- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-11
- Bylos Nr.
- 1-1654-716/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46237-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- K. D., E. P.
- Civilinis ieškovas
- R. I., V. V.
kaltinamajam K. D., jo gynėjai advokatei V. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje,
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, dirbantis, teistas 2013 m. lapkričio 22 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. - 60 parų areštu, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. D. ir E. P. veikdami kartu 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 2.08 val., Žėručio g. 21 namo kieme, Vilniuje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, K. D. stovėjo netoliese ir stebėjo aplinką, o E. P. atsuktuvu išlaužė R. I. priklausančio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių kairės pusės durelių rėmą ir ištraukęs priekinį kairės pusės stiklą, tokiu būdu sugadinus svetimą turtą, dėl ko buvo padaryta 1200, 43 eurų žala, suktuku atsukus varžtus iš salono pagrobė VW gamyklinę multimediją, 3500 eurų vertės, tokių būdu įsibrovus į automobilį pagrobė ir sugadino svetimą R. I. priklausantį turtą.
Be to, K. D. ir E. P. veikdami kartu, nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. 18.30 val. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. 6.35 val., Erfurto g. 36 namo kieme, Vilniuje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, K. D. stovėjo netoliese ir stebėjo aplinką, o E. P. atsuktuvu išlaužė V. V. priklausančio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių rėmą ir atlenkė priekinį kairės pusės stiklą, ir tokiu būdu sugadinus svetimą turtą, dėl ko buvo padaryta 404, 06 eurų žala, suktuku atsukus varžtus iš salono pagrobė VW gamyklinę multimediją, 3492,10 eurų vertės, tokių būdu įsibrovus į automobilį pagrobė ir sugadino svetimą V. V. priklausantį turtą.
Be to, E. P. nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. 19.00 val. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. 06.15 val., Architektų g. 96 namo kieme, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atsuktuvu išlaužė L. I. priklausančio automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių rėmą ir išdaužęs priekinį dešinės pusės stiklą, tokiu būdu sugadinęs turtą, dėl ko buvo padaryta 430 eurų žala, iš salono pagrobė VW gamyklinę multimediją, 500 eurų vertės, tokių būdu įsibrovęs į automobilį pagrobė ir sugadino svetimą L. I. priklausantį turtą.
K. D. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad rugsėjo 30 d. su E. P. važiavo į Vilnių turėdami tikslą pavogti iš mašinų dvi multimedijas. Jas pavogė, paslėpė atskirose vietose, ryte ėjo jų pasiimti. Abu su E. sugalvojo, kad Vilniuje eis vogti. E. surado butą, kuriame jie gyvens. Įrankiai buvo E.. Išėjo iš buto apie 00.30 val. ir nuėjo prie mašinos. Mašinas jau buvome prieš tai nužiūrėję. Pirma ėjo prie automobilio, esančio Žėručio g., o po to prie to, kuris buvo arčiau jų gyvenamosios vietos. Jis stebėjo aplinką, o E. daužė stiklą. Žėručio g. pagrobtą multimediją paslėpė krūmuose. Greičiausiai jis ją nunešė ir paslėpė. Tada jie nuėjo prie kito automobilio. Ten įvyko tas pats: E. išdaužė stiklą, ji stebėjo aplinką. Po to jis nuėjo miegoti, o E. nuėjo toliau. Jis su E. nešnekėjo ir nežinojo, kad šis trečią mašiną aplankė. Ryte ėjo į Žėručio g. pasiimti multimediją ir juos sulaikė policija. Multimedijas būtų pardavę, tačiau nebuvo susitarę, kaip dalinsis pinigus. Žalą jie atlygino per pusę su E..
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad K. D. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (t. 2, b. l. 21 - 26).
