Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimanto Giedraičio ir Janinos Vitunskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Pravieniškių 2-iesiems pataisos namams – atvirajai kolonijai bei LR valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos, dėl nutarimo panaikinimo, moralinės žalos atlyginimo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atviros kolonijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. 67-1196; priteisti iš LR valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atviros kolonijos 1000000Lt. neturtinės žalos atlyginimo; kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl LR bausmių vykdymo kodekso 75, 86,129 str. 2 d., 142 ir 143 straipsnių prieštaravimo Lietuvos pagrindiniam įstatymui - Konstitucijai.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu jam buvo skirta griežčiausia bausmė – atimta teisė laisvai judėti. Nuobauda skirta motyvuojant tuo, jog pareiškėjas nesutiko dirbti jam pasiūlytą darbą. Siūlant darbą nebuvo nurodytas darbo užmokestis, darbo valandos, draudimas ir kt. sąlygos. Pareiškėjo teigimu, jis direktoriui asmeniškai aiškino, jog turi nugaros skausmus, dėl ko paskirtas gydymas. Darbo prašė atsižvelgiant į sveikatos būklę ir individualius sugebėjimus, t.y., jog yra meninė, kūrybinė asmenybė. Pareiškėjas nesutinka, su tuo, jog nesuteikta teisė pačiam pasirinkti darbą su tenkinančiu atlyginimu, jis verčiamas dirbti mažiausiai apmokamą darbą. Tokiu būdu yra pažeidžiamos konstitucinės teisės ir laivės. Be to, bausmė gali būti skirta tik teismo. Žala atsirado dėl neteisėtų PN veiksmų, yra padaryta neturtinė žala, padarytą žalą vertina 1000000 Lt., kaip satisfakciją dėl patirtos dvasinės skriaudos.

Teismo posėdyje V. K. paaiškino, jog Konstitucijoje yra numatytas privalomas teisminis procesas skiriant bausmes. Bausmių vykdymo kodekse nustatyta, jog nuobaudą gali skirti bet koks pareigūnas, o tai prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Darbas negali būti priverstinis ir tai prieštarauja Konstitucijos 48 str. 3 d. Dvasinį išgyvenimą sukėlė nepagrįstas baudimas ir vertimas dirbti.

Atsakovo atstovas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog nuobauda pareiškėjui skirta pagrįstai. Nuteistieji privalo vykdyti Bausmių vykdymo koddekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas specialiąsias pareigas – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. V. K. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 2 p., ir 125 str. 1 d. reikalavimus. Nuobauda paskirta atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir atitinka padaryto pažeidimo sunkumą bei pobūdį. Pareiškėjo noras prisiteisti neturtinę žalą yra nemotyvuotas ir nepateiktas jokia faktine medžiaga.

Skundas netenkintinas.

Ginčas šioje byloje kilęs dėl Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 68-1196, kuriuo nuteistajam V. K. skirta nuobauda – nuteistąjį nutarta perketi į kamerų tipo patalpas keturiems mėnesiams (b.l. 51). Nuobauda skirta už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus – 09 val. 25 min. drausmės komisijos posėdžio metu 18-1 brigados nuteistajam V. K. įstaigos direktorius pakartotinai pasiūlė tvarkinio darbą 18-ame būryje, tačiau nuteistasis arogantiškai ir pašaipiai elgdamasis pareiškė, kad jis nedirbo ir nedirbs.

LR bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija (BVK 125 str. 1 d.). Tokia pareiga numatyta ne tik nuteistajam, tačiau įstatymas nustato ir pataisos įstaigos administracijos privalomus veiksmus, užtikrinant nuteistųjų įtraukimą į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 str. 1d.). Vykdant teisės aktų nustatytą reikalavimą dėl nuteistųjų įtraukimo į darbą, įstaigos direktorius 2009 m. rugpjūčio 11d. 9.40 val. pirmą kartą, administracijos atstovų lankymosi 18-ame būryje pokalbio metu su 18-ojo būrio nuteistaisiais, V. K. pasiūlė tvarkinio darbą. Dėl to buvo surašytas aktas (b.l. 89). Tačiau nuteistasis žodžiu pareiškė, kad atsakymą dėl siūlomo darbo pateiks raštu sekančią dieną. 2009 m. rugpjūčio 12 d. 11 val. administracijos atstovų lankymosi drausmės zonoje esančioje tarnybinėje patalpoje pokalbio metu su nuteistuoju V. K., nuteistasis raštu atsakymo nepateikė, tačiau žodžiu pareiškė, kad atsisako dirbti jam siūlomą darbą, nenurodydamas motyvų. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu taip pat patvirtino liudytojai R. T., Š. Š., N. K., A. D.. Dėt nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu surašytas protokolas (b.l. 92).

