikti pirkimo dokumentai.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 6 d. raštu NMA pateikė vertinti plūgo ir 8 telyčių pirkimų dokumentaciją (ginčo dėl jo nėra), t. y. 2018 m. birželio 25 d. R. G. telyčių įsigijimo pasiūlymą, kuriame nurodomos 8 telyčios su konkrečiais reg. numeriais, gimimo datomis, kaina, 2018 m. birželio 28 d. tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymą Nr. 1, kurioje iš trijų apklaustų tiekėjų tik minėtas R. G. iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateikė pasiūlymą dėl telyčių pardavimo. Atlikus pirkimus, tinkamiausiu tiekėju pagal mažiausios kainos vertinimo kriterijų pripažintas būtent R. G., su laimėtoju 2018 m. birželio 29 d. sudaryta 8 Angus veislės telyčių pirkimo–pardavimo sutartis. Tačiau pareiškėja, 2018 m. lapkričio 20 d. pateikusi antrą mokėjimo prašymą, 7 telyčias pardavė N. K., o vietoje jų 2018 m. lapkričio 24 d. įsigijo 10 naujų Angus veislės telyčių iš K. P.-K.. Taip pat 2018 m. lapkričio 22 d. įsigijo bulių iš D. T. Taigi pareiškėja atliko naują pirkimą, tačiau neatliko būtinų procedūrų – neapklausė tiekėjų, negavo iš jų pasiūlymų, nesudarė tiekėjų apklausos pažymos, todėl 10 telyčių ir buliaus įsigijimas iš K. P.-K. ir iš D. T. neįvertintas pagal mažiausios kainos vertinimo kriterijų. Pareiškėja, pardavusi turėtas 7 telyčias ir įsigijusi visiškai kitus, nors ir tos pačios veislės galvijus, atliko naują pirkimą, o NMA prarado teisę patikrinti pirkimo procedūras. Pirkimo dokumentų pareiškėja NMA nepateikė.

Antro mokėjimo prašymo galutinis pateikimo terminas buvo 2018 m. gruodžio 31 d., o pareiškėja jį NMA pateikė 2018 m. lapkričio 14 d. Taigi, net ir ketindama įsigyti naujų galvijų, pareiškėja turėjo galimybę pateikti NMA įvertinti pirkimo dokumentus, gauti iš jos patvirtinimą ir tik tada iki 2018 m. gruodžio 31 d. pateikti antrą mokėjimo prašymą kompensuoti išlaidas. Pareiškėja prisiėmė riziką dėl tokių veiksmų teisinio kvalifikavimo. Teikdama antrą mokėjimo prašymą, turėjo elgtis atidžiai, sąžiningai, atsakingai ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, kad patirtos išlaidos būtų kompensuotos.

Šalies argumentai

Pareiškėja, pildydama Paraišką, X skyriaus 30 klausime nurodė, kad viešins paramą ir tam naudos lipduką ir aiškinamąjį stendą, t. y. naudos viešinimo priemones, nustatytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-925 patvirtintose Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisyklėse. Atliktų patikrų vietoje metu viešinimo stendo projekto įgyvendinimo vietoje nebuvo. Patikros vietoje metu nustatyta, kad viešinamasis stendas rastas adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. paramos gavėjos gyvenamosios vietos adresu, nors paraiškoje nurodyta, kad projektas įgyvendinamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) nutolusi 47,5 km atstumu, o nuo (duomenys neskelbtini) – 9,39 km atstumu. Toks viešinimo stendo pakabinimas beveik 10 km ar beveik 50 km atstumu nuo projekto įgyvendinimo vietos nėra laikomas tinkamu viešinimu.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra pagrįstas, jame pateiktos visos pagrindinės faktinės aplinkybės, taip pat ir teisiniai argumentai dėl priimto sprendimo teisėtumo, pritaikytos sankcijos individualizuotos ir pagrįstos.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo NMA priimti naują sprendimą pareiškėjos atžvilgiu. Teismas nagrinėjamoje byloje vertins, ar pareiškėjos gautos paramos viešinimo veikla atitiko teisės aktų reikalavimus tuo aspektu, jog aiškinamasis stendas pakabintas jos gyvenamosios vietos adresu, taip pat ar pareiškėjos veiksmai, parduodant kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytas telyčias, atitiko taikytinus reikalavimus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d.) (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. gruodžio 6 d.) (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika), Suteiktos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą viešinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-925 (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. gruodžio 9 d.) (toliau – ir Viešinimo taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 7 d). (toliau – ir Administravimo taisyklės).