E. P. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad buvo 2016-09-30. Jis su vilniete drauge buvo Kaune. Draugė nutarė vykti namo. Jis paprašė, kad K. juos pavežtų. Visi kartu važiavo, turėjo tikslą pabūti su drauge nuomotame bute, kurį jis išnuomojo iš anksto. Važiuojant draugei paskambino mama ir pasakė, kad šiai reikia vykti namo. Jie nuvežė draugę namo, o patys nutarė likti išnuomotame bute. Vakare išėjo pasivaikščioti. Jis pamatė mašiną „VW Passat“ ir prisiminė, kad vienam draugui reikia multimedijos grotuvo. Tuo metu jis buvo nedirbantis, neturėjo pinigų, norėjo palepinti draugą. Jie nutarė pagrobti grotuvus. Jis turėjo įrankius, kurie buvo skirti draugės buto remontui. Su K. pagrobė du grotuvus. Jis vykdė veiksmus, o K. žiūrėjo aplinką. Po to jie išsiskirstė. Tuomet jis vienas nuėjo ir pagrobė dar vieną grotuvą. K. apie tai nieko nesakę. Kitą dieną jie išėjo pasiimti grotuvų ir juos pagavo policija.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. P. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 187 - 194).
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamieji nebuvo kaltinami sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltais ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Nukentėjusysis R. I. tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. 02.08 val. jam paskambino iš UAB „B. m. c." ir pranešė, kad suveikė signalizacija iš automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Į automobilio VW gamyklinę multimediją buvo įmontuota sekimo sistema "Sherlog". Priėjęs prie automobilio, priparkuoto Žėručio g. 21, Vilniuje, pamatė, kad išlaužus vairuotojo pusės durų rėmą, ištraukus priekinį kairės pusės stiklą, iš salono buvo išplėšta ir pavogta VW gamyklinė multimedija. Po 10-15 min. atvyko UAB "B. m. c." vadybininkai su įranga, ir surado krūmuose numestą jo automobilio multimediją. Automobilis draustas kasko draudimu (t. 1, b. l. 26).
R. I. papildomai parodė, kad iš jo automobilio buvo pagrobta gamyklinė multimedija, kurios dokumentų atskirai neturi, nes pirko su automobiliu, prietaisas yra originalus, instaliuotas gamykliniu būdu. Prietaiso vertė 3500 eurų. Multimedija jam grąžinta, ji nesugadinta, dėl jos žala šiuo metu nepadaryta. Dėl automobilio sugadinimo UAB "M. a." apskaičiavo žalą ir pateikė sąskaitą - faktūrą, kurioje bendra dėl sugadinimų nurodyta žala sudaro 1200, 43 eurų. Jis sumokėjo franšizės mokestį 241. 37 eurų ir jam padaryta tokia turtinė žala (t. 1, b. l. 30).
Nukentėjusysis V. V. tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. apie 18.30 val. paliko stovėti automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šalia namų. Nieko įtartino nepastebėjo, jokių įtartinu asmenų nebuvo. 2016 m. rugsėjo 30 d. apie 6.35 val. išėjo į kiemą ir pastebėjo, kad išlaužtas automobilio kairės pusės priekinių durų stiklas, pavogta DVD navigacija iš vidaus. Dėl vagystės nieko neįtaria. Vaizdo stebėjimo kamerų kieme nėra. Automobilis pirktas lizingo būdu. Savininkas yra AB SEB bankas, jis yra automobilio valdytojas (t. 1, b. l. 4-5).
Papildomai V. V. parodė, kad iš jo automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pavogta gamyklinė multimedija, kuri yra originali ir pirkta kartu su automobiliu. Multimedijos vertė yra 3500 eurų. Buvo sugadintas automobilio kairės pusės stiklas, stiklo apdailos, veidrodžio apdaila. Sąskaitą - faktūra dėl apgadinimų gali pateikti AB „Ergo“, kurioje automobilis draustas. Atvykęs į policijos komisariatą, kur jam buvo pranešta, kad multimedija buvo rasta krūmuose netoli jo namo, pamatęs ją atpažino iš bendrų požymių. Lizingo įmonė nurodė, kad reikia įsigyti naują multimediją, kurios vertė 3500 eurų, tada jie duos atsakymą draudimui, kad leidžia išmokėti draudiminę išmoka. Draudimas paskaičiavo žalą. Kadangi šiuo metu įsigyjęs naują multimediją, tai ta multimedija, kuri atsirado galimai turi priklausyti arba SEB lizingo bendrovei arba draudimui (t. 1, b. l. 59, 60).
