Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2.3; 1.3.2.9.13; 1.3.2.10; 1.3.2.11; 1.3.2.12; 2.1.4.2; 2.1.5.2; 3.2.6.5

2017 m. spalio 16 d.

dalyvaujant ieškovės Viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ vadovui vyr. gydytojui Vitui Šimkoniui ir ieškovės atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-06-28 sprendimo darbo byloje panaikinimo pagal ieškovės Viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ ieškinį atsakovui A. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškiniu prašo; 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-06-28 sprendimą Nr. DGKS-3179 darbo byloje APS-112-10534/2017; 2) A. K. 2017-06-16 prašymą “Dėl darbo sutarties įsipareigojimų nevykdymo” atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-06-28 sprendimas Nr. DGKS-3179, kuriuo, remiantis Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, iš Viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ nuspręsta išieškoti A. K. 2 400 Eur išeitinės išmokos, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes darbo ginčų komisija nepagrįstai nenustatė atsakovo kaltės dėl darbo sutarties su juo nutraukimo. 2017-05-09 atsakovas atvyko į ieškovo patalpas ir kreipėsi į vyr. gydytoją, kad šis sudarytų su juo darbo sutartį, primygtinai reikalavo ją pasirašyti tuoj pat, reikalavo ne mažesnio nei 1 200 Eur atlyginimo. Atsakovas tuo metu ėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, o savivaldybė yra ieškovo steigėja, todėl gavus tokį jo reikalavimą 2017-05-09 tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis. Atsakovas tik 2017-05-18 Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo atleistas iš administracijos direktoriaus pareigų, todėl jis daugiau kaip mėnesį laiko po darbo sutarties sudarymo dar ėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi teisės dirbti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei ar jos kontroliuojamai įmonei sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą. Kadangi sudarant darbo sutartį atsakovas buvo valstybės tarnautojas, kuriam taikomi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimai, ir pagal savo pareigas vykdė ieškovo priežiūrą bei kontrolę, tai įsidarbindamas pas ieškovą pasinaudojant užimamomis pareigomis jis pažeidė minėtą įstatymo draudimą ir aiškiai tai suvokė. Todėl ieškovas neturėjo kitos išeities kaip tik panaikinti 2017-05-09 vyr. gydytojo įsakymą NR. P-106 „Dėl A. K. priėmimo į darbą“ ir atsakovą atleido iš darbo. Kadangi nepaisydamas vienerių metų apribojimo ir įsidarbindamas pas ieškovą atsakovas grubiai pažeidė imperatyvią įstatymo nuostatą, dėl jo atleidimo iš darbo jis negali būti laikomas nekaltu pagal Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, ir negali reikalauti išeitinės išmokos.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kompensacijos pagal Darbo kodeksą išmokėjimo, nutraukus su darbuotoju darbo sutartį Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Darbo sutartis gali pasibaigti tik Darbo kodekse nustatytais pagrindais. Darbo sutartyje ieškovas nurodė, kad darbo sutartis nutraukta nuo 2017-06-15 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir VšĮ „Lazdijų ligoninė“ vyr. gydytojo 2017 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. P-134 „Dėl vyr. gydytojo įsakymo panaikinimo“. Tačiau Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus DK straipsnius, nustatančius bendruosius darbo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo pagrindus, taip pat į kitus įstatymus, nustatančius darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Nutraukiant sutartį 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu turi būti nurodytas įstatymas, kuriame būtų įtvirtintas specialus darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju pagrindas, o ne darbdavio įsakymas. Nė vienas iš 2017 m. birželio 15 d. įsakyme Nr. P-134 nurodytų teisės aktų nenumatė specialaus darbo sutarties nutraukimo pagrindo, todėl su atsakovu darbo sutartis negalėjo būti nutraukta 124 str. 1 d., 1 p. pagrindu. Tačiau atsakovas Darbo ginčų komisijai nereiškė pretenzijų dėl atleidimo pagrindo ir pareiškė reikalavimą tik dėl netinkamo atsiskaitymo. Nesant ginčo dėl atleidimo pagrindo, t. y. kad atsakovas buvo atleistas tik Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1punkto pagrindu ne dėl darbuotojo kaltės, atsakovui turėjo būti taikoma Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalis ir išmokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo kaltės yra reglamentuojamas atskira Darbo kodekso norma, t. y. DK 136 straipsnio 3 dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo atleistas ne dėl darbuotojo kaltės (DK 136 str.), darbo sutartis nutraukta ne šalių susitarimu (DK 125 str.), ne suėjus terminui (DK 126 str.) ir ne darbuotojo pareiškimu (DK 127 str.), ne darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.), atsakovo