Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Egidijos Puzinskaitės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir VĮ „Turto bankas“, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ginčo šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. D1-1002 buvo skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pareiškėjo vykdomam projektui „Šiaulių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“. 2010 m. gruodžio 30 d. tarp pareiškėjo ir Agentūros buvo sudaryta projekto finansavimo ir administravimo sutartis, kurioje įtvirtintos projekto finansavimo bei administravimo konkrečios sąlygos (b. l. 78-104).

Agentūra 2013 m. gegužės 14 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą (b. l. 107-112), kurioje nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Priemonės VP3-3.2-AM-01-V priemonės „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros plėtra – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros sukūrimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-248 (toliau – Aprašas), 38 punktą, sutarties specialiųjų sąlygų 5.1.1 punktą ir bendrųjų sąlygų 2.1.1 ir 5.3 punktus. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas nesilaikė sutartyje esančiame viešųjų pirkimų vykdymo plane nurodytų pirkimo vykdymo terminų bei mokėjimo prašymų teikimo grafike nurodyto lėšų įsisavinimo intensyvumo, nes nepasirašė rangos darbų pirkimo sutarties, kuri turėjo būti pasirašyta ne vėliau kaip iki 2012 m. rugsėjo 30 d., be to, nepaskelbė apie pirkimą naujai pareiškėjo pateiktoje atnaujintoje paraiškoje nurodytu terminu iki 2013 m. kovo mėn., nepateikė Agentūrai suderinti statybos darbų pirkimo dokumentų, kurie pagal nustatytus reikalavimus apimtų ir operatoriaus paslaugų pirkimą. Be to, projekto vykdytojas 2012 m. liepos 4 d. raštu informavo apie neaiškias galimybes dėl projekto avanso lėšų atgavimo iš bankrutavusio AB banko „Snoras“, o pareiškėjo valdyba neprisiėmė įsipareigojimų dėl projekto avanso iš BAB banko „Snoras“ grąžinimo. Agentūra, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad kyla grėsmė, jog projekto veiklos nebus įgyvendintos per Aprašo 19 punkte nurodytą projekto veiklų įgyvendinimo terminą (2015 m. rugsėjo 30 d.) bei nebus suspėta deklaruoti visas patirtas išlaidas iki (duomenys neskelbtini) punkte nurodyto mokėjimo prašymų teikimo termino pabaigos (2015 m. spalio 1 d.), todėl yra didelė rizika, kad gali būti nepanaudotos ES paramos lėšos, todėl tikslinga nutraukti sutartį ir susigrąžinti išmokėtas lėšas, t. y. projekto vykdytojui 2010 m. gruodžio 31 d. išmokėtą 13 894 152 Lt avansą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, remdamasis Agentūros 2013 m. gegužės 14 d. pažeidimo tyrimo išvada, 2013 m. gegužės 23 d. priėmė įsakymą Nr. D1-378, kuriuo pakeitė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. D1-1002 ir išbraukė pareiškėjo projektą iš projektų, kuriems skiriamas finansavimas, sąrašo (b. l. 113).

Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. 16-D-1091 (b. l. 132-133) kreipėsi į Agentūrą, prašydamas, vadovaujantis Rekomendacijų 27¹ punktu, atnaujinti projekto pažeidimo tyrimą. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo ieškinį BAB bankui „Snoras“ dėl avanso priteisimo Agentūrai, konstatavo tam tikrą teisės aktų ir ginčo aplinkybių aiškinimą, kuris iš esmės turi įtakos projekto vykdytojo veiksmų vertinimui, t. y. kad ES Sanglaudos fondo lėšos niekada nepriklausė projekto vykdytojui, todėl jis negalėjo priimti sprendimo dėl tų lėšų įkeitimo bankui, todėl projekto vykdytojo sudaryti ir su Agentūra suderinti sandoriai yra niekiniai, prieštaraujantys ES teisės ir nacionalinės teisės normoms. Pareiškėjo teigimu, toks išaiškinimas reiškia, kad projekto vykdytojui perduotos lėšos prarastos ne dėl jo kaltės, todėl jam atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą neatsiranda.