Nukentėjusysis L. I. tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo 29 d., apie 19 val. pastatė automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kieme, prie Architektų g. 96 namo, Vilniuje. Automobilį užrakino, įjungė signalizaciją. Nakties metu nieko įtartino negirdėjo. 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 6.15 val. priėjęs prie automobilio pamatė, kad priekinis keleivio pusės durelių stiklas, apgadintas durelių rėmas bei įlenktas stogas. Iš salono buvo pavogta gamyklinė multimedija, 500 eurų vertės. Automobilis nėra draustas Kasko draudimu (t. 1, b. l. 113).
Papildomai liudytojas L. I. parodė, kad iš jo automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pagrobta gamyklinė multimedija, kurios dokumentų neturi, nes ji originali, pirkta su automobiliu. Atpažinti savo daiktą gali, jame buvo įdėta 2 GB atminties kortelė su įrašytomis dainomis, kurios nevertina, taip pat automobilyje liko nutraukta laido dalis juodos spalvos, taip pat žino, kad ant metalinio korpuso yra lipdukas su atrakinimo kodu 1091. Tikslios vertės šios multimedijos nežino, vertina 500 eurų. Jo automobilis nėra draustas Kasko draudimu, tai dėl automobilio sugadinimo (stiklo, durelių rėmo ir stogo) jam padaryta bendra 430 eurų žala. Žalos patvirtinančių dokumentų neturi, kvitų neišsagojo. Atvykęs į penktąjį policijos komisariatą apklausai, pamatė kabinete multimediją, kurią atpažino kaip savo, pagal anksčiau nurodytus požymius (t. 1, b. l. 117).
Iš protokolo–pareiškimo matyti, kad R. I. pranešė, jog 2016 m. rugsėjo 30 d. 02:08 val. Žėručio g. 21, Vilniuje iš autmobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išlaužus vairuotojo pusės durų rėmą, ištraukus priekinį kairės pusės stiklą, iš salono buvo išplėšta ir pavogta VW gamyklinė multimedija (t. 1, b. l. 1).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad atlikus įvykio vietos apžiūrą apžiūrėtas automobilis „VW Passat““, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintis Vilniuje, Erfurto g. 36, apžiūrėjus nustatyta, kad išdaužtas ir sugadintas automobilio kairės pusės priekinių durų stiklas su apdaila, pavogta DVD navigacija, matosi kyšantys laidai, spynelės nesugadintos. Apklaustas pareiškėjas (t. 1, b. l. 4 - 5).
Iš protokolo–pareiškimo matyti, kad L. I. parodė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 29 d., 19 val. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 06.15 val. išlaužus automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stiklą pavogta multimedija, 930 eurų vertės (t. 1, b. l. 10).
Iš savanoriško dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. I. pateikė automobilio remonto sąskaitą faktūrą (t. 1, b. l. 33 - 35).
Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad buvo vykdomas vietovės, kur rastas multimedijos, pagrobtos iš automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stebėjimas, ir nurodytoje vietoje buvo sulaikyti E. P. ir K. D. (t. 1, b. l. 37, 38).
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad automobilyje, kuris stovi kieme, Žėručio g. 21, Vilniuje, išimtas vairuotojo pusės priekinių durelių stiklas, taip pat sugadintas viršutinis guminis moldingas ir išorinė durelių apdaila, iš salono išimta multimedija (t. 1, b. l. 39 - 45).
Iš specialisto išvados matyti, kad apžiūrint automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintį Vilniuje, Erfurto g. 36, nustatyta, kad į vidų patekta išdaužus automobilio kairės pusės priekinių durų stiklą (t. 1, b. l. 49 – 51).
Iš apžiūros protokolų matyti apžiūrėti Vilniuje, Erfurto g. 34 krūmuose rasti maišeliai, kuriuos nurodė K. D.; maišeliuose rasta multimedija ir suktukas, kurie buvo apžiūrėti, taip pat apžiūrėta akumuliatorinio suktuko dėžė (t. 1, b. l. 86 – 90, 91 – 94, 95 – 97, 98 - 100).