atžvilgiu turi būti taikoma Darbo kodekso 140 straipsnio norma, įtvirtinanti, kad nutraukus darbo sutartį kitais, negu išvardinti atvejai, darbuotojui išmokama 2 VDU išeitinė išmoka. Atsakovas nesutinka, kad pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnį, nes Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos leidžia buvusiam savivaldybės administracijos direktoriui, pasibaigus jo kadencijai arba dėl kitų priežasčių nustojus eiti šias pareigas, dirbti savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje. Be to, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnis buvusiam tarnautojui per pirmus metus po valstybės tarnybos pabaigos draudžia įsidarbinti įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju tik tokiose įmonėse, kurios užsiima ūkine, komercine, kredito ar finansine veikla, o ieškovas yra viešoji, ne pelno įstaiga, kuri gautas pajamas naudoja tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, teikia viešąsias paslaugas – sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl ieškovo veikla nepriskiriama ūkinei, komercinei, kredito ar finansinei veiklai ir atsakovui nėra draudžiama dirbti pas ieškovą. Darbdaviui nesuteikta tokio pažeidimo konstatavimo ar įstatymų, susijusių su darbuotojo veikla ankstesnėje darbovietėje, kontrolės funkcija, o darbdavys turi teisę stebėti tik su darbu susijusių teisės aktų vykdymą. Šiuo atveju darbdavys viršijo savo kompetenciją ir pažeidė Darbo kodekso nuostatas. Atsakovas prašo taikyti ir ieškinio senatį, nes Darbo kodekso 296 straipsnyje numatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas per 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, kuris šiuo atvejus baigėsi 2017-07-28, o ieškovas ieškinį pateikė 2017-08-03, t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Byloje nustatyta, kad 2017-05-09 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 929 tarp Viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ ir A. K., kuria A. K. buvo priimtas dirbti vyr. gydytojo pavaduotoju personalo ir ūkio reikalams, jam nustatytas 1 200 Eur per mėnesį darbo užmokestis, numatyta, kad sutartis įsigalioja 2017-05-09, o darbuotojas pradeda dirbti 2017-06-16 (el. b. l. 62-64). Viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ įstatų 4 punkte nurodyta, kad įstaiga yra ne pelno įstaiga, o pajamas naudoja tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka; 6 punkte nurodyta, kad įstaigos teisinė forma – viešoji įstaiga; 7 punkte nurodyta, kad įstaigos steigėja ir savininkė (dalininkė) yra Lazdijų rajono savivaldybė (el. b. l. 20-36). Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017-05-18 sprendimu Nr. 5TS-916 A. K. buvo atleistas iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų nuo 2017-06-15 (el. b. l. 66). Darbo sutartis Nr. 929, sudaryta tarp Viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ ir A. K., buvo nutraukta nuo 2017-06-15 vadovaujantis Darbo kodekso (toliau – DK) 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ vyr. gydytojo 2017-06-15 d. įsakymu Nr. P-134 „Dėl vyr. gydytojo įsakymo panaikinimo“ (el. b. l. 64). Viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ vyr. gydytojo 2017-06-15 d. įsakyme Nr. P-134 „Dėl vyr. gydytojo įsakymo panaikinimo“ nurodyta, kad vadovaudamasis VšĮ „Lazdijų ligoninė“ įstatų 38.3 ir 38.8 papunkčiais, atsižvelgdamas į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnį bei Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 7.25 papunktį, kai asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybės tarnyboje, vienerius metus neturi teisės dirbti įmonės ar jos kontroliuojamos įstaigos vadovu ar vadovo pavaduotoju, vadovaudamasis Darbo kodekso 101 straipsniu ir Vyriausybės 2007-03-21 nutarimu Nr. 301, kai į VšĮ „Lazdijų ligoninė“ vyr. gydytojo pavaduotojo personalo ir ūkio reikalams pareigas turi būti priimama konkurso būdu, bei atsižvelgdamas į tai, kad A. K. neatitinka VšĮ „Lazdijų ligoninė“ vyr. gydytojo pavaduotojo personalo ir ūkio reikalams pareiginių nuostatų 2.1. ir 2.2. punktų reikalavimų, t. y. neturi reikiamo išsilavinimo, vyr. gydytojas panaikina savo 2017-05-09 įsakymą Nr. P-106 „Dėl A. K. priėmimo į darbą (el. b. l. 83). Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-06-28 sprendimu Nr. DGKS-3179 darbo byloje APS-112-10534/2017 Darbo ginčų komisija nusprendė A. K. prašymą patenkinti ir išieškoti iš VšĮ „Lazdijų ligoninė“ A. K. 2 400 Eur išeitinės išmokos; vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išieškojimo – 1 200 Eur (el. b. l. 58-61). Ieškovė, nesutikdama su Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-06-28 sprendimu Nr. DGKS-3179 darbo byloje APS-112-10534/2017, su ieškiniu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą 2017-08-28 (el. b. l. 134-135), o šiam teismui atsisakius priimti ieškinį kaip neteismingą, 2017-08-04 ieškinį pateikė Lazdijų rajono apylinkės teismui.