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2015 m. balandžio 30 d. NMA pateikė Paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (t. 1, b. l. 18–37). NMA 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. KM-1426(10.6.1.E) patvirtino pareiškėją paramos gavėja ir informavo ją, kad jos projektui įgyvendinti skiriama 60 000 Eur paramos suma, išlaidų pavadinimas: grynaveislės telyčios (8 vnt.), plūgas (6 korpusų, prikabinamas, apverčiamas), konsultavimo paslaugos (112,5 valandos) (t. 1, b. l. 16–17). Šiuo sprendimu pareiškėjai taip pat išaiškinta, kad ji įsipareigoja užtikrinti, kad už paramos lėšas įsigytų ūkinių gyvūnų kiekis būtų išlaikytas iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos. Sprendimu NMA pritaikė pareiškėjai sankciją – sumažino paramos sumą iki 1 877 Eur (sankcijos dydis 16 123 Eur), t. y. pritaikyta 150 Eur sankcija už paramos neviešinimą ir 15 973 Eur sankciją už pirkimų procedūrų nevykdymą (t. 1, b. l. 6–10).

Paraiškoje pateiktiems duomenims patikrinti buvo atliktos penkios patikros vietoje: 1) 2018 m. vasario 26–28 d. patikra vietoje, kurios metu nustatyta, kad neįsigytos 8 Angus veislės telyčios, viešinimo stendo projekto vykdymo vietoje nebuvo, viešinimo stendas pareiškėjos namuose, tačiau dar neiškabintas (t. 1, b. l. 39–41); 2) 2018 m. birželio 25–26 d. patikra vietoje, kurios metu nustatyta, kad pareiškėja dar neįsigijo 8 Angus veislės telyčių ir plūgo, pareiškėjos kieme užfiksuota KPF paramos viešinimo logotipu ženklinta priekaba „Wielton“, kuri priklauso pareiškėjos vyrui K. B. (t. 1, b. l. 50–51); 3) 2018 m. gruodžio 5–17 d. patikros vietoje metu nustatyta, kad telyčių pas paramos gavėją nebuvo, 7 telyčios buvo parduotos (t. 1, b. l. 66–68); 4) 2018 m. vasario 19–25 d. patikros vietoje metu nustatyta, kad projekto viešinimo stendas yra paramos gavėjos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 85–86); 5) 2019 m. gruodžio 13 d. patikros vietoje metu nustatyta, kad paramą viešinantis stendas kabo pareiškėjos gyvenamojoje vietoje, 8 Angus veislės telyčių nėra, jos parduotos, prašymai NMA dėl investicijų keitimo nepateikti (t. 1, b. l. 103–106). Pareiškėja pateiktuose paaiškinimuose dėl patikrų vietoje nustatytų aplinkybių nurodė, kad pagal projektą numatytos įrangos ir gyvulių dar nėra įsigijusi, tačiau pavasarį planuojama pristatyti gyvulius (t. 1, b. l. 42), bus pasirašyta nauja sutartis su nauju gyvulių tiekėju (t. 1, b. l. 52).

Atsižvelgęs į pareiškėjos skunde keliamus argumentus ir ginčijamame sprendime nustatytus pažeidimus, teismas atskirai analizuos nustatytą pažeidimą dėl paramos viešinimo veiklos ir vykdytų pirkimo procedūrų.

Dėl paramos viešinimo

Ginčijamu NMA 2020 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. KM-32 (10.6.E) konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 18.4 papunktį dėl to, kad viešinimo stendo projekto įgyvendinimo vietoje nebuvo, jis rastas paramos gavėjos gyvenamosios vietos adresu.

