- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- AN2-37-238/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00500-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. N.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatas
- Advokatai
- Remigijus Volikas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. atstovo advokato Remigijaus Voliko apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo G. N. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. G. N. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2020 m. birželio 17 d. laikotarpyje nuo 10 val. iki 11 val., būdamas ((duomenys neskelbtini) girininkijos miške, neužtikrino, kad veislinis „Rr“ didelis šuo neišgąsdins kitų žmonių. Šuo, pamatęs D. P., bėgo link jos, taip ją išgąsdindamas. Tuo asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500, 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taip pat pažeidė (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo“ II skirsnio 4.3 punktą, tuo padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo aprašomojoje dalyje rašoma, kad teismas nustatė: „Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad pagal gautą pareiškimą Nr. 64-AP-591 iš D. P. nustatyta, kad 2020 m. birželio 17 d. laikotarpyje nuo 10 val. iki 11 val., G. N., būdamas (duomenys neskelbtini) girininkijos miške, neužtikrino, kad veislinis „Rr“ didelis šuo neišgąsdins kitų žmonių. Šuo, pamatęs D. P., bėgo link jos, taip ją išgąsdindamas. Tuo asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500, 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taip pat pažeidė (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo“ II skirsnio 4.3 punktą, tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 3 dalyje.
3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu G. N. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 85 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 346 straipsnio 20 dalimi, nutarta konfiskuoti iš G. N. „Rr“ veislės šunį. Apylinkės teismas konstatavo, kad neturėjo pagrindo netikėti detaliais ir nuosekliais nukentėjusiosios D. P. parodymais, kur ji tiek prašyme, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė identiškas įvykio aplinkybes. Taip pat nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakako nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais neturėjo pagrindo. G. N. 2020 m. birželio 17 d., laikotarpyje nuo 10 val. iki 11 val., būdamas (duomenys neskelbtini) girininkijos miške, neužtikrino, kad veislinis „Rr“ didelis šuo neišgąsdins kitų žmonių, nagrinėjamu atveju D. P.. Teismas nutarime nurodė ir tai, kad teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. N. nedalyvavo, o teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai.
4. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. atstovas advokatas Remigijus Volikas prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimas dėl G. N. pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje, ir 85 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų) dydžio baudos jam paskyrimo, bei šuns konfiskavimo iš G. N., yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka ANK 636 straipsnio keliamų reikalavimų.
4.2. Nutarimas priimtas, pažeidus pagrindines administracinės atsakomybės nuostatas, netinkamai pritaikius materialiąsias teisės normas, apribojus asmens teisę būti išklausytam bei padarant eilę grubių procesinių pažeidimų.
4.3. Pirmosios instancijos teismas neįvykdė ANK 627 straipsnyje nustatytų pareigų pasirengimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą stadijoje, o būtent, vadovaujantis ANK 627 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas privalo nustatyti, ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti gautą administracinio nusižengimo bylą ir ar neturėtų būti ši byla nagrinėjama šio kodekso 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka. Pirmosios instancijos teismas šios prievolės neatliko ir dėl bylos priskirtinumo nepasisakė. Administracinio nusižengimo byla Nr. A13-989-571/2020 neatitinka nei vieno ANK 614 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylų, kurias nagrinėja teismas, kriterijaus, todėl vadovaujantis ANK 614 straipsnio 2 dalimi, turėjo būti nagrinėjama ne teismo tvarka.
4.4. Vadovaujantis ANK 627 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas privalo nustatyti, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenustatinėjo ir dėl jų nepasisakė, nors privalėjo, kadangi byloje yra įdėta pažyma su atžyma apie nutarties įteikimą G. N. (bylos lapas 24). Šioje pažymoje nurodyta, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. A13-837-564/2020, teismo proceso Nr. 4-28-3-00425-2020-2 G. N. įteikta nutartis. Ant papildomai pateikto D. P. paaiškinimo (bylos lapas 9) taip pat pieštuku yra užrašytas bylos numeris Al3-837-564/2020. Šis paaiškinimas registruotas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2020-08-06, tačiau administracinio nusižengimo byla A13-989-571/2020 Marijampolės apylinkės teisme gauta tik 2020-09-17, tai patvirtina lydraštis registracijos Nr. ANBP-1042. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar byla dėl to paties įvykio jau nėra išnagrinėta, ar nutraukta, tačiau to neatliko ir byloje nėra apie tai duomenų.
