Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-405-166/2015

Teisėjas Arūnas Budrys Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00246-2014-0

2015 m. gegužės 13 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio (patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi) kuriuo:

A. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje bei nubaustas:

-pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už 2014-02-14 įvykdytą nusikaltimą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

-pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už 2014-09-09 įvykdytą nusikaltimą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

-pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už 2014-10-05 įvykdytą nusikaltimą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta A. A. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Pagal BK 66 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į paskirtąją bausmę įskaitytas A. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2014-02-14 iki 2014-02-15 (viena para), nuo 2014-09-09 iki 2014-09-10 (viena para), nuo 2014-10-05 iki 2014-10-06 (viena para).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad 2014-02-14 apie 12 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.62 %o girtumo laipsnis), rankomis pastūmė nukentėjusiąją motiną N. A. link viryklės su verdančiu puodu, į kurį atsitrenkus nukentėjusiajai N. A. padarytas kairio dilbio užpakalinio paviršiaus nudegimas, pasireiškęs odos paraudimu bei paviršine žaizda, po ko konfliktui tęsiantis, abiem rankomis sugriebė nukentėjusiajai N. A. už kaklo ir ją smaugė, padarydamas nukentėjusiajai N. A. odos nubrozdinimą kaklo dešinėje pusėje, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, nežymiai sutrikdė nukentėjusios N. A. sveikatą.

Tokiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Taip pat A. A. nuteistas už tai, kad 2014-09-09 apie 15.50 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.43 %o girtumo laipsnis), konflikto metu du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai motinai N. A. į galvos kairę pusę, po ko medine lenta sudavė nukentėjusiajai N. A. į nugaros kairės pusės šoną, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai N. A. fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Taip pat A. A. nuteistas už tai, kad 2014-10-05 apie 11 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 4.32 %o girtumo laipsnis), konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai motinai N. A. į nugaros dešinę pusę, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą nugaros dešinėje pusėje, konfliktui tęsiantis, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai N. A. į dešinį smilkinį bei ranka paėmęs už nukentėjusiosios N. A. plaukų, rovė plaukus, padarydamas nukentėjusiajai N. A. dešinio antakio-smilkinio srities sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, nežymiai sutrikdė nukentėjusios N. A. sveikatą.

Tokiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas, nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais.

Nuteistasis A. A. neginčydamas kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų kvalifikacijos, prašo skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nors nuteistasis A. A. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, adekvati jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, nuteistojo asmenybei todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju skirdamas bausmę už A. A. padarytas nusikalstamas veikas apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – A. A. padarė 3 tyčinius nusikaltimus, kurie yra priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Teismas nustatė A. A. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas pripažino, tai, kad A. A. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui. Skirdamas bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, į tai, kad A. A. praeityje teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą - smurtą prieš motiną ir brolį, šiuos nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl yra recidyvistas BK 27 str. prasme. Taip pat nuteistasis A. A. baustas administracine tvarka, nedirba, pajamų neturi, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus, registruotas darbo biržoje, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2005 m. dėl ūminės reakcijos į stresą, specialisto išvadoje konstatuota, jog nustatyta ūminė reakcija į stresą yra pilnai regresavusi ir neturi esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Išdėstytų aplinkybių visetas apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistasis A. A. teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra per griežta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes ir už kiekvieną nusikalstamą veiką skyrė bausmę, kurios dydis artimesnis laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiui, be to pritaikęs BK 64¹ str. nuostatas, A. A. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismui, dar labiau švelninti paskirtos bausmės ar ją keisti – nėra įstatyminio pagrindo. Tai, kad nuteistajam nustatyta ūminė reakcija į stresą, nagrinėjamu atveju esmės nekeičia, nes A. A. smurtauja sistemingai, jau anksčiau yra teistas dėl smurto prieš artimuosius, be to specialisto išvadoje nurodyta, jog ši diagnozė esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti - neturi.

Taip pat nuteistasis A. A. prašo teismo skirti jam gydymąsi nuo alkoholizmo reabilitacijos centre.

Pažymėtina, kad baudžiamasis kodeksas nenumato, kad už nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas priverstiniu gydymu ir teismas negali priversti asmens gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms. Teismas tik gali įpareigoti nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka, bet tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad bausmės vykdymas nuteistajam gali būti atidėtas. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir priemonių bausmės tikslams pasiekti negalima neatsižvelgti į tai, kad A. A. praeityje teistas už analogiškus nusikaltimus, smurtą prieš artimą, padaryti nusikaltimai tyčiniai. Kaip jau buvo minėta nuteistasis praeityje teistas, naujus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, kas leidžia teigti, jog dėl ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, kas rodo, jog jis nepateisina lūkesčių, kad jo elgesys gali pozityviai keistis. Nagrinėjamuoju atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad bausmės tikslai A. A. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jokiu būdu nelengvina jo teisinės padėties. Be to byloje nėra duomenų, kad A. A. savo iniciatyva būtų bandęs gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir vertina teigiamai, kad nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, vis tik byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių taikyti BK 75 str. nuostatų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nuteistajam A. A. paskyrė tinkamą laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.