Pareiškėjos teigimu, ji, laikydamasi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, įrengė informacinį (viešinimo) stendą, o ant įsigyto plūgo užklijavo gautą paramą viešinantį lipduką. Atsakovė teigia, kad pareiškėja viešinamąjį stendą įrengė savo gyvenamosios vietos adresu, o ne projekto įgyvendinimo vietoje, todėl pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Įgyvendinimo taisyklių 18.4 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas prisiima įsipareigojimus viešinti paramą vadovaudamasis Viešinimo taisyklėmis.

Pagal Viešinimo taisyklių 9.4 papunktį, jei bendra viešoji parama projektui viršija 172 639 Lt (50 000 Eur) ir projekto rezultatas yra investicija (pvz., į ūkį), paramos gavėjas, pradėjęs vykdyti projekte numatytus darbus, bet ne vėliau kaip iki pirmo mokėjimo prašymo pateikimo datos, visuomenei gerai matomoje projekto vykdymo vietoje pastato viduje arba lauke (pvz., ūkyje) turi įrengti aiškinamąjį stendą, kuriame pateikiama informacija apie projektą ir nurodoma gauta parama iš EŽŪFKP ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; aiškinamasis stendas projekto įgyvendinimo vietoje turi kabėti ar stovėti ne trumpiau nei 5 metus nuo galutinio paramos lėšų išmokėjimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėja Paraiškos X skyriuje prie 30 klausimo pažymėjo varnelę, kuri reiškia įsipareigojimą viešinti gautą paramą, viešinimo priemonės: lipdukas, aiškinamasis stendas ir kt. viešinimo priemonės, nurodytos Viešinimo taisyklėse (t. 1, b. l. 32). Paraiškoje nurodyta projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22).

Taip pat remiantis anksčiau aprašytų patikrų vietoje duomenimis bei NMA pateiktomis nuotraukomis nustatyta, kad pareiškėja pakabino paramos viešinimo stendą, tačiau jis pakabintas ne projekto įgyvendinimo vietoje (Paraiškoje nurodyta projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22)), tačiau pareiškėjos gyvenamojoje vietoje (t. 1, b. l. 87, 107).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėja NMA patikros metu nustatytos aplinkybės, kad viešinimo stendas pastatytas būtent jos gyvenamosios vietos adresu, neginčijo, tačiau teigė, kad pareigą išviešinti paramą įvykdė ir tai patvirtina patikrų ataskaitų prieduose pateikiami įrodymai. Teismų praktikoje pripažįstama, jog patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl jos metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra priimamų sprendimų pagrindas (žr. LVAT 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011).

Iš NMA atliktų pareiškėjos projekto įgyvendinimo patikrų vietoje matyti, kad viešinimo stendo projekto vykdymo vietoje nebuvo. Patikrų metu užfiksuoti duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja pareigą viešinti paramą įvykdė ne toje vietoje, kurią tiesiogiai nustato Viešinimo taisyklių 9.4 papunktis, t. y. ne projekto įgyvendinimo, o savo gyvenamojoje vietoje. Tokie pareiškėjos veiksmai neatitinka Viešinimo taisyklėse nustatytos pareigos paramos gavėjai viešinti paramą projekto įgyvendinimo vietoje.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos nurodomus teiginius, kad patikrų metu nebuvo nurodomas klausimas dėl projekto viešinimo. Pastebėtina, kad pareiškėja, teikdama Paraišką, skyriuje „Pareiškėjo deklaracija“ parašu patvirtino, kad yra susipažinusi, jog NMA gali atlikti patikrą vietoje, patikrinti pateiktus duomenis (t. 1, b. l. 36). Paraiškos duomenimis, pareiškėja deklaravo, kad vykdys veiklą ir įgyvendins projektą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22), tačiau, kaip minėta, paramos viešinimas atliktas ne šioje vietoje. NMA patikrino metu turi teisę tikrinti visų Paraiškoje nurodytų duomenų atitiktį, todėl patikrinimo ataskaitų duomenys pagrįstai naudoti priimant Sprendimą.