Skunde pareiškėjas nurodė, jog tvarkdario darbo negali dirbti dėl sveikatos būklės. Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog nuteistieji invalidai, pensijinio amžiaus ir ribotai pakaltinami asmenys į darbą gali būti įtraukiami tik rašytiniu jų sutikimu, kai yra neprieštaraujanti gydytojų išvada. Tai reiškia, kad kiti nuteistieji, kurie nepatenka į nuostatoje išskirtąją asmenų grupę, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalimi, privalo dirbti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. gydytojų išvados nepatvirtina, jog dėl fizinės V. K. būklės dirbti negali, specialių gydymo nurodymų dėl fizinio krūvio apribojimo nėra. Priešingai pareiškėjo reiškiamai pozicijai, gydytojai siūlė gydomąją mankštą (b.l. 91) bei nurodė lengvo fizinio darbo teigiamą poveikį – galimybė stiprinti juosmens raumenis ir pagerinti nuteistojo ligos eigą (b.l 96). Tuo atveju, kai asmuo turi sveikatos sutrikimų, jo darbingumo lygį turi įvertinti Komisiją pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką (BVK. 125 str. 2 d.). Kadangi speciali medicinos komisija nenustatė, jog V. K. yra nedarbingas ar jo darbingumo lygis yra sumažėjęs, darytina išvada, jog pareiškėjo sveikatos būklė leido jam dirbti. Todėl atsisakymas dirbti dėl aptartos aplinkybės yra nepagrįstas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas yra kreipęsis su prašymais į Įstaigos direktorių dėl įdarbinimo, nurodydamas, jog gali dirbti protinį darbą (b.l. 68, 72). Paties V. K. teigimu, jis yra meninė, kūrybinė asmenybė bei šias aplinkybes pagrindžia rašytiniais įrodymais (b.l. 5, 113-116). Tačiau nuteistojo padėtis yra specifinė, t.y. Konstitucijoje įtvirtintomis žmogaus prigimtinėmis teisėmis ir laisvėmis, tame tarpe ir teise laisvai pasirinkti darbą, jis gali naudotis tiek, kiek šių teisių ir laisvių nevaržo kiti teisės aktai. Tuo tarpu Bausmių vykdymo kodekso, kuris yra pagrindiniu teisės aktu, apibrėžiančiu nuteistojo teisinę padėtį, bausmės atklikimo tvarką bei kitus dalykus, susijusius su asmens, kuriam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra apribota laivė, statusu, 125 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atviros kolonijos direktorius 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 8/57 yra nustatęs Ūkio skyriuje dirbančių nuteistųjų etatus (b.l. 132). Kadangi atsilaisvino tvarkinio etatas, darbas buvo pasiūlytas V. K. ir tai daryta vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą dėl nuteistojo įtraukimo į darbą (BVK 125 st.). Bausmių vykdymo kodekso 126 straipsnyje yra nustatyta nuteistojo teisė užsiimti individualia darbine ar kūrybine veikla laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu ar vietoj darbo, tačiau tokia teisė galima tik lengvos grupės laikymo sąlygomis nuteistiesiems. Kadangi BVK darbo pasirinkimo galimybės nuteistiesiems nenustato, V. K. šiuo aspektu taip pat nepagrįstai atsisakė dirbti.

Nuteistas asmuo privalo laikytis pataisos įstaigų režimo, kuris reiškia diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visumą (BVK 112 straipsnio 1 dalis). Be to, esant nuteistojo atžvilgiu taikomam specialiam rėžimui, yra nustatomos ir specialiosios pareigos, dėl kurių vykdymo nuteistasis neturi pasirinkimo laisvės – jos yra privalomos. Nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 110 straipsnio 3 dalis). Nuteistųjų darbas yra laikoma ne tik šių subjektų pareiga, tačiau ir viena iš pataisos priemonių (BVK 125 str. 1 d. 111 str.). Todėl privalomo darbo pataisos įstaigose negalima tapatinti su Konstitucijos 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto priverčiamo darbo draudimu. Be to, nuteistasis, kaip asmuo išlaikomas iš mokesčių mokėtojų pinigų, turi ne tik vykdyti įstatyme įtvirtintą pareigą dirbti, tačiau ir pats, būdamas visuomenės nariu, privalo jausti ir moralinę atsakomybę dėl savo išlaikymo ir pagal galimybes prie to prisidėti.