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas Vilniuje, Architektų g. 96 namo kieme stovintis automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui apgadintas dešinės pusės priekinių durelių rėmas, durys, įlenktas stogas ties durimis, išdužęs stiklas, multimedijos stalčius tuščias, kyšo laidai (t. 1, b. l. 106 – 107).
Iš specialisto išvados matyti, kad apžiūrint automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintį Vilniuje, Architektų g. 96, nustatyta, kad į vidų patekta išdaužus automobilio kairės pusės priekinių durų stiklą (t. 1, b. l. 108 – 109).
Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėta vietovė Vilniuje, prie Architektų g. 102 namo, krūmuose rastas paslėptas maišelis, kuriame rasta multimedija, kuri taip pat buvo apžiūrėta (t. 1, b. l. 150 – 153, 154 - 157).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad K. D. ir E. P. veikdami kartu du kartus sugadinant svetimą turtą ir įsibraunant į du automobilius pagrobė svetimą turtą, po ko E. P. savarankiškai atliko analogišką veiką sugadindamas ir pagrobdamas svetimą turtą. Tokią tiesą ir teismo išvadą patvirtina nuosekli įrodymų analizė ir logiškais dėsniais pateisinamas duomenų visumos įvertinimas. Kaltinamieji K. D. ir E. P. pripažino pagrobę multimedijos grotuvus iš „VW“ markės automobilių, jų nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai ir specialisto išvados. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje, jais remiantis teismas nustatė K. D. bei E. P. kaltę bei objektyviai atliktus veiksmus.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį numato atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011).
K. D. ir E. P. būdami susitarę ir veikdami bendrai, pasiskirstę reikšmingais veikos padarymui vaidmenimis veikė taip, kad būtų pagrobtas svetimą turtą įsibrovus į automobilį, t. y. įveikiant mechaniškai apsaugos priemones, kartu sugadinant ir žalojant svetimą turtą bei padarant 3 MGL dydį viršijančią žalą. Teismas nustatė, kad siekiant užvaldyti svetimą turtą iš esmės objektyviai veiksmus atliko E. P., o K. D. stebėjo aplinką taip šalindamas kliūtis daryti nusikalstamą veiką ir saugodamas bendrininką E. P. kaip nusikalstamos veikos vykdytoją. Dėl šios priežasties teismas pripažįsta, kad pagrobiant ir sugadinant svetimą turtą E. P. veiksmai atitinka ir teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu K. D. veiksmai bendrininkaujant vykdant nusikalstamas veikas pasireiškė padėjėjo funkcijomis, dėl to neatitinka jam pareikštos nusikaltimų kvalifikavimo. Dėl to remiantis nustatytomis ir įrodytomis nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis teismas K. D. veiksmus kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, bei 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.
K. D. ir E. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir dėl to gailėjosi, taip pat tai, kad atlygino nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiesiems. Teismas neturi pagrindo kaltinamiesiems kaip atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad dvi nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupėje, nes asmenų bendrininkavimas neatitinka baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, t. y. darant šias nusikalstamas veikas tik vienas iš jų (E. P.) buvo nusikaltimų vykdytojas, o kitas (K. D.) buvo tik padėjėju.
Tirdamas K. D. ir E. P. asmenybes teismas nustatė, kad jie yra pakaltinami ir būdami įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Taikydamas K. D. baudžiamąją atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas teismas sprendė bylos teisminio nagrinėjimo metu gautą prašymą atleisit ji nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais. Teismas nustatė, kad K. D. būdamas neteistas, pirmą kartą padarė viso keturias tyčines veikas, dvi kurių priskiriamos nesunkių, dvi apysunkių nusikaltimų kategorijai, veikė kaip nusikalstamos veikos padėjėjas. K. D. tiek tyrimo metu, tiek teisme pripažino kaltę ir visus veikos požymius, jis kartu su nusikaltimų bendrininku atlygino padarytą žalą, susitaikė su abiem nukentėjusiaisiais, ką patvirtina teismui pateikti susitaikymo aktai (t. 2, b. l. 116, 132). Teismas atsižvelgia į tai, kad K. D. yra jauno amžiaus, praeityje ne tik neteistas, bet ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, po nagrinėjimų įvykių turimais duomenimis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, administracine tvarka baustas tik dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų (t. 2, b. l. 55-56), teismas nustatė jo atsakomybę dvi lengvinančias aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. D. yra užsiregistravęs darbo biržoje, (t. 2, b. l. 110), buvo siųstas dalyvauti mokymo programoje (t. 2, b. l. 115) ir įgijo profesinio mokymo diplomą (t. 2, b. l. 127), ruošiasi išlaikyti egzaminus (t. 2, b. l. 131) tam, kad galėtų vykdyti vairuotojo profesinę veiklą. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas pripažįsta, kad yra pagrindas manyti, jog K. D. ateityje vykdys įstatymo reikalavimus ir nebedarys nusikalstamų veikų, dėl ko atsižvelgiant į išreikštą ir nukentėjusiųjų sutikimą mato pagrindą taikyti įstatymo nuostatas, leidžiančias šį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiaisiais.