Taigi NMA ginčijamu sprendimu pagrįstai pripažino, kad pareiškėja padarė Įgyvendinimo taisyklių 18.4 papunkčio pažeidimą, ir šiuo pagrindu pritaikė 0,5 proc. nuo išmokėtos paramos sumos susigrąžinimo sankciją, vadovaudamasi Sankcijų taikymo metodikos priedo „Sankcijų dydžių, kai nustatyti pažeidimai dėl reikalavimų ir įsipareigojimų nesilaikymo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, sąvadas“ 7 punktu.

Dėl pirkimo procedūrų

Ginčijamu NMA 2020 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. KM-32 (10.6.E) konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 18.2 papunktį dėl to, kad ji 7 telyčias pardavė, vieno telyčios įsigijimo ir perkėlimo dokumentų negalėjo pateikti, iš K. P.-K. įsigijo 9 telyčias, tačiau nevykdė naujai įsigytų telyčių pirkimo procedūrų, t. y. nebuvo atlikta tiekėjų apklausa.

Pareiškėjos teigimu, už naujai įsigytas telyčias paramos nebuvo prašoma, todėl nebuvo pagrindo vykdyti pirkimo procedūras naujai įsigytoms telyčioms, be to, telyčios yra biologinis turtas, todėl pareiškėja nepažeidė Įgyvendinimo taisyklių 18.2 papunkčio.

Įgyvendinimo taisyklių 18.2 papunktyje įtvirtinta, kad pareiškėjas įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto (išskyrus biologinį turtą) nuo sprendimo skirti paramą datos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 28.2 punktą, tinkamomis finansuoti pripažįstamos verslo plane nurodytos išlaidos, kurias pareiškėja patyrė (t. y. apmokėtos išlaidos) įgyvendinant projektą ir ne anksčiau kaip nuo paramos paraiškos pateikimo NMA dienos. Tačiau šios išlaidos nefinansuojamos, jeigu parama projektui neskiriama arba išlaidos nėra nurodytos tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų sąraše pagal Įgyvendinimo taisyklių 30 punktą, arba jeigu jos patirtos nesilaikant pirkimo procedūrų, nustatytų Administravimo taisyklėse.

Pagal Administravimo taisyklių 182 punktą, netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui gali būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos sankcijos. Pagal programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (arba) nutraukimas, sutarties nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos; apribojimas teikti paraiškas; kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, sankcijos taikomos pagal Mokėjimo agentūros direktoriaus įsakymu patvirtintą Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodiką (Administravimo taisyklių 184 punktas).

Vadovaujantis Administravimo taisyklių 128 punktu, išlaidos turi būti pagrįstos, t. y. įsigytos laikantis pirkimų procedūrų, nustatytų pagal teisės aktus, arba pagal įkainius. Pareiškėjas turi imtis visų priemonių įsigyti investicijas už kainas, ne didesnes už įprastas rinkoje egzistuojančias kainas, laikydamasis racionalaus lėšų panaudojimo principo.

Teismas nustatė, kad NMA 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. KM-1426(10.6.1.E) patvirtino pareiškėją paramos gavėja ir informavo ją, kad projektui įgyvendinti skiriama 60 000 Eur paramos suma, išlaidų pavadinimas: grynaveislės telyčios (8 vnt.), plūgas (6 korpusų, prikabinamas, apverčiamas), konsultavimo paslaugos (112,5 valandos), nustatyta projekto kontrolės pabaiga –2023 m. sausio 31 d. (t. 1, b. l. 16–17).