Agentūra skundžiamu 2017 m. sausio 3 d. sprendimu Nr. (29-2-7)-APVA-10 (b. l. 25-26) netenkino pareiškėjo prašymo, nes pareiškėjo nurodyti argumentai nėra pakankami pažeidimo tyrimo atnaujinimui. Agentūros sprendime nurodoma, kad nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės neeliminuoja išvadoje konstatuotų pažeidimų, nes net atnaujinus tyrimą ir atsižvelgus į projekto vykdytojo nurodomas aplinkybes, pažeidimo padarymo faktas nepasikeistų. Lietuvos Respublikos finansų ministerija skundžiamu 2017 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. ((24.16)-5K-1700537)-6K-1701200 (b. l. 22-24) netenkino pareiškėjo skundo dėl Agentūros sprendimo, konstatavusi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra tinkamas pagrindas atnaujinti pažeidimo tyrimą.

Byloje kyla ginčas dėl Agentūros pareigos atnaujinti pažeidimo tyrimą dėl aplinkybių, nurodytų pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašyme Agentūrai.

2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, 70 straipsnis nustato, kad valstybės narės yra atsakingos už veiksmų programų valdymą ir kontrolę, užkertant kelią pažeidimams, juos nustatant ir ištaisant bei susigrąžinant neteisėtai išmokėtas sumas. Pagal Reglamento 98 straipsnį valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis priemonių, jei esama įrodymų, kad yra pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir jos atsako už reikiamą finansinį koregavimą. Koregavimą valstybė narė atlieka panaikindama visą valstybės finansinį įnašą ar jo dalį veiksmų programai. Valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.

PAFT, galiojusių aptariamo pažeidimo tyrimo metu, 191 punktas numatė, kad jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) vadovaudamasi šių Taisyklių 188¹ ir 188² punktais pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį. PAFT 197 punktas numatė, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas iš šių pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) susigrąžinti visas sumokėtas lėšas; pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi ir (ar) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos; pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, tai yra sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, ir (ar) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos. PAFT 198 punktas numatė, kad Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš šių sprendimų: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) pareikalauti grąžinti visas sumokėtas lėšas; pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi ir (ar) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų; pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, tai yra sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi, ir (ar) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos.

Grąžinimo taisyklių 5.2.1 punktas numato, kad sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to paramos sutartis su projekto vykdytoju nutraukiama.

Rekomendacijų 1 punkte numatyta, kad šios Rekomendacijos nustato tvarką, kuria turi vadovautis įgyvendinančiosios institucijos, <…> tirdamos, nustatydamos ir ištaisydamos projekto vykdytojo padarytus pažeidimus, ir ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, pagal kompetenciją atsakingos už iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamus ūkio sektorius, priimdamos PAFT 198 punkte nurodytus sprendimus. Rekomendacijų 4 punktas numato, kad pažeidimų tyrimo ir nustatymo tikslas – laiku nustatyti ir ištaisyti pažeidimą, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos biudžeto finansinius interesus. Institucijos, tiriančios pažeidimus ir priimančios su pažeidimais susijusius sprendimus, vadovaujasi proporcingumo principu ir atsižvelgia į pažeidimo pobūdį. Rekomendacijų 25 punkte nustatyta, kad atlikusi pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, institucija priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kaip nustatyta PAFT 197 punkte, ir teikia jo kopiją ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai bei projekto vykdytojui. Rekomendacijų 27¹ punktas nustato, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai, pateikus prašymą institucijai įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes, gavus informaciją iš institucijos, audito institucijos ar iš kitų šaltinių), kurios nebuvo nagrinėtos pažeidimo tyrimo metu, pažeidimo tyrimas gali būti atnaujinamas. Atnaujintas pažeidimo tyrimas atliekamas Rekomendacijų III, IV ir V skyriuose nustatyta tvarka ir terminais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, kad jis pažeidė Agentūros 2013 m. gegužės 14 d. surašytoje pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius paramos suteikimą projekto vykdymui. Iš pažeidimo tyrimo metu nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas nesugebėjo laiku užbaigti projekto, pats pareiškėjas šią aplinkybę pripažino 2013 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 13-PĮ-413 Aplinkos ministerijai ir Agentūrai (b. l. 126). Kaip matyti iš pažeidimo tyrimo išvados, Agentūra laikėsi nuomonės, jog nustatytų pažeidimų ištaisyti neįmanoma, todėl priėmė PAFT 197.1 papunktyje numatytą sprendimą, t. y. pateikė ministerijai pasiūlymą nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir susigrąžinti visas sumokėtas lėšas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. D1-378 patvirtina, kad ministerija su tokiu siūlymu sutiko. Taigi, pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdis įgalino Agentūrą siūlyti, o Ministeriją nutraukti 2010 m. gruodžio 30 d. tarp pareiškėjo ir Agentūros sudarytą projekto finansavimo ir administravimo sutartį bei susigrąžinti visas sumokėtas lėšas. Pastebėtina, kad Grąžinimo taisyklių 5.2.1 punktas imperatyviai numato, kad lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to paramos sutartis su projekto vykdytoju nutraukiama. Tuo valstybė įgyvendina aptartas 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 nuostatas, pagal kurias valstybės narės yra atsakingos už veiksmų programų valdymą ir kontrolę, užkertant kelią pažeidimams, juos nustatant ir ištaisant bei susigrąžinant neteisėtai išmokėtas sumas.