Nors remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi nuo 2017-07-01 įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas, tačiau šalių ginčui spręsti šioje byloje taikytinos iki 2017-07-01 galiojusio senojo Darbo kodekso nuostatos, nes Įstatymo 6 straipsnio 7 dalis nustato, kad skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą, kuris yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo, yra sprendžiami pagal iki naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. K. su prašymu nagrinėti individualų darbo ginčą į Darbo ginčų komisiją kreipėsi iki naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo, todėl šalių ginčas dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo, priimto taip pat dar galiojant senajam Darbo kodeksui, pagrįstumo nagrinėtinas pagal senojo Darbo kodekso (toliau – DK), galiojusio iki 2017-07-01, nuostatas.

Sprendžiant kilusį individualų darbo ginčą pirmiausiai nepagrįstu pripažintinas atsakovo prašymas atmesti ieškinį pritaikius ieškinio senatį, numatytą DK 296 straipsnyje, nes atsakovo manymu ieškovė pažeidė vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą. DK 296 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimą, nustatyta, kad jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Taigi, įstatymas nustato terminą, per kurį individualaus darbo ginčo šalys, nesutinkančios su darbo ginčų komisijos sprendimu, turi teisę pareikšti ieškinį teisme, tačiau neįvardija šio termino rūšies (pobūdžio). Atsakovas nepagrįstai šį terminą traktuoja kaip ieškinio senaties terminą, nes Lietuvos Aukščiausiais Teismas, įgyvendindama kasacinio teismo kompetenciją – formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, suvienodino ir pakoregavo kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką dėl šio termino, ir išaiškino, kad DK 296 straipsnyje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme turi būti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015). Tai reiškia, kad DK 296 straipsnyje nustatyto mėnesio termino praleidimas nėra ieškinio senaties pabaiga, todėl nėra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti pagal Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalį.

