Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei Ž. A. dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdyje ieškovas ir ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus prašė tenkinti. Iš esmės ieškovas vadovavosi ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes jos nepasikeitė. Mano, jog nėra ginčo dėl atidalinimo nekilnojamojo turto natūra. Priimant sprendimą dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovės prašo vertinti nekilnojamąjį turtą pagal rinkos vertes, nustatytas paveldint palikėjo turtą. Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad nepavyko komunikacija su atsakove dėl ginčo išsprendimo taikiai. Nors ieškovas prašo vertinti nekilnojamąjį turtą pagal rinkos vertes, nustatytas mesinio vertinimo būdu, tačiau nepasikeitė motyvai dėl nekilnojamojo turto atidalinimo. Vertinant (duomenys neskelbtini) Eur nekilnojamojo turto verčių skirtumą ir ieškovo prašomą priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) Eur kompensacijos dydį, mano, jog ieškovo reikalavimas dėl kompensacijos dydžio nepažeidžia atsakovės interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

9. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad ginčo dalykas yra nuosavybės teisės objektai: dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Eur vidutinės rinkos vertės (vertės nustatymo data (duomenys neskelbtini)), ir keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Eur vidutinės rinkos vertės (vertės nustatymo data (duomenys neskelbtini)), kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalies pagrindu priklauso bendraturčiams: A. J. ir Ž. A. (b. l. 4, 5 – 6, 7, 34, 35 – 36). Bendraturčiai abu ginčo butus valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, atitinkamai A. J. ir Ž. A. minimi butai priklauso po ½ dalis.

10. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.

11. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimo nereikalaujama, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

12. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodyta, kuris iš bendraturčių – atidalijimo siekiantis, kitas bendraturtis ar bet kuris iš jų – gauna kompensaciją pinigais. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2005). Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-23 nutartis byloje Nr. 3K-3-7/2009).

13. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005-12-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006-02-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-85/2006).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia atidalinti jam ir atsakovei po ½ dalimis priklausantį turtą: dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu – ieškovui priskirti natūra atsakovei priklausančio buto ½ dalį, esančią (duomenys neskelbtini), o buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį, priklausančią ieškovui, natūra priskirti atsakovei, priteisiant iš atsakovės (duomenys neskelbtini) Eur dydžio kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą.

15. Šalys du butus ½ dalimis įgijo (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu. Priežastys lėmusios reikalavimą atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, anot ieškovo, yra tai, kad dėl atsakovės vengimo kontaktuoti nėra galimybės suderinti turto naudojimo tvarkos, jo pasidalinti/atsidalinti šalių bendru susitarimu. Byloje yra (duomenys neskelbtini) pratenzijos atsakovei kopija (b. l. 8), patvirtinanti, kad tarp šalių jau nuo šio laikotarpio kilo ginčai dėl turto nuomos ir ieškovas siūlė atsakovei sureguliuoti kilusį ginčą parduodant turimas turto dalis arba inicijuojant tarpusavyje turto dalių mainus. Pažymėtina, jog atsakovė sutiko, jog nekilnojamasis turtas būtų atidalintas, jai natūra priskiriant butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovui natūra butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys ginčo turto dalyse negyvena, todėl nesprendžiamas klausimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu nustatymo.

16. Todėl konstatuotina, kad visiškas ginčo butų atidalinimas geriausiai užtikrintų bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą, o neatidalinus butų, nebūtų išspręstas šalių ginčas dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo. Teismas sutinka, jog būtent ieškovo siūlomas turto atidalijimo būdas yra naudingas abiem šalims, kadangi jos abi tampa butų savarankiškais savininkais, o esant vienam būsto savininkui būtų efektyvesnis paties turto valdymas. Esant galimybėms atidalinti butus natūra ir atsižvelgus į jų įgyjimo būdą, į tai, jog šalių tarpusavio santykiai nesusiklostė, šalys ginčo butuose negyvena, bylos aplinkybes dėl nusistovėjusio disponavimo butais po jų įgijimo, butai atidalinami paliekant juos vienam iš bendrasavininkų, t. y. iš esmės ieškovui natūra priskiriant butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei natūra priskiriant butą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovui kompensaciją.

17. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė vertinti nekilnojamąjį turtą pagal rinkos vertes, nustatytas paveldint palikėjo turtą. Teismo vertinimu, nėra įstatymo nustatytų kliūčių remtis ieškovo pateiktais nekilnojamojo turto vertės nustatymais pagal masinį vertinimą (CPK 141 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nesutiko primokėti ieškovui (duomenys neskelbtini) Eur (kompensacijos), kadangi būtų rinkos kainos yra lygiavertės. Teismas su atsakovės argumentais nesutinka. Nors atsakovė pateikė butų verčių skaičiavimus pagal rinkos vertes, tačiau nėra atliktas butų individualus vertinimas. Todėl teismas negali remtis apytiksle butų rinkos verte. Šiuo atveju pagrįsta ieškovo teismo posėdžio metu pateikta pozicija dėl butų vertės nustatymo pagal VĮ Registrų centras (duomenys neskelbtini) atliktą masinį turto vertimimą. Pagal šiuos duomenis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) Eur vidutinės rinkos vertės (vertės nustatymo data (duomenys neskelbtini)), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) Eur vidutinės rinkos vertės (vertės nustatymo data (duomenys neskelbtini)). Ieškovo pateiktas ginčo butų vertės skaičiavimas pagal masinį vertinimą yra teisingas, pagrįstas, sąžiningas ir visiškai atitinka visų šalių, tame tarpe ir atsakovės, interesus.

18. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) Eur kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą. Teismas konstatuoja, jog butų turto vertės jų įgijimo metu ir šiuo metu nėra tarpusavyje lygios ir atsakovei natūra tenkinačio buto vertė yra didesnė (duomenys neskelbtini) Eur. Atsakovei tenkanti didesnė šio buto ½ dalies vertė sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, todėl ieškovui prašant priteisti iš atsakovės tik (duomenys neskelbtini) Eur kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą, visiškai tenkintinas jo reikalavimas.

19. Sprendžiant piniginės kompensacijos klausimą atsižvelgiama ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis, todėl priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, ir kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2011-05-24 nutartis byloje Nr. 3K-3-253/2011).

20. Taigi, nustačius tam tikras šį atvejį apibūdinančias faktines aplinkybes, teismas gali atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisdamas bendraturčiui kompensaciją pinigais, nors dėl to nėra bendraturčio sutikimo. Teismas, įvertindamas šiuos teismų praktikoje suformuotus CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų normų taikymo reikalavimus, bei atsižvelgdamas į bylos faktines bylos aplinkybes sprendžia, kad laikantis protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros ieškovo siūlomas atidalijimo būdas, jam perleidžiant priklausančią buto dalį atsakovei, o atsakovei perleidžiant savo turto dalį ieškovui bei priteisiant kompensaciją iš atsakovės ieškovui iš tiesų yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas.

21. Todėl yra nustatoma, kad ginčo butų vertės skirtumas yra (duomenys neskelbtini) Eur, atitinkamai atsakovei tenkančios natūra ½ dalies buto vertė pinigine išraiška yra (duomenys neskelbtini) Eur. Ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) Eur kompensacija, yra daugiau kaip 50 proc. mažesnė, negu ieškovas turi teisę reikalauti lygiomis dalimis. Pažymėtina, nėra galimybės kitaip išspręsti ginčą, nepriteisiant iš atsakovės kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją būtina sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog iš atsakovės ieškovo prašoma priteisti (duomenys neskelbtini) Eur kompensacija yra teisinga, nes ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-213/2011).

22. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo galimybės ieškovui sumokėti kompensaciją. Todėl teismo vertinimu, atsakovė turi galimybes sumokėti šią kompensaciją ieškovui. Vertinant aukščiau išdėstytą, vadovaudamasis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jau anksčiau minėtomis CK normomis, teismas konstatuoja, kad susiklosčiusioje situacijoje ieškovo pateiktas nekilnojamojo turto atidalinimo būdas, atidalinant po atskirą butą ieškovui ir atsakovei natūra, t. y. atidalinat butų ½ dalis, bei priteisiant iš atsakovės ieškovui (duomenys neskelbtini) Eur kompensaciją už jai tenkiančią didesnę turto dalį, yra sąžiningiausias, teisingiausias ir geriausiai atitinkantis šalių interesus būdas. Todėl ieškovo ieškinys atsakovei tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

23. Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kuriuo ji nesutinka padengti ieškovo bylinėjimosi išlaidų todėl, kad ieškovo atstovas nebuvo pateikęs jokio pasiūlymo (taikaus sprendimo dėl ginčo), kurį būtų galima svarstyti. Teismo vertinimu sudaryti byloje taikos sutartį yra šalių teisė, bet ne pareiga. Ieškovas patyrė išlaidų advokato pagalbai dėl dokumentų teismui rengimo ir atstovavimo teisme, todėl pagal bylos proceso baigtį jis turi teisę teikti prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo.

24. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovo patirtos 1190,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 340,00 Eur (75,00 + 265,00 Eur) žyminis mokestis (b. l. 11, 16) ir 850,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai (b. l. 43), priteistinos iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

25. 6,14 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei nepriteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Atidalinti ieškovo A. J. ir atsakovės Ž. A. ½ dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovui A. J., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) priskirti natūra atsakovei Ž. A. priklausančio buto ½ dalį, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį, priklausančią ieškovui A. J., natūra priskirti atsakovei Ž. A., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovui A. J., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Ž. A., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)eurų, 00 centų) kompensaciją jai atitekusį didesnės vertės turtą natūra atidalinant šalių nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą.

Priteisti iš atsakovės Ž. A., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) 1190,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt eurų, 00 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. J., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės Ž. A., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) 6,14 Eur (šešių eurų, keturiolikos centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.