Pareiškėja 2016 m. gegužės 5 d. faktiškai pradėjo įgyvendinti projektą. Tą pačią dieną ji sudarė gyvulių pirkimo–pardavimo sutartį su Orijos žemės ūkio bendrove, kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti pareiškėjai 8 vnt. 1–2 metų grynaveislių telyčių ir pristatyti jas pareiškėjai iki 2016 m. rugsėjo 1 d. (t. 1, b. l. 12). Susitarimu dėl 2016 m. gegužės 5 d. gyvulių pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo Nr. 1 pareiškėja ir Orijos žemės ūkio bendrove susitarė, kad pardavėjas įsipareigoja pristatyti 8 grynaveisles 1–2 metų telyčias iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. (t. 1, b. l. 14). Susitarimu dėl 2016 m. gegužės 5 d. gyvulių pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo Nr. 2 pareiškėja ir Orijos žemės ūkio bendrovė susitarė, kad pardavėjas įsipareigoja pristatyti 8 grynaveisles 1–2 metų telyčias iki 2018 m. birželio 15 d., o tokios sąlygos neįvykdžius pristatymo terminas daugiau nebus pratęsiamas ir šią sutartį pirkėjas (pareiškėja) vienašališkai nutrauks (t. 1, b. l. 15). Pareiškėja 2018 m. liepos 9 d. raštu informavo NMA, kad Orijos žemės ūkio bendrovė gyvulių sutartu laiku nepristatė, todėl su ja sudaryta sutartis nutraukta, šiuo metu gyvuliai įsigyti pagal 2018 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, gyvuliai pristatyti pareiškėjai 2018 m. birželio 29 d., už juos yra sumokėta (t. 1, b. l. 13). Pareiškėja 2018 m. birželio 29 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su R. G., sutartimi pardavėjas įsipareigojo iki 2018 m. liepos 5 d. perrašyti gyvulius (8 telyčias, veislė – Angus, daugiau kaip 12 mėn. amžiaus) ir perduoti gyvulius pareiškėjai po sutarties pasirašymo (t. 1, b. l. 183). Iš 2018 m. birželio 29 d. priėmimo–perdavimo akto matyti, kad įsigyti gyvuliai pareiškėjai perduoti, už juos sumokėta 16 000 Eur (t. 1, b. l. 184–187).

NMA 2018 m. lapkričio 27 d. raštu informavo pareiškėją, kad, įvertinusi jos 2018 m. lapkričio 6 d. pateiktus dokumentus dėl apklausos žodžiu dėl 8 telyčių įsigijimo, 2018 m. birželio 29 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį su R. G. (sutarties vertė 16 000 Eur), nenustatė Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-924 (toliau – ir Prekių, paslaugų, darbų pirkimo taisyklės), pažeidimų, todėl pirkimas laikomas sudarytu tinkamai (t. 1, b. l. 56).

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad NMA pirkimo procedūrų pažeidimą pripažino padarytu be pagrindo, o biologiniam turtui perleidimo apribojimai netaikomi. Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog pareiškėja turėjo teisę įsigyti gyvulius iš kito asmens, patvirtina tai, jog, pirminėms gyvulių įsigijimo aplinkybėms pasikeitus (Orijos žemės ūkio bendrovė neperdavė sutartų gyvulių laiku), pareiškėja sudarė naują sutartį su R. G. ir tokią aplinkybę NMA laikė tinkama ir nepažeidžiančia vykdomų pirkimo procedūrų. Nagrinėjamu atveju skirtumas yra tas, kad, įsigydama gyvulius iš R. G., pareiškėja atliko Įgyvendinimo ir Administravimo taisyklėse įtvirtintas pirkimo procedūras – iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėja surinko tiekėjų pasiūlymus dėl gyvulių įsigijimo, įvykdė tiekėjų apklausą (D. T., V. R., R. G.), šiuos pirkimo dokumentus pateikė NMA (t. 2, b. l. 176–186). Teismas, atsižvelgdamas į patikrų vietoje duomenis bei į byloje pateiktas ūkinių gyvulių registro ataskaitas, gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašus, nustatė, kad pareiškėja, pateikusi antrą mokėjimo prašymą, 2018 m. lapkričio 20 d. 7 telyčias pardavė N. K., o vietoje jų 2018 m. lapkričio 24 d. įsigijo 10 naujų Angus veislės telyčių iš K. P.-K., 2018 m. lapkričio 22 d. įsigijo bulių iš D. T..