DK 296 straipsnyje nustatyto procesinio termino pasibaigimas iki ieškinio pateikimo teismui gali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį, nes pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 75 straipsnio 1 dalis), tačiau šiuo atveju ieškinys yra priimtas, nes teismas sprendžia, kad ieškovė nepraleido DK 296 straipsnyje nustatyto vieno mėnesio termino pareikšti ieškinį apylinkės teisme. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kuriais teismas turi teisę remtis byloje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad ieškovė ieškinį Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė 2017-07-28 (el. b. l. 134-135), t. y. nepraleidusi vieno mėnesio termino ieškiniui pateikti, skaičiuojamo nuo ginčijamo Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo paskelbimo 2017-06-28. Tai, kad ieškinys buvo pateiktas ne tam teismui, kuriam priklauso nagrinėti ginčą pagal teritorinį teismingumą nelaikytina termino, numatyto DK 296 straipsnyje, praleidimu, nes ieškovė dėl savo teisių gynimo teisme kreipėsi laiku ir savo teisę įgyvendino per įstatymo nustatytą terminą. Pažymėtina, kad padarytą klaidą dėl teismingumo ieškovė ištaisė nedelsiant po to, kai Alytaus rajono apylinkės teismas 2017-07-31 nutartimi (el. b. l. 132-133) išaiškino ieškovei į kurį teismą reikia kreiptis, nes ieškinys Lazdijų rajono apylinkės teisme buvo gautas 2017-08-04. Ieškovės padaryta klaida dėl teismingumo nereiškia, kad ieškovė savo teisės kreiptis į teismą neįgyvendino laiku. Priešingas ir formalus įstatymo aiškinimas - kad dėl padarytos klaidos keliomis dienomis pavėluotas kreipimasis į tinkamą teismą turėtų būti formalus pretekstas iš viso atsisakyti nagrinėti ieškovės ieškinį teisme - reikštų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą (CK 1.5 straipsnis) ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis) paneigimą. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovo prašymas atmesti ieškinį dėl ieškovo praleisto ieškinio senaties termino atmestinas kaip nepagrįstas.

Tačiau ieškinys atmestinas dėl to, kad ieškovės reikalavimai atleisti ją nuo pareigos mokėti išeitinę išmoką atsakovui yra teisiškai nepagrįsti, kadangi darbo sutartis su atsakovu nebuvo nutraukta dėl jo kaltės.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar priimtame savo sprendime Darbo ginčų komisija pagrįstai taikė DK 140 straipsnio 3 dalį ir pagal ją iš ieškovės atsakovui priteisė išeitinę išmoką. DK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį kitais DK XII skyriaus ketvirtajame skirsnyje (išskyrus šio Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Ieškovė teigia, kad darbo ginčų komisija nepagrįstai nenustatė atsakovo kaltės dėl darbo sutarties su juo nutraukimo, o atsakovas teigia, kad darbo sutartis su juo nutraukta ne dėl jo kaltės.

Vertinant ieškovės argumentus visų pirma pažymėtina, kad siekdamas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju ir nemokėti jam išeitinės išmokos remiantis DK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi, susijusia su darbuotojo kalte, darbdavys turi nutraukti darbo sutartį tokiu DK numatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, kuris suponuoja darbuotojo kaltę, arba remtis kitu įstatymu, kuris numato darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojo kaltės. Šiuo atveju ieškovė (darbdavys) iš viso tinkamai nenurodė kokiu DK numatytu pagrindu nutraukė darbo sutartį, nes darbo sutartyje nurodytas jos nutraukimo pagrindas – DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir VšĮ „Lazdijų ligoninė“ vyr. gydytojo 2017 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. P-134 „Dėl vyr. gydytojo įsakymo panaikinimo“, negali būti pakankamu pagrindu nutraukti darbo sutartį. DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra blanketinė teisės norma, kuri numato galimybę nutraukti darbo sutartį, jeigu tam yra pagrindas, kurį numato Darbo kodeksas ar kitas įstatymas, nustatantis darbo sutarties nutraukimo pagrindus. Tai reiškia, kad Darbo sutartis remiantis DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu gali būti nutraukta tik kartu nurodant konkretų DK XII skyriaus ketvirtajame skirsnyje numatytą darbo sutarties nutraukimo pagrindą ar konkretų kitą įstatymą, nustatantį darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Šiuo atveju darbo sutartis nutraukta aiškiai neapibrėžtu pagrindu, nes įraše apie jos nutraukimą nenurodytas nei vienas DK 125 – 129, 136, 137, 139 straipsniuose numatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, taip pat nei vienas kitame įstatyme numatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Todėl ieškovė negali reikalauti atleisti ją nuo DK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos išeitinės išmokos atsakovui mokėjimo, nes nutraukiant darbo sutartį ji nesirėmė tokiu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, kuris susijęs su atsakovo kaip darbuotojo kalte.