4.5. Vadovaujantis ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas privalo nustatyti, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, šios pareigos pirmosios instancijos teismas neatliko. Byloje yra įdėta administracinio nusižengimo protokolo ruošinio kopija (bylos lapai 1, 2), kurioje nėra nei vieno parašo. Paties administracinio nusižengimo protokolo, kaip dokumento, atitinkančio dokumentui keliamus reikalavimus, byloje nėra, todėl net negalima vertinti, ar tinkamai ir laikantis procedūrų jis buvo surašytas. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys.“ Ši nuostata yra grubiai pažeista, nes pateiktame protokolo ruošinyje nėra nei jį surašiusio asmens, nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nei nukentėjusiosios parašų. Taip pat pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo niekada nebuvo šaukiamas protokolo surašymui, byloje tokių duomenų nėra. Administracinio nusižengimo protokolas, nepasirašytas jį surašiusio asmens, negali būti pripažintas dokumentu ir jo pagrindu negali būti atliekami jokie veiksmai, taip pat ir bylos nagrinėjimas.
4.6. Vadovaujantis ANK 627 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas nustato posėdžio datą ir valandą ir užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai. Pirmosios instancijos teismas šios pareigos neatliko. Nutarime pasisakoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apie bylos nagrinėjimo posėdį informuotas tinkamai, tačiau G. N. apie teismo posėdį 2020-09-21 informuotas nebuvo, byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio tinkamą informavimą apie numatytą teismo posėdį. G. N. elektroniniu paštu buvo atsiųstas nepasirašytas administracinio nusižengimo protokolo ruošinys, iš kurio jis suprato, kad yra derinamas rengiamo dokumento tekstas, su kuriuo jis nesutiko, jis nesuprato ir negalėjo suprasti, kad tai gali būti procesinis dokumentas. Jokių pranešimų apie bylos nagrinėjimą 2020-09-21, 10 val. G. N. nėra gavęs ir byloje nėra duomenų apie tokių pranešimų išsiuntimą ar įteikimą. Vadovaujantis ANK 627 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas, nustatęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos, duoda nurodymą šių teisių ir pareigų išaiškinimą išsiųsti asmeniui kartu su teismo šaukimu. Pirmosios instancijos teismas šios pareigos neatliko, byloje nesant dokumento apie administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisių išaiškinimą, nesiėmė jokių priemonių, kad šios teisės būtų išaiškintos.
4.7. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas konstatuoja, jog G. N. padarė pažeidimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje ir pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Byloje nėra duomenų, kad G. N. šuo būtų kėlęs grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. G. N. šią prievolę užtikrino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įvykis įvyko 2020-06-17 nuo 10 iki 11 valandos, tačiau remiasi 2020-04-22 įdėtiniu lapu į asmens ambulatorinę kortelę D. P. sveikatos būklei nustatyti. Akivaizdu, kad iki 2020-06-17 buvusi sveikatos būklė negali būti 2020-06-17 įvykio pasekmė. Byloje nėra medikų išvadų, nėra kitų kompetentingų institucijų išvadų, liudytojų parodymų ar kitų įrodymų, kad G. N. šuo kėlė grėsmę gyvybei, sveikatai ar turtui. Pirmosios instancijos teismas remiasi išimtinai D. P. paaiškinimais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Taip pat pažymi, kad D. P. paaiškinimas, kad šuo „išgąsdino“, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimo, kadangi išgąsdinimas nėra tapatu grėsmei gyvybei, sveikatai ar turtui, o yra viena iš žmogaus reakcijų, pagrįstų subjektyviu situacijos vertinimu, kuris neretai neatitinka objektyvių situacijos aplinkybių. Egzistuoja daug įvairių baimių, kaip bufonofobija - varlių ir rupūžių baimė, ar aerofobija - skrydžių baimė, tačiau tai nereiškia, kad varlės, ar skrydžiai kelia pavojų, tai yra tik konkretaus asmens vidinis santykis su objektu, pagrįstas išimtinai asmeniniu subjektyviu vertinimu, neatitinkantis objektyvių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiąją teisės normą (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą).
Žemesnės instancijos teismas
4.8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. N. „šaukimas įteiktas tinkamai“. Teismo išvada neatitinka byloje esančių įrodymų. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2020-09-21, 10 val. surengtas teismo posėdis, kuriame buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. Al 3-989-571/2020. Byloje yra tik viena šaukimo į teismo posėdį šaknelė (bylos lapas 5), kurioje įrašyta, kad G. N. šaukiamas atvykti į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus 2020-09-14, 10 val., tačiau nei administracinio nusižengimo bylos numeris, nei teismo proceso numeris nenurodyti, todėl negalima nustatyti, ar įdėtasis byloje šaukimas yra šios bylos dokumentas ar ne, juo labiau, kad jame nenurodyta įteikimo data. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad administracinio nusižengimo byla A13-989-571/2020 Marijampolės apylinkės teisme gauta tik 2020-09-17, tai patvirtina lydraštis registracijos Nr. ANBP-1042, bei tai, kad G. N. išvyko iš Lietuvos Respublikos į darbą Švedijos Karalystėje 2020 m. rugpjūčio 14-15 dienomis, o grįžo tik 2020 m. spalio 29-30 dienomis, nesutampa šaukime nurodyta ir įvykusio posėdžio datos, akivaizdu, kad byloje įdėta šaukimo šaknelė, nėra į teismo posėdį administracinio nusižengimo byloje Al 3-989-571/2020. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie šaukimus G. N. ar jų įteikimą.