Pardavusi gyvulius N. K. ir įsigijusi gyvulius iš D. T., K. P.-K., pareiškėja pirkimo procedūrų nevykdė ir įsigijo gyvulius be apklausos procedūrų. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad patikrų metu nustatyta, jog 7 telyčios buvo parduotos (t. 1, b. l. 66–68), telyčių natūra nėra, jos yra parduotos N. K., prašymai NMA dėl investicijų keitimo nepateikti (t. 1, b. l. 103–106). Pareiškėja 2018 m. gruodžio 17 d. paaiškinime nurodė, kad telyčias pardavė, nes jos sunkiai augo, gavo pasiūlymą parduoti gera kaina (t. 1, b. l. 74). NMA 2019 m. liepos 24 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti informaciją, ar ji pildė gyvulių apskaitos žurnalą, pateikti visus naujai įsigytų telyčių įsigijimą bei pirkimo vykdymą įrodančius dokumentus (t. 2, b. l. 59–60). Iš pateiktos rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėja 9 telyčias įsigijo iš ūkininkės K. P.-K. už 28 800 Eur (t. 2, b. l. 41–42), 1 telyčią – iš tos pačios ūkininkės už 500 Eur (t. 2, b. l. 43–44), veislinį bulių įsigijo už 4 300 Eur iš D. T. (t. 2, b. l. 38–39), tačiau jokių pirkimo dokumentų NMA nepateikė, nors, pildydama Paraišką, nurodė, kad grynaveislių telyčių (8 vnt.) pirkimo vykdymo būdas yra konkursas (t. 1, b. l. 26). Taigi NMA informavo pareiškėją apie pareigą pateikti naujai įsigytų ūkinių gyvulių pirkimo dokumentus, tačiau pareiškėja šios pareigos neįvykdė.

Pagal Prekių, paslaugų, darbų pirkimo taisyklių 12 punktą, perkant, prekes, paslaugas ar darbus, naudojama apklausa, jeigu prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra lygi arba mažesnė nei 58 000 Eur be PVM. Atliekant apklausą turi būti apklausti ne mažiau kaip trys tiekėjai (su 44 punkte nustatytomis išimtimis) (43 punktas). Projekto vykdytojas, atlikęs pirkimą, privalo pateikti NMA užpildytą tiekėjų apklausos pažymą pagal minėtų taisyklių 3 priede pateiktą formą, išskyrus atvejus, kai pirkimas buvo vykdomas NMA interneto svetainėje, kvietimo pateikti pasiūlymus kopijas, išskyrus atvejus, kai kvietimas pateikti pasiūlymus buvo skelbiamas NMA interneto svetainėje (Prekių, paslaugų, darbų pirkimo taisyklių 55 punktas).

Taigi, nors pareiškėja ir turėjo teisę perleisti biologinį turtą nuo sprendimo skirti paramą datos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos, tačiau tai nereiškia, jog kitų gyvulių pirkimo veiksmus ji turėjo teisę atlikti nesilaikydama pirkimo procedūrų, nevykdydama tiekėjų apklausos. Pareiškėja NMA nepateikė dokumentų, patvirtinančių pirkimo procedūrų įgyvendinimą, todėl NMA Sprendimu pagrįstai pripažino, kad pareiškėja tokiais savo veiksmais netinkamai įgyvendino projektą, nes neatliko privalomų pirkimo procedūrų.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos nurodomus argumentus, kad už naujai įsigytas telyčias paramos nebuvo prašoma, todėl sankcija neturėtų būti taikoma. Pažymėtina, kad, pagal Administravimo taisyklių 182 punktą, pareiškėja privalo tinkamai įgyvendinti projektą visą jo kontrolės laikotarpį, tačiau pareiškėja už paramos lėšas įsigijo gyvulius (Angus veislės telyčias), kurių atliekant patikras vietoje pareiškėjos ūkyje apskritai nebuvo rasta, be to, įsigytos telyčios buvo parduotos kitam asmeniui, o naujų telyčių pirkimo procedūros atliktos pažeidžiant anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad NMA abejonių kėlė ir kitos aplinkybės, susijusios su iš Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos gauta informacija (2019 m. rugsėjo 10 d. raštu NMA buvo informuota, kad gyvulius, kurie buvo deklaruoti mokėjimo prašyme Nr. 19JU-KM15-1-02650-MP002, pareiškėja pardavė paramos gavėjui N. K., tačiau N. K. už telyčias atsiskaitė tik tada, kai gavo atitinkamus pinigų pervedimus iš pareiškėjos D. B. (t. 2, b. l. 25).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad NMA Sprendimu pagrįstai pritaikė pareiškėjai paramos sumažinimo sankciją dėl netinkamai įgyvendinto projekto, o skiriamą sankciją apskaičiavo vadovaudamasi Sankcijų skyrimo metodikos 21 punktu, t. y. įvertino pareiškėjos padarytų pažeidimų pobūdį, mastą, sunkumą.