Nors ieškovė atsakovo kaltę sieja su tuo, kad atsakovas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintą draudimą vienerius metus po pareigų valstybinėje tarnyboje pasibaigimo dirbti įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, kadangi jo tarnyba einant savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas buvo tiesiogiai susijusi su ieškovės priežiūra ir kontrole, tačiau šalių darbo sutartyje nurodytas jos nutraukimo pagrindas, kuris, kaip minėta, iš viso nėra aiškiai apibrėžtas, nėra susietas su atsakovo kaip darbuotojo kalte. Remtis darbuotojo kalte dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavys galėtų tuo atveju jeigu darbo sutartis su darbuotoju būtų nutraukta remiantis DK 136 straipsnio 1 dalies 1-3 punktais arba 3 dalimi, kurios darbo sutarties nutraukimą sieja su darbuotojo kalte, o ne su darbdavio valia. Taip pat darbuotojo kaltė galėtų būti konstatuojama ir nutraukus darbo sutartį DK 139 straipsnio 1 dalies pagrindu, jeigu būtent darbuotojo veiksmai būtų nulėmę įstatymų draudžiamosioms nuostatoms prieštaraujančios darbo sutarties sudarymą. Tačiau nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė darbo sutartį su atsakovu nutraukė DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kuris su darbuotojo kalte nesiejamas, ir nesirėmė nei vienu DK numatytu pagrindu nutraukti darbo sutartį, susijusiu su darbuotojo kalte.

Darbo sutarties nutraukimo dėl atsakovo kaltės pagrindu negali būti ir joje nurodytas VšĮ „Lazdijų ligoninė“ vyr. gydytojo 2017 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. P-134 „Dėl vyr. gydytojo įsakymo panaikinimo“, nes darbo sutarties nutraukimo pagrindus numatanti norma, įtvirtinta DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte, numato, kad darbo sutarties pasibaigimo pagrindas gali būti tik DK ir kitų įstatymų nustatyti pagrindai, bet ne lokalūs teisės aktai, kokiu yra darbdavio įsakymas. Pažymėtina, kad VšĮ „Lazdijų ligoninė“ vyr. gydytojo 2017 m. birželio 15 d. įsakyme Nr. P-134 „Dėl vyr. gydytojo įsakymo panaikinimo“ nurodomi teisės aktai, kurių pagrindu priimtas šis darbdavio įsakymas, taip pat nėra savarankiškas pagrindas nutraukti darbo sutartį. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnis numato apribojimą buvusiam valstybės tarnautojui dirbti kontroliuotoje ar prižiūrėtoje įmonėje, DK 101 straipsnis ir Vyriausybės 2007-03-21 nutarimas Nr. 301 numato darbuotojų priėmimą į tam tikras pareigas konkurso būdu, o VšĮ „Lazdijų ligoninė“ įstatai bei vyr. gydytojo pavaduotojo personalo ir ūkio reikalams pareiginiai nuostatai apibrėžia vyr. gydytojo teisę priimti į darbą darbuotojus ir vyr. gydytojo pavaduotojui keliamus reikalavimus šioms pareigoms užimti, tačiau visi šie teisės aktai ir ieškovės nurodytos jų nuostatos nereglamentuoja darbo sutarties nutraukimo. Šie teisės aktai ir jų nesilaikymas sudarant darbo sutartį gali būti pagrindas inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, kurį reikia pagrįsti atitinkamomis DK normomis, tačiau patys šie teisės aktai nereglamentuoja darbo sutarties nutraukimo. Darbdaviui nusprendus, kad darbuotojas buvo priimtas dirbti nesilaikant tam tikrų teisės aktų reikalavimų darbdavys gali nutraukti darbo sutartį, tačiau nutraukimo pagrindą turi nurodyti ne kitus teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktus, o būtent darbo sutarties nutraukimą reglamentuojančias DK normas ar kitų įstatymų normas, ir suformuluoti aiškų darbo sutarties nutraukimo pagrindą, kuris apibrėžtų ar sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės, ar šalių sutarimu, ar darbdavio valia. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo atleistas ne DK 125, 126 ir 127 straipsniuose numatytu pagrindu, kai išeitinė išmoka darbuotojui nemokama, ir ne DK 136 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, arba šio straipsnio 3 dalyje, arba DK 139 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, kai darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės, pripažintina, kad Darbo ginčų komisija pagrįstai nustatė, kad atsakovui A. K. turi būti taikoma DK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, įpareigojanti ieškovę nutraukus darbo sutartį kitais, negu išvardinti, atvejais išmokėti darbuotojui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Kita vertus, ieškovė ne tik netinkamai atleido atsakovą iš darbo ir netinkamai įformino darbo sutarties nutraukimą, jeigu manė, kad darbuotojas yra kaltas, bet ir savo nenorą mokėti išeitinę išmoką nepagrįstai grindžia tuo, kad atsakovas neva pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnį, bei nepagrįstai perkelia atsakovui atsakomybę už tai, kad jis buvo priimtas be konkurso ir neturi reikiamo išsilavinimo tokioms pareigoms užimti.