V. K. ne tik nesutiko dirbti administracijos nurodyto darbo, tačiau, kaip viena iš darbo santykių šalių, reiškė nepasitenkinimą darbo užmokesčiu, nurodė, jog nebuvo aptartos darbo sąlygos, nesutiko su tuo, jog toks darbas nėra draudžiamas socialiniu draudimu. Kaip jau minėta, V. K. buvo pasiūlytas tvarkinio etatas. Tvarkinio pareigos yra patvirtintos Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 65-6 (b.l. 131). Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę LR Vyriausybės nustatyta tvarka. (BVK 131 str. 1 d.). Taigi šios esminės darbo sąlygos yra reglamentuotos poįstatyminiais aktais ir tai negali būti darbo santykių derybų objektu, priešingai nei tai gali būti aptariama laisvėje, įgyvendinant asmens teisę pasirinkti darbą. Be to, Bausmių vykdymo kodekso 129 straipsnio 1 dalis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami.

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos tam tikros nuobaudos. V. K. už režimo pažeidimą skirta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta nuobauda - pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas, skiriant mažesnį nei straipsnyje nustatytą maksimalų terminą, t.y 4 mėn., įgalioto pareigūno nutarimu, kaip tai nustatyta Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tokios drausminės nuobaudos negalimas tapatinti su kriminaline bausme, kurią skiria teismas. Prieš skiriant nuobaudą pažeidimas apsvarstytas drausminėje komisijoje ir surašytas atsisakymo dirbti aktas (b.l. 87), kaip to reikalauja Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 7 dalis. Todėl atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atviros kolonijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 67-1196, kuriuo skirta nuobauda pareiškėjui, yra pagrįstas ir teisėtas.

V. K. antruoju skundo reikalavimu prašo atlyginti neturtinę žalą iš LR valstybės, nurodydamas, kad žala jam padaryta dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Nuteistojo asmens padėtis yra specifinė, nes jo, kaip nuteistojo, teisės ir pareigos yra reglamentuotos specialių įstatymų. Todėl V. K., jo paties teigimu, turintis teisinių žinių, ir puikiai žinodamas savo teises ir pareigas, bei neesant ypatingų aplinkybių, kurių buvimas pasunkintų ar padarytų negalimu privalomų pareigų atlikimą, turėjo vykdyti tiek pareigūnų nurodymus, tiek įstatymų reikalavimus, bet šiuo požiūriu elgėsi priešingai teisės aktų nustatytai tvarkai.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų reguliuoja CK 6.271 straipsnis, jame numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant, galimas žalos atlyginimas. Žalą atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.250 straipsnyje yra numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant, galimas moralinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas prašė priteisti žalą, atsiradusią dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms, t.y. neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Taigi, civilinei atsakomybei atsirasti dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų būtina sąlyga – neteisėti veiksmai ar neveikimas. Bylos medžiaga nustatyta, jog pareigūnai teisėtai siekė V. K. įtraukti į darbą ir laukė motyvuoto atsakymo, tačiau jis šio reikalavimo nevykdė ir atsisakė vykdyti privalomą pareigą - dirbti. Kadangi ši nuteistojo pareiga yra nustatyta bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnyje bei pareigą vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus numato Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalis, teismas daro išvadą, jog pareigūnų veiksmuose neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra.

Civilinio kodekso CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodė, jog patyrė dvasinę skriaudą. Teismas padarė išvadą, jog pareigūnų veiksmai teisėti, dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala, reglamentuota CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, neatsirado. Pareigų nustatymas teisės aktais kalintiems ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme ir tikslais.

Kadangi teismas nenustatė, jog Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, reikalavimas dėl neturtinės 1000000 litų žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat pareiškė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl LR Bausmių vykdymo kodekso 75, 86,129 str. 2 d., 142 ir 143 straipsnių prieštaravimo LR Konstitucijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl nurodyto įstatymo ar kito teisės akto atitikimo Konstitucijai. Minėto prašymo turinį reglamentuoja Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio nuostatos. Kolegija, išanalizavusi pareiškėjo paminėtų teisės aktų ir Konstitucijos normų turinį, konstatuoja, kad teismui nekyla pagrįsta abejonė dėl minėtų teisės aktų prieštaravimo Konstitucijai, kaip vientisam ir tiesiogiai taikomam teisės aktui. Be to, pareiškėjas savo prašymo nepagrindė iš esmės jokiais teisiniais argumentais. Jo prašymas (motyvai ir argumentai) yra abstraktaus pobūdžio, teisiškai nemotyvuotas, todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjo nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.