Dėl pažeidimo tyrimo termino

Pareiškėja teigia, kad bendras pažeidimo tyrimo terminas NMA, įskaitant ir pateikimą Žemės ūkio ministerijai, negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai, o Žemės ūkio ministerijos sprendimas priimamas per 21 darbo dieną nuo informacijos iš agentūros gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pažeidimo tyrimas pradėtas 2018 m. kovo 7 d., o galimo pažeidimo padarymo tyrimą NMA baigė ir sprendimą skirti sankciją pareiškėjai suformulavo 2019 m. lapkričio 16 d. protokole Nr. RV9, t. y. praėjus ne 3, o 20 mėnesių.

Pagal Administravimo taisyklių 234 punktą, pažeidimų tyrimas vykdomas vadovaujantis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės).

Pažeidimų administravimo taisyklėse nustatyta, kad bendras pažeidimo tyrimo terminas agentūroje, įskaičiuojant ir pateikimą ministerijai pagal 10 punkto reikalavimus, negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai. Ministerijos sprendimas, jeigu svarstymas nėra stabdomas, priimamas per 21 darbo dieną nuo informacijos iš agentūros gavimo dienos (4 punktas).

Pagal Pažeidimų administravimo taisyklių 7–8 punktų nuostatas, jei įtariamas pažeidimas susijęs su išlaidomis, dėl kurių apmokėjimo paramos gavėjas yra pateikęs agentūrai mokėjimo prašymą, arba su išmokomis, kai mokėjimo prašymas nėra teikiamas, agentūra sustabdo paramos gavėjo pateiktų mokėjimo prašymų nagrinėjimą ir (arba) paramos lėšų išmokėjimą, kol bus ištirta, ar yra pažeidimas ir (arba) priimtas sprendimas dėl sankcijų, bei nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, informuoja paramos gavėją apie paramos gavėjo pateiktų mokėjimo prašymų nagrinėjimo ir (arba) paramos lėšų išmokėjimo sustabdymą. Atlikdama pažeidimo tyrimą, agentūra gali kreiptis į pareiškėją arba paramos gavėją, taip pat į kitas institucijas, trečiuosius asmenis, ekspertus, prašydama pateikti informaciją, susijusią su atliekamu pažeidimo tyrimu.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė mokėjimo prašymą išmokėti 18 000 Eur paramą (t. 1, b. l. 162–175). NMA Marijampolės paramos ir administravimo skyrius 2018 m. lapkričio 15 d. tarnybiniu pranešimu Nr. KPT-2349 informavo NMA Teisės departamentą, kad 2018 m. lapkričio 14 d. pareiškėja pateikė tarpinį mokėjimo prašymą, 2018 m. kovo 7 d. tarnybiniu pranešimu buvo perduotas D. B. projektas atlikti pažeidimo tyrimą (t. 1, b. l. 160). Taigi pažeidimo tyrimo pradžia laikytina 2018 m. kovo 7 d.