Dirbdamas Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi atsakovas pagal savo pareigas iš tiesų vykdė Viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ veiklos priežiūrą ir kontrolę, nes Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 7 punktas tiesiogiai numato, kad administracijos direktorius koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas. Viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ įstatų 7 punkte nurodyta, kad įstaigos steigėja ir savininkė (dalininkė) yra Lazdijų rajono savivaldybė (el. b. l. 17-33), todėl būdamas šios savivaldybė administracijos direktoriumi atsakovas, pagal savo pareigas ir minėtas Vietos savivaldos įstatymo jam priskiriamas funkcijas, iš tiesų koordinavo ir kontroliavo ieškovės darbą prieš įsidarbindamas pas ją. Atsakovas šios aplinkybės ir neginčija, tačiau pagrįstai teigia, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnis nedraudžia jam įsidarbinti viešąsias paslaugas teikiančioje viešojoje įstaigoje „Lazdijų ligoninė“. Pažymėtina, kad norint konstatuoti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnio pažeidimą, be kita ko, reikia nustatyti, kad įmonė, kurioje įsidarbino buvęs valstybės tarnautojas, atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatytą „įmonės“ apibrėžimą, kuris numato, kad „įmonė – visų rūšių ūkinės, komercinės, kredito ir finansinės įmonės, bendrovės, įstaigos, bendrijos, asociacijos, susivienijimai ir organizacijos“. Iš tokio įstatyme įtvirtinto „įmonės“ apibrėžimo matyti, kad šis įstatymas įmones sieja ne su jų forma ar kapitalo kilme, o su jų veikla ir jos tikslais. Įstatymas riboja buvusiam valstybės tarnautojui galimybę dirbti tik tokioje įmonėje, kuri užsiima ūkine, komercine, kredito ir finansine veikla, t. y. siekia pelno. Teismų praktikoje, kilus ginčui dėl buvusio valstybės tarnautojo galimybės dirbti konkrečioje įmonėje, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnio pažeidimas konstatuojamas tik tuomet, jei nustatoma, kad įmonė, kurioje įsidarbina buvęs valstybės tarnautojas, vykdo ūkinę, komercinę, kredito ar finansinę veiklą, gauna (gali gauti) pelno (Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-5728-790/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-263-146/2016). Nagrinėjamu atveju Viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ veiklą ir jos tikslus apibrėžia įstaigos įstatai, kurių 1 punktas numato, kad tai yra viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus; 4 punktas numato, kad įstaiga yra ne pelno įstaiga ir gautas pajamas naudoja tik įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka; 12 punktas numato, kad įstaigos veiklos tikslas – teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, tenkinti jų bei visos visuomenės poreikius ir lūkesčiu; 13 punktas numato, kad pagrindiniai įstaigos veiklos uždaviniai – organizuoti ir teikti kvalifikuotas antrinės asmens sveiktos priežiūros paslaugas (el. b. l. 17-33). Taigi, Viešoji įstaiga „Lazdijų ligoninė“ nėra įmonė, kuri įsteigta su tikslu vykdyti ūkinę, komercinę, kredito ar finansinę veiklą ir gauti pelną, todėl ji neatitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyto „įmonės“ apibrėžimo. Tai reiškia, kad šio įstatymo 18 straipsnis nedraudžia atsakovui kaip buvusiam valstybės tarnautojui įsidarbinti šioje biudžetinėje įstaigoje, net jeigu prieš tai eidamas valstybės tarnautojo pareigas jis koordinavo ir kontroliavo šios įstaigos veiklą.