Iš Agentūros 2013 m. gegužės 14 d. surašytos pažeidimo tyrimo išvados matyti, kad prieš priimant sprendimą nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, Agentūrai ir Aplinkos ministerijai buvo žinomos ir vertinamos aplinkybės, jog projekto vykdymui pervesta į AB banke „Snoras“ esančią pareiškėjo sąskaitą avanso suma pareiškėjas negali naudotis dėl bankui iškeltos bankroto bylos. Be to, kaip buvo minėta, Agentūra pažeidimo tyrimo metu įvertino ir aplinkybę, kad pareiškėjo valdymo organas neprisiėmė įsipareigojimų dėl projekto avanso iš BAB banko „Snoras“ grąžinimo. Taigi, aplinkybė, kad dėl bankui iškeltos bankroto bylos pareiškėjas negali naudotis į AB banke „Snoras“ esančią pareiškėjo sąskaitą pervesta avanso suma, nėra nei nauja, nei sudaranti pagrindą atnaujinti pažeidimo tyrimą.

Iš pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. rašte išdėstytų argumentų matyti, kad kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, dėl kurios turėtų būti atnaujintas pažeidimo tyrimas, pareiškėjas nurodo tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 išaiškino, kad ES Sanglaudos fondo lėšos niekada nepriklausė projekto vykdytojui, todėl jis negalėjo priimti sprendimo dėl tų lėšų įkeitimo bankui, todėl projekto vykdytojo sudaryti ir su Agentūra suderinti sandoriai yra niekiniai, prieštaraujantys ES teisės ir nacionalinės teisės normoms. Pareiškėjo teigimu, toks išaiškinimas reiškia, kad projekto vykdytojui perduotos lėšos prarastos ne dėl jo kaltės, todėl jam atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą neatsiranda.

Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodoma kasacinio teismo nutartimi buvo išspręstas civilinis ginčas tarp pareiškėjo ir bankrutuojančio banko dėl įpareigojimo grąžinti avanso lėšas Agentūrai. Kasacinis teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo ieškinys buvo atmestas. Šioje kasacinio teismo nutartyje (jos motyvuojamojoje dalyje), atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad siekiant užtikrinti į pareiškėjo sąskaitą pervesto avanso grąžinimą Agentūrai, pareiškėjas ir bankas sudarė Garantijos suteikimo sutartį, o bankas išdavė avanso grąžinimo garantiją, buvo konstatuota, kad garantijos suteikimo sutartyje nustatyti daiktiniai prievolių užtikrinimo sandoriai, t. y. finansinio užtikrinimo susitarimas ir banko kaip garanto regreso teisė į įkeistas lėšas, prieštarauja imperatyviam ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reguliavimui, kadangi jais pažeistas imperatyvus reikalavimas naudoti lėšas tik pagal tikslinę Sanglaudos fondo paskirtį. Kasacinio teismo nutartimi nebuvo pripažinta niekine pareiškėjo ir banko sudaryta terminuotojo indėlio sutartis, į kurią buvo pervesta avanso suma, bei nebuvo pripažinta, kad ši sąskaita buvo depozitine, kadangi finansavimo ir administravimo sutartyje nebuvo aiškiai išreikštas draudimas bankui disponuoti lėšomis.

Taigi, aptariama kasacinio teismo nutartimi buvo spręsta, kad pareiškėjo ir banko susitarimai, kuriais buvo įkeistos projekto vykdymui skirtos lėšos, esančios terminuotojo indėlio sąskaitoje, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Tačiau pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo ir banko sudarytų sandorių, nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su Agentūros konstatuotu pažeidimu, pasireiškusiu, kaip minėta, tuo, kad projekto vykdytojas nesugebėjo laiku pradėti projekte numatytų veiklų. Agentūra pažeidimo dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo ir banko sudarytais susitarimais, dėl kurių pasisakė kasacinis teismas, nenustatė. Taigi, kasacinio teismo išvados niekaip nepaneigia pareiškėjo padaryto pažeidimo fakto bei jo pobūdžio, nulėmusio sprendimą nutraukti finansavimo ir administravimo sutartį bei spręsti, kad visos projekto vykdymui išmokėtos lėšos turi būti grąžintos.

Antra vertus, pareiškėjo nurodytoje nutartyje kasacinis teismas nepripažino niekiniais nei pareiškėjo su banku sudaryto susitarimo dėl terminuotojo indėlio sutarties, nei avanso grąžinimo garantijos, nors būtent šių susitarimų pagrindu projekto vykdymui buvo išmokėtas avansas. Vadinasi, ta aplinkybė, kad Agentūra suderino pareiškėjo ir banko sudarytus niekiniais pripažintus susitarimus, t. y. finansinio užtikrinimo susitarimą ir banko kaip garanto regreso teisę į įkeistas lėšas, nesusijusi su tuo, kad pareiškėjas dėl banko bankroto negalėjo naudotis banke atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Bet kokiu atveju (Agentūrai suderinus tokius susitarimus ar ne) banko sąskaitoje esančios projekto lėšos būtų patekusios į bankrutuojančio banko turtą.

Dėl šių argumentų teismas nesutinka su pareiškėju, kad kasacinio teismo išaiškinimas sudaro prielaidas kitaip spręsti pareiškėjo kaltės dėl netinkamo projekto finansavimo ir administravimo sutarties vykdymo klausimą. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015 pateikti teisės aiškinimai nekeičia pažeidimo tyrimo metu nustatyto pažeidimo fakto, jo pobūdžio bei nesudaro prielaidų pakeisti priimto sprendimo nutraukti sutartį ir susigrąžinti visas išmokėtas lėšas, teismas sprendžia, kad tokiomis aplinkybėmis Agentūra skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. rašte išdėstytą prašymą atnaujinti pažeidimo tyrimą. Teismo vertinimu, skundžiamas atsakovo sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, nes jame, nors ir lakoniška forma, tačiau nurodyti argumentai, kodėl, Agentūros manymu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti pažeidimo tyrimo. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusios ginčą ne teismo tvarka, sprendimas yra išsamus, jame nuosekliai pagrįsta, kodėl pažeidimo tyrimo atnaujinimas pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes yra negalimas. Šis sprendimas taip pat vertintinas kaip pagrįstas ir teisėtas.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus ir panaikinti skundžiamus Agentūros bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimus nėra. Atitinkamai, negali būti tenkinamas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas pareiškėjo prašymą dėl pažeidimo tyrimo atnaujinimo tenkinti. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.