Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla, kurioje V. P. (V. P.) kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, grąžinta nagrinėti Institucijai, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų procesinių spendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas (toliau ir – Institucija) 2021 m. sausio 29 d. V. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 13-ANR_P-1057-2021, už tai, kad 2020 m. gruodžio 30 d. apie 14.00 val. Vilniuje (duomenys neskelbtini), V. P. priklausantis juodos spalvos šuo, kuris yra nevakcinuotas (neskiepytas) Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau ir – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas; GGAĮ) bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka, užpuolė S. G. ir jos vedžiojamą šunį, t. y. lodamas bei keldamas grėsmę pribėgo prie S. G. ir įkando jos šuniui į kairę ausi, taip sukeldamas kairės ausies sužalojimus. Protokole nurodyta, kad V. P., neužtikrinęs, kad jam priklausantis šuo būtų vakcinuotas (paskiepytas) bei nekeltų grėsmės asmenų sveikatai ar nesužeistų kitų gyvūnų, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 30-3963 „Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių tvirtinimo“ 5.4 ir 16 punktus bei padarė pažeidimus, numatytus ANK 346 straipsnio 1 dalyje, 346 straipsnio 2 dalyje ir 346 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariato atstovo apeliacinis skundas atmestinas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apygardos teismas, gavęs apeliacinį skundą, išnagrinėja administracinio nusižengimo bylą apeliacinio skundo ribose ir priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.

7. ANK 614 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nagrinėja: 1) administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, bylas; 2) šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 322, 400, 505, 506, 507, 508 straipsniuose, 556 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą; 3) šio kodekso 119, 119¹, 120, 204, 547 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai neatliekamas administracinio nusižengimo tyrimas ir nesurašomas administracinio nusižengimo protokolas; 4) administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis.

8. ANK 627 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, turi išsiaiškinti, ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti gautą administracinio nusižengimo bylą ir ar neturėtų būti ši byla nagrinėjama šio kodekso 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka. Šiuo atveju iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas grąžino administracinių nusižengimų bylą atgal Institucijai, nes nenustatė nei vieno ANK 614 straipsnio 1 dalyje numatyto bylos priskirtinumo teismui pagrindo. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad: 1) V. P. inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 346 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, sankcijose įtvirtint maksimalūs baudų dydžiai neviršija vieno tūkstančio penkių šimtų eurų; 2) GGAĮ ir Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės neįtvirtinta prievolės registruoti laikomus mišrūnus, todėl šioje byloje V. P. priklausantis šuo (mišrūnas) nėra turtas, kuriam privaloma teisinė registracija; 3) V. P. netraukiamas atsakomybėn už ANK 614 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą ir yra pilnametis, byloje nėra nukentėjusiųjų, kurie būtų nepilnamečiai. Apeliacinės instancijos teismas šiems skundžiamos nutarties argumentams pritaria.

11. Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklės (redakcija nuo 2017 m. kovo 14 d.) reglamentuoja, kad kiekvienas gyvūno augintinio savininkas yra atsakingas už perduodamo šuns, katės ar šeško įregistravimą į Gyvūnų augintinių registrą taisyklių 17 punkte nustatyta tvarka. Kitam gyvūno savininkui galima perduoti tik Gyvūnų augintinių registre įregistruotą šunį, katę ar šešką. Gyvūno globėjas, perduodantis šunį, katę ar šešką, pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.61 straipsnio 3 dalyje nurodytam laikotarpiui, turi užtikrinti gyvūno augintinio paženklinimą taisyklių 6 punkte nustatyta tvarka ir jo įregistravimą Gyvūnų augintinių registre taisyklių 17 punkte nustatyta tvarka, o perdavimo metu turi užtikrinti ir taisyklių 32 punkto laikymąsi. Prekiautojai gyvūnais augintiniais atvežtus į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ir trečiųjų valstybių šunis, kates ir šeškus turi įregistruoti Gyvūnų augintinių registre per taisyklių 37 punkte nustatytą terminą, tačiau ne vėliau kaip iki šuns, katės ar šeško perdavimo kitam savininkui. Prekiautojai gyvūnais augintiniais, Lietuvos Respublikoje įsigydami ar perleisdami šunį, katę ir šešką, turi užtikrinti ir taisyklių 32 punkto laikymąsi (Taisyklių 16 punktas). Kitam savininkui perduodami šunys, katės ir šeškai, kurie paženklinti mikroschema, turi būti įregistruoti Gyvūnų augintinių registre ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jų paženklinimo mikroschema ir ne vėliau kaip iki šuns, katės ar šeško perdavimo kitam savininkui ar laikytojui. Kiti šunys, katės ir šeškai gali būti registruojami Gyvūnų augintinių registre jų savininkų pageidavimu (Taisyklių 17 punktas).

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nei Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, nei Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklėse nėra nurodomos šunų, kurie privalo būti registruoti, veislė, taip pat aiškinama, kad šie teisės aktai nenumato, jog mišrūnų veislės šunys neprivalo būti registruoti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos Institucijos atstovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neįtvirtina prievolės visais atvejais registruoti šunį, kurį turi privatus asmuo (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-238/2021). Kaip galima matyti iš aukščiau aptartų teisės aktų, privaloma registracija taikoma tik tais atvejais, kai yra vykdoma šios rūšies gyvūnų prekyba, jų perdavimas bei atvežimas į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ir (arba) trečiųjų valstybių – pastarąją išvadą patvirtina Taisyklių 17 punkte naudojama formuluotė, jog „Kiti šunys, katės ir šeškai gali būti registruojami Gyvūnų augintinių registre jų savininkų pageidavimu“. V. P., kaip rodo jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nėra kaltinamas tuo, kad pardavė, perleido ar atvežė į Lietuvos Respubliką iš kitų šalių neregistruota šunį, todėl jam priklausantis negrynaveislis augintinis šioje konkrečioje situacijoje nėra laikomas turtu, kuris turi būti registruojamas.

13. Šiame kontekste taip pat svarbu pastebėti, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. kovo 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 7, 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymą (Įstatymo įsigaliojimo data – 2021 m. gegužės 1 d.; Įstatyto 7 straipsnio 3 dalis įsigalioja nuo 2021 m. balandžio 20 d.), pagal kurį GGAĮ 7 straipsnis papildytas nauja 2 dalimi, joje nurodant, kad „Katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas.“ Šie teisės akto pakeitimai dar kartą patvirtina, kad pažeidimo padarymo metu, reikalavimo privalomai registruoti šunis, nebuvo. Toks reikalavimas įsigalioja tik nuo 2021 m. gegužės 1 d.

14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad, nenustačius nei vieno ANK 614 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo bylos priskirtinumo teismui pagrindo, V. P. byla iš pradžių turi būti nagrinėjama ne teismo tvarka. Konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 vasario 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.