Atleidus K. D. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgdamas į jo padarytų nusikalstamų veikų turinį, skaičių, savanaudišką pobūdį, padarytos palos dydį fiziniams asmenims, siekdamas tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo pripažįsta, kad tinkamų baudžiamosios atsakomybės pasekmių realizavimui kaltininkui skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Spręsdamas dėl kaltininko E. P. baudžiamosios atsakomybės teismas nustatė, kad buvo gautas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jo mamos laiduotojos E. P. atsakomybei. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų nurodytų sąlygų visumai.
Teismas nustatė, kad E. P. yra praeityje teistas (t. 2, b. l. 42-46), šis teistumas jam nėra išnykęs, nes nuo bausmės atlikimo 2014 m. kovo 4 d. nėra praėjęs įstatymo numatytas 3 metų terminas (baudžiamojo kodekso 97 str. 3 d. 3 p. a) pp.). Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad E. P. nusikalstamas veikas, dėl kurių priimamas nuosprendis šioje byloje, padarė pirmą kartą. Tokiu būdu nesant bent vienai iš įstatymo numatytų sąlygų, E. P. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Be to, nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis ir jo gynėja prašė, o prokuroras siūlė E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės šiam susitaikius su nukentėjusiaisiais, t. y. taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį. Minėtas straipsnis numato, kad padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šiame straipsnyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Teismas nustatė, kad E. P. prokuroro 2013 m. liepos 18 d. nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatas, ir šis prokuroro nutarimas 2013 m. liepos 19 d. buvo patvirtintas Kauno apylinkės teisme (t. 2, b. l. 40-41). Šioje byloje teismas nustatė ir pripažįsta, kad E. P. įvykdė nusikalstamas veikas 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. praėjus mažiau nei ketveriems metams nuo jo pirmojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, po pirmojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už 2013 m. vasario 30 d. padarytą plėšimą, E. P. 2013 m. rugpjūčio 30 d. padarė naują vagystės nusikaltimą. Šiojw byloje teismas nustatė ir pripažįsta E. P. kaltu dėl 6 tyčinių nusikaltimų padarymo. Šios aplinkybės šalina pagrindą manyti, kad E. P. ateityje neabejotinai nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių faktinių aplinkybių nėra pagrindo E. P. atžvilgiu taikyti baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatas jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo E. P., teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatomis atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltininko kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. E. P. būdamas teistas, teistumui išnykus, padarė šešias nusikalstamas veikas, trys kurių priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, likusios trys – nesunkių nusikaltimų kategorijai. E. P. baustas administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 39), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. E. P. yra dirbantis (t. 2, b. l. 95), charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 94), atlygino nusikaltimais padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems. Įstatymas įpareigoja laisvės atėmimo bausmę skirti tik pavojingam recidyvistui, kuriuo E. P. nėra pripažintas. Tokiu būdu įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir įstatymo nuostatas teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti tinkamai įgyvendinti kaltininkui skiriant laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, kurie priverstų nuteistąjį tinkamai kontroliuoti savo elgesį.
Kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės atsižvelgiant į įstatymo numatytą galimybę ir terminus nuosprendį apskųsti apeliacine tvarka, iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos.
