Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.; 1.2.14.3.1.; 1.2.26.2.1.; 1.1.6.3.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 18 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės, teisėjų Raimundo Jurgaičio ir Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. E., a.k. (duomenys neskelbtini) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamoji byla nutraukta.

R. E. vadovaujantis LR BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės:

pagal LR BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2008 m. liepos 23 d. apie 17 val., viešoje vietoje - Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, įžūliu elgesiu, suduodamas nukentėjusiajam K. V. ranka vieną kartą į galvą, po to koja spirdamas nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį;

pagal LR BK 180 str. 1 d. – už tai, kad 2008m. liepos 23 d. apie 17 val. Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) namo, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo K. V. atžvilgiu, t.y. suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau 13 smūgių į įvairias kūno vietas ir tuo padarydamas K. V. dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimą, poodinės kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, kairiame smilkinyje, kairiame žande, dešinėje kaklo pusėje, dešinio raktikaulio srityje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame momenyje, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, t.y. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą turtą – K. V. priklausančią 4800 Lt vertės auksinę grandinėlę su 600 Lt vertės auksiniu kryželiu, viso – turto už 5400 Lt.

- R. E. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir skirti areštą 20 (dvidešimčiai) parų;

- R. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. ir skirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų;

- vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę R. E. paskirti areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms;

- vadovaujantis LR BK 49 str. 5 d., paskirtą 45 parų arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis;

Prokuroras prašo atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų plenarinė sesija (Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-85/2008), analizuodama sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką supratimo problemą, padarė išvadą, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinų nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą Be to, Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų plenarinė sesija šioje byloje nurodė, kad baudžiamajame įstatyme naudojama vienaskaitos forma iš karto nukreipia į tai, kad yra negalimas nusikalstamų veikų pakartotinumas, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo kelių nusikalstamų veikų padarymo galimybę. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, taip pat atsižvelgdama į kasacines nutartis Nr. 2K-395/2005, 2K-543/2006, kuriose išreikšta pozicija nagrinėjamu klausimu, išaiškino, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-85/2008).

Nors Baudžiamajame įstatyme idealiosios ir realiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos, tačiau prokuroras prašo atsižvelgti į tai, kad pagal įstatymo prasmę idealioji nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose LR BK specialiosios dalies straipsniuose. Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai du ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose ar tuose pačiuose LR BK specialiosios dalies straipsniuose, kaltininkas padaro keliais savarankiškais veiksmais.

Anot apelianto, LR BK 38 str. 1 dalyje numatyta, kad asmuo pagal LR BK 38 str. nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik tuomet, kai jis yra padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, t.y. padaręs tik vieną nusikalstamą veiką, nors kiti LR BK 38 str. 1 d. numatyti pagrindai buvo – R. E. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino dalį žalos, susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Prokuroro manymu, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, Šiaulių miesto apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis R. E. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios nelaikytinos pakartotinėmis viena kitos atžvilgiu, ir be pagrindo taikė LR BK 38 str. nuostatas. Skundžiamas nuosprendis turi būti keičiamas ir R. E. už nusikaltimų padarymą turi būti skiriamos bausmės.

Skiriant bausmę už nusikaltimų, numatytų LR BK 284 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., padarymą, apeliantas prašo vadovautis LR BK 54 str. 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgti į tai, kad R. E. kaltinamas padaręs du nusikaltimus - nesunkų ir apysunkį, kas rodo didesnį šių veikų pavojingumą, nusikalstamas veikas įvykdė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo, abi nusikalstamos veikos yra baigtos, R. E. yra šių nusikalstamų veikų vykdytojas. R. E. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Apeliantas taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis R. E. nusikaltimus padarė būdamas neteistas, baustas administracine tvarka, yra vedęs, dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Vadovaujantis LR BK 55 str. nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, jog už veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 dalyje padarymą numatytos tik dvi bausmių rūšys - laisvės atėmimas ir areštas, prašė skirti R. E. arešto bausmes, mažesnes nei straipsnių sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Kadangi R. E. turi nuolatinį darbą, todėl areštas skirtinas atlikti poilsio dienomis. Kaltinamasis R. E. susitarė su nukentėjusiuoju K. V. dėl žalos atlyginimo, taip pat susitarė dėl žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos.

Teismo posėdyje prokurorė L.Mažeikienė prašė apeliacinį skundą patenkinti.

R. E. ir jo gynėjas adv. V.Kadauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Sutinkamai su LR BK 38 str. 1 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmenys, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindais, nurodyti minėto straipsnio 2 dalyje - tai recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Baudžiamasis įstatymas nenumato kitų apribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str., tame tarpe dėl padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, t.y. įstatymas nedraudžia teismui esant visoms LR BK 38 str. numatytoms sąlygoms svarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės už keletą nusikalstamų veikų, numatytų minėto straipsnio 1 dalyje. Todėl neaišku, kodėl prokuroras savo skunde akcentavo, jog R. E. padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealiąją, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, dėl ko nėra galimybės taikyti LR BK 38 str. 1 dalies nuostatas, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atleisdamas R. E. nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. E. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusiajam K. V. atlygino dalį (2000 Lt) neturtinės žalos ir susitarė su nukentėjusiuoju dėl likusios neturtinės žalos dalies atlyginimo, susitarė su civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos atstove dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiuoju. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog R. E. anksčiau neteistas (b.l.79), nėra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, apylinkės inspektorės charakterizuojamas teigiamai b.l. 89), dirba nuolatinį darbą (b.l. 90). Kad R. E. neatitiko kurios nors iš minėtų keturių sąlygų, numatytų LR BK 38 str. 1 dalyje, taip pat nebuvo nurodyta ir apeliaciniame skunde. Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad R. E. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtinų dorovės normų.

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, pasisakęs dėl kiekvienos iš būtinų LR BK 38 str. 1 dalyje numatytų sąlygų ir padaręs motyvuotą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad R. E. nedarys naujų nusikalstamų veikų, pagrįstai R. E. atžvilgiu taikė LR BK 38 str. nuostatas.

Kolegija mano, kad apeliantas be pagrindo savo skunde vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų plenarinės sesijos 2008-05-20 nutartimi (Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-85/2008), nes šia nutartimi buvo spręstas klausimas dėl LR BK 93 straipsnio taikymo, t.y. dėl nepilnamečio, pirmą kartą padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Minėtoje nutartyje dėl LR BK 38 str. taikymo visiškai nepasisakyta, be to, LR BK 38 straipsnyje nėra nurodyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką asmuo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas R. E. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl tenkinti prokuroro apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir keisti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.