Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. I. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, suinteresuotas byloje asmuo valstybės įmonė Turto bankas, teikianti išvadą institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nepilnametės K. I., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovė pagal įstatymą motina L. I. prašo atnaujinti praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusios A. P. palikimui priimti ir išduoti teismo leidimą nepilnametės dukters vardu priimti palikimą. Nurodo, kad A. P. 2019 m. vasario 8 d. testamentų jai priklausančią dalį žemės sklypo paliko provaikaitei K. I.. A. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja su nepilnamete dukra nuolat gyvena Nyderlandų Karalystėje ir dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos galėjo atvykti į Lietuvą tik 2020 m. rugpjūčio 13 d. Negalėdama ilgiau Lietuvoje pasilikti, įgaliojo savo tėvą A. A. spręsti su paveldėjimu susijusius klausimus. A. A. į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi besibaigiant trijų mėnesių terminui palikimui priimti ir sužinojo, kad nepilnamečio vardu priimti palikimą reikalingas teismo leidimas, kreiptis dėl kurio į teismą iki termino priimti palikimą pabaigos nespėjo.

Suinteresuoto asmens – valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymų patenkinimui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareikšti prašymai yra pagrįsti. Prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog iš pareiškėjos pateiktų duomenų galima spręsti, kad paveldimo turto balansas yra teigiamas, todėl, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, palikimo priėmimas nepilnametės K. I. vardu po A. P. mirties nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir interesų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Pateiktos A. P. 2019 m. vasario 8 d. testamento, K. I. gimimo liudijimo ir A. P. medicininio mirties liudijimo kopijos patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirusios A. P. testamentinė įpėdinė yra K. I., o pareiškėja – jos motina.

Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal įstatymą nepilnamečiai negali patys atlikti paveldėjimo procedūrų – priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą. Tai už juos turi padaryti atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai) gavę atitinkamą teismo leidimą (Civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nepilnametės įpėdinės K. I. atstovas pagal įstatymą yra Nyderlandų Karalystėje nuolat gyvenanti jos motina L. I., kuri privalėjo užtikrinti vaiko teisių į palikimą įgyvendinimą (Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 1 dalis), bet, aiškindama dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos kilusiais susisiekimo sunkumais, to per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepadarė – atitinkamo teismo leidimo negavo ir pareiškimo notarui nepilnamečio vaiko vardu dėl palikimo priėmimo nepadavė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos, susijusios su prašymais pratęsti terminą palikimui priimti, kai įpėdiniai yra nepilnamečiai, nagrinėtinos ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Nepilnamečių paveldėjimo atveju jų turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešas interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai (Civilinio kodekso 3.163 straipsnio 5 dalis), kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų, kad būtų gautas teismo leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tai, kad nepilnametės K. I. motina, kaip jos atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti nepilnametės K. I. teisės paveldėti praradimo, todėl terminas A. P. palikimui priimti atnaujinamas (Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pagal Civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Duomenų, kad palikimo priėmimas nepilnametės K. I. vardu gali prieštarauti jos interesams, nėra, bet taip pat nėra duomenų apie galimus palikėjos kreditorius, todėl, siekiant apsaugoti nepilnametės K. I. interesus, išduodamas leidimas palikimą jos vardu priimti pagal turto apyrašą (Civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.53 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578, 582 straipsniais,

nutaria:

Atnaujinti L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminą nepilnametės dukters K. I. vardu priimti palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po A. P. mirties, termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po A. P. mirties.

Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.