Proceso metu nukentėjusieji buvo pripažinti civiliniais ieškovais ir pareiškė: R. I. 241,37 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 31), V. V. pirminį 350,65 eurų (t. 1, b. l. 63), vėliau patikslintą 389,62 eurų civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 68), L. I. 430 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l 118). Iki bylos išnagrinėjimo teisme ši žala buvo atlyginta nukentėjusiesiems, dėl to teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu pradėtus minėtų civilinių ieškinių procesus nutraukia.
Draudimo bendrovė „E. I. SE“ Lietuvos filialas pareiškė 3506,54 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 74). Nagrinėdamas šį civilinį ieškinį teismas nustatė, kad draudimo bendrovei E. I. SE padaryta turtinė žala nėra atlyginta, ši žala trečiajam asmeniui kilo dėl K. D. ir E. P. įvykdytos nusikalstamos veikos, žala įrodyta byloje surinktais dokumentais (t. 1, b. l. 76-81) ir teisme ištirtais įrodymais, jos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinus tai, kad proceso metu iš K. D. yra paimti 90 eurų, kuriuos tikslinga perduoti žalos atlyginimui, pareikštą civilinį ieškinį teismas tenkina visiškai tik jį sumažindamas minėto 90 eurų dydžio dalimi. Žalą teismas iš kaltininkų priteisia solidariai, nes žala padaryta abiem kaltininkams vykdant nusikalstamą veiką.
Teismas K. D. turtui taikytą nuosavybės teisių apribojimą (t. 2, b. l. 127-130palieka iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko įvertinus patenkintą civilinį ieškinį areštuotus pinigus perduoda priteistos turtinės žalos atlyginimui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu saugomas multimedijos grotuvas Nr. VWZ6Z7M8023021 grąžintinas savininkui, akumuliatorinis suktukas "Rockwell" ir plastmasinė dėžė (su įkrovikliu, antgaliais ir naudojimosi instrukcija) – konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos įrankis.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
K. D. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. I. turto grobimo), 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. V. turto grobimo), 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl R. I. turto sugadinimo), 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl V. V. turto sugadinimo), bei bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi ir 71 straipsniu K. D. skirti 11 MGL (414,26 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
K. D. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
E. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:
- 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. I. turto grobimo) ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;
- 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. V. turto grobimo) ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per 6 mėnesius atlyginti ne mažiau kaip 1/3 priteistos turtinės žalos draudimo bendrovei;
- 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. I. turto grobimo) ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;
- 187 straipsnio 1 dalį (dėl R. I. turto sugadinimo) ir skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;
- 187 straipsnio (dėl V. V. turto sugadinimo) 1 dalį ir skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir atlyginti ne mažiau kaip 1/3 priteistos turtinės žalos draudimo bendrovei;
- 187 straipsnio 1 dalį (dėl L. I. turto sugadinimo) ir skirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu E. P. skirti laisvės apribojimą 15 (penkiolikai) mėnesių, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu E. P. paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti ne mažiau kaip 1/3 priteistos turtinės žalos draudimo bendrovei.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 2 d. kaip atliktą 4 (keturių) dienų laisvės apribojimo bausmę.
E. P. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Iš E. P. ir K. D. solidariai priteisti draudimo bendrovės „E. I. SE“ Lietuvos filialui 3416,54 EUR (tris tūkstančius keturis šimtus šešiolika eurų ir 54 eurocentus) turtinės žalos atlyginimą.
Nutraukti pradėtus civilinių ieškinių procesus dėl R. I. 241,37 eurų turtinės žalos, V. V. 389,62 eurų turtinės žalos, L. I. 430 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną K. D. nuosavybės teisių apribojimą piniginėms lėšoms – 90 (devyniasdešimt) eurų – ir juos perduoti „E. I. SE“ Lietuvos filialui.
Nuosprendžiui įsiteisėjus iš E. P. konfiskuoti akumuliatorinį suktuką „Rockwell" (su plastmasine dėže, įkrovikliu, antgaliais ir naudojimosi instrukcija); multimedijos grotuvą Nr. VWZ6Z7M8023021 perduoti V. V., o šiam atsisakius jį priimti – sunaikinti (2017 m. gegužės 3 d. kvitas BBB Nr. 5PK001172).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.