Iš byloje pateiktos rašytinės medžiagos taip pat matyti, kad NMA 2018 m. lapkričio 14 d. raštu informavo pareiškėją, kad mokėjimo prašymo Nr. 19JU-KM15-1-02650-MP002 vertinimas sustabdytas, nes NMA atlieka pažeidimo tyrimą dėl pareiškėjos įgyvendinto projekto (t. 1, b. l. 57). NMA 2018 m. lapkričio 27 d. raštu informavo pareiškėją, kad pirkimo sutarties pakeitimai prieš pasirašant sutarties šalims turi būti suderinti su NMA, o, nesilaikant šio reikalavimo, vadovaujantis Sankcijų skyrimo metodika, gali būti pritaikytos sankcijos (t. 2, b. l. 175).

NMA, atlikusi pažeidimo tyrimą, 2019 m. balandžio 17 d. raštu pateikė informaciją Žemės ūkio ministerijai apie padarytus pažeidimus įgyvendinant projektą. Žemės ūkio ministerija 2019 m. birželio 7 d. posėdyje priėmė sprendimą šį klausimą svarstyti kitame posėdyje, vyksiančiame 2019 m. birželio 18 d. Ministerija pastarajame posėdyje nutarė įvertinti galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą buvimo galimybę, svarstyti galimybę prireikus atlikti patikrą. 2019 m. liepos 3 d. posėdyje NMA nurodė, kad paramos gavėja prašo apmokėti už telyčias, apie kurių pirkimą nėra duomenų.

Žemės ūkio ministerijos sudaryta komisija programos priemonių probleminiams klausimams spręsti 2019 m. spalio 31 d. posėdyje nutarė už tai, kad pareiškėja nevykdo projekte numatytos veiklos, taikyti 30 000 Eur susigrąžinimo sankciją ir 30 000 Eur neskyrimo sankciją, taikant paramos paraiškos teikimo apribojimą dalyvauti pagal priemonę ištisus metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus, taip pat taikyti 0,5 proc. sankciją už tai, kad tinkamai neviešina paramos, grąžinti NMA pervertinti pareiškėjos pažeidimo aplinkybes (t. 3, b. l. 22–26). NMA Komisija pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2019 m. lapkričio 16 d. posėdyje nutarė registruoti pažeidimą, susijusį su pareiškėjos vykdomu projektu (t. 3, b. l. 18–20). Taigi laikytina, kad pažeidimo tyrimo pabaigos data yra 2019 m. lapkričio 16 d.

Teismas akcentuoja, kad pareiškėjos nurodomi argumentai dėl pažeidimo tyrimo termino neturi įtakos teismo padarytoms išvadoms dėl Sprendimo teisėtumo, nes, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjektui nustatyti terminai, per kuriuos turi būti priimtas atitinkamas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, šio termino pasibaigimas nedaro administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui, negaliojančio. Tai, kad yra pasibaigęs įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012, 2012 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012, 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-80-602/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-514-492/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-602/2018).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos pažeidimo tyrimas užtruko dėl atliekamų patikrų, atsakymų į paklausimus, išsiųstus kitoms institucijoms, Žemės ūkio ministerijos posėdžių organizavimo, pastebėtina, kad pareiškėjos pažeidimui tirti buvo atlikti net penki patikrinimai vietoje ir surašytos šių patikrinimų ataskaitos. Todėl, įvertinęs pažeidimo sudėtingumą, jo pobūdį, faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad procedūrinių nuostatų pažeidimas nepripažintinas esminiu procedūriniu pažeidimu ir nedaro Sprendimo negaliojančio.

Taigi, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad NMA 2020 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. KM-32 (10.6.E) „Dėl suteikiamos paramos ir taikomų sankcijų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ yra priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo remiantis nei pareiškėjos nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti naują faktines aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nors pareiškėja reiškia teismui prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjamu atveju jos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. B. skundą atmesti.

Šis sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija Puzinskaitė Rasa Ragulskytė-Markovienė Eglė Žulytė-Janulionienė