Nepagrįstai atsakovo kaltę dėl darbo sutarties nutraukimo ieškovė sieja ir su atsakovo priėmimo į darbą būdu, aplinkybėmis ir su jo netinkamu išsilavinimu toms pareigoms, į kurias jis buvo priimtas. Nors VšĮ „Lazdijų ligoninė“ vyr. gydytojo 2017 m. birželio 15 d. įsakyme Nr. P-134 „Dėl vyr. gydytojo įsakymo panaikinimo“ nurodyti DK 101 straipsnis ir Vyriausybės 2007-03-21 nutarimas Nr. 301 iš tiesų numato darbuotojų priėmimą į tam tikras pareigas konkurso būdu, o VšĮ „Lazdijų ligoninė“ vyr. gydytojo pavaduotojo personalo ir ūkio reikalams pareiginiai nuostatai reglamentuoja šioms pareigoms užimti reikalingą išsilavinimą, tačiau tai niekaip nesusiję su atsakovo kalte nutraukiant su juo darbo sutartį, nes visa atsakomybė už šių reikalavimų darbo sutarčiai sudaryti nesilaikymą tenka ne atsakovui kaip į darbą priimama darbuotojui, o ieškovei kaip darbdaviui, priimančiam į darbą konkretų asmenį. DK 104 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų dokumentų. Todėl akivaizdu, kad žinodama į kokias pareigas be konkurso priėmė dirbti atsakovą ir koks išsilavinimas toms pareigoms užimti būtinas, ieškovė pati yra atsakinga už tai, kad nepareikalavo būtinų dokumentų iš atsakovo ir nerengė konkurso. Nors ieškovė savo reikalavimus grindžia aplinkybe, kad atsakovas neva pasinaudojo užimamomis savivaldybės administracijos direktoriaus pareigomis ir ieškovės vadovas vyr. gydytojas Vitas Šimkonis buvo priverstas paklusti atsakovo reikalavimui sudaryti su juo darbo sutartį, tačiau teismo posėdžio metu buvo nustatytos visiškai priešingos aplinkybės. Ieškovės VšĮ „Lazdijų ligoninė“ vadovas vyr. gydytojas Vitas Šimkonis teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ne atsakovas reikalavo sudaryti su juo darbo sutartį, o ieškovės steigėjo vadovas – savivaldybės meras, pasiūlė ieškovei įdarbinti atsakovą pas save. Ieškovės vadovas Vitas Šimkonis patvirtino, kad pokalbis dėl atsakovo įdarbinimo viešojoje įstaigoje „Lazdijų ligoninė“ vyko mero kabinete ir būtent meras pirmasis pasiūlė atsakovą priimti dirbti viešojoje įstaigoje „Lazdijų ligoninė“ vyr. gydytojo pavaduotoju personalo ir ūkio reikalams (teismo posėdžio garso įrašo 14:58:34 – 14:59:45 min.). Toks darbdavio (ieškovės) nesugebėjimas atsispirti jo steigėjo įtakai sudaryti darbo sutartį, kurią vėliau pats darbdavys (ieškovė) nutraukė, argumentuodamas tuo, kad sutarties iš viso negalėjo sudaryti, patvirtina išimtinai tik darbdavio (ieškovės), bet ne darbuotojo (atsakovo) kaltę dėl to, kad vėliau darbdavys (ieškovė) buvo priverstas šią darbo sutartį nutraukti, nes atsakovas ne reikalavo sudaryti su juo darbo sutartį, o tik sutiko su ieškovės steigėjo pasiūlymu dirbti tokį darbą.

Byloje nustačius, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnis nedraudė atsakovui įsidarbinti pas ieškovę, kuri nevykdo jokios ūkinės, komercinės, kredito ar finansinės veiklos, o darbo sutartis tarp šalių buvo sudaryta ne atsakovo reikalavimu ir ne dėl jo neleistino spaudimo ieškovei, taip pat įvertinus tai, kad darbo sutartis buvo nutraukta ne DK ar kitame įstatyme numatytu pagrindu, kuris būtų siejamas du darbuotojo kalte, teismas pripažįsta, kad Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-06-28 sprendimas Nr. DGKS-3179 darbo byloje APS-112-10534/2017, kuriuo nuspręsta išieškoti iš VšĮ „Lazdijų ligoninė“ A. K. 2 400 Eur išeitinės išmokos yra teisėtas ir pagrįstas, nes nutraukus darbo sutartį kai nėra darbuotojo kaltės darbdavys, remiantis DK 140 straipsnio 3 dalimi, privalo išmokėti darbuotojui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Remiantis šalių darbo sutarties 3 punktu, numačiusiu 1 200 Eur/mėn atsakovo darbo užmokestį (el. b. l. 59-61), priteista 2 400 Eur išeitinė išmoka yra teisinga (1 200 Eur/mėn darbo užmokestis x 2 mėn.). Todėl ieškovės reikalavimas panaikinti šį Darbo ginčų komisijos sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi ieškinys atmetamas, tai ieškovė neturi teisės gauti savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo, kurio naudai priimtas sprendimas, o pastarasis turi teisę savo patirtas bylinėjimosi išlaidas prisiteisti iš ieškovės.

Atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro: 560,00 Eur išlaidos už advokatės teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į ieškinį, ir 310,00 Eur už advokatės paslaugas pasirengiant bylos nagrinėjimui bei atstovaujant atsakovą teismo posėdyje, kurias patvirtina advokatės išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas ir banko mokėjimo nurodymai dėl šių sąskaitų apmokėjimo (el. b. l. 128-131). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovė surašė atsiliepimą į ieškinį ir rengėsi bylos nagrinėjimui bei atstovavo atsakovą teismo posėdyje, kuris užtruko beveik 2 val. (el. b. l. 138-141) ir į kurį advokatė atvyko iš kito miesto, pripažintina, kad 870 Eur dydžio atsakovo advokatei sumokėtas honoraras už suteiktas teisines paslaugas neviršija 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2. ir 8.19. punktuose numatyto galimo priteisti maksimalaus dydžio, nes yra žymiai mažesnis nei būtų galima priteisti maksimalų leistiną dydį už tokių paslaugų suteikimą. Todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidos advokatės pagalbai apmokėti yra visiškai adekvačios advokatės suteiktoms paslaugoms ir priteistinos iš ieškovės.

Valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje nėra, nes visi procesiniai dokumentai buvo siųsti elektroninėmis ryšių priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės Viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ ieškinį atsakovui A. K. atmesti.

Alytaus skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-06-28 sprendimą Nr. DGKS-3179 darbo byloje APS-112-10534/2017 palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ (kodas 165220415) 870,00 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. K. (a k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.