4.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvardija D. P. nukentėjusiąja. ANK 578 straipsnis nustato, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. D. P. šioje byloje nėra pripažinta nukentėjusiąja, nei įforminant įrašu administracinio nusižengimo protokole (protokolas nepasirašytas surašiusio pareigūno, aukščiau išdėstytos aplinkybės nekartojamos), nėra ir teismo nutarties šiuo klausimu. Byloje yra įdėtas nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju 2020-06-29 ruošinys (bylos lapas 4), kuris nepasirašytas nei jį surašiusio pareigūno, nei nukentėjusiąją pripažįstamos D. P.. Toks nutarimas yra galimas tik administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant institucijai ne teismo tvarka. Taip pat skundo autorius pažymi, kad byloje visiškai nėra duomenų apie žalą, nei jos pobūdį, nei mastą, nei išraišką.
4.10. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. N. nesutiko su padarytu pažeidimu, įvykio aplinkybių nenurodė, protokolą atsisakė pasirašyti.“ Teismas neįvardija, kokiais duomenimis jis remiasi. Susipažinus su bylos medžiaga, nėra nustatyta duomenų, kurie patvirtintų teismo išvadą. G. N. nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o buvo gautas tik pareigūno nepasirašytas jo ruošinys. ANK 609 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako pasirašyti protokolą, tai įrašoma administracinio nusižengimo protokole, nesant surašyto protokolo ir toks įrašas yra neįmanomas. Kitas labai svarbus momentas, kad dėl 2020-06-17 dienos įvykio G. N. pateikė rašytinius paaiškinimus Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūnams, tačiau šių paaiškinimų bylos medžiagoje nėra. Nėra žinoma, kas atliko neteisėtą veiką pašalinant G. N. paaiškinimą iš bylos medžiagos, tačiau teismas be šių duomenų negalėjo priimti nutarimo byloje, kadangi ANK 636 straipsnio 3 dali imperatyviai nustato, kad nutarimo (nutarties) aprašomojoje dalyje aprašoma veika, kurią padarė administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodoma, kaip nusižengimo faktą ir aplinkybes aiškina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis. Šiuo atveju, taip pat buvo grubiai pažeista ANK 571 straipsnyje numatyta teisė būti išklausytam, kuri užtikrina, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, grubiai pažeidė ANK 636 straipsnio 3 dalies ir 571 straipsnio reikalavimus.
4.11. Skunde nurodoma, kad ANK 636 straipsnio 4 dalis nustato, jog nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodoma: teismo nustatytos aplinkybės ir išvada, ar jos atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai. Pirmosios instancijos teismas nutarime nurodo, kad nustatytą administracinio nusižengimo padarymą patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas dėl G. N., nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju, D. P. pareiškimas ir kita bylos medžiaga. Teismas iš esmės neįvardija įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti D. P. pareiškime nurodytas aplinkybes, kadangi: 1) administracinio nusižengimo protokolas nėra surašytas (jis nepasirašytas jį surašiusio pareigūno, aukščiau išdėstytos aplinkybės nekartojamos), 2) tarnybinis parnešimas dėl G. N. (bylos lapas 3) nėra susijęs su įvykio aplinkybėmis, nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju nepasirašytas ir nėra teisminiam procesui skirtas dokumentas (aukščiau išdėstytos aplinkybės nekartojamos), 4) D. P. pareiškimas yra pirminis dokumentas, kuriame nurodytos aplinkybės turi būti patvirtintos įrodymais ir tik tada galimas administracinio nusižengimo protokolo surašymas. Šis dokumentas gali būti vienas iš įrodymų, tačiau negali būti vieninteliu įrodymu ir pats save patvirtinti, aplinkybių patvirtinimui turi būti naudojami kiti duomenys. 5) nurodoma „kita medžiaga“ nekonkretizuojant konkrečių įrodymų, nes jų byloje nėra. Byloje sudėti jokios reikšmės bylai neturintys dokumentai, be apeliaciniame skunde jau nurodytų, byloje yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2020-06-22 lydraštis dėl pareiškimo persiuntimo (bylos lapas 7), tačiau byloje nėra jo priedo - paties pareiškimo, todėl nesuprantama lydraščio reikšmė, 11 bylos lapas yra (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2020-08-10 lydraštis, kuriuo persiunčiama papildoma medžiaga Marijampolės apylinkės teismui. Šie visi dokumentai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybių, susijusių su G. N. inkriminuojamu pažeidimu. ANK 569 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pirmosios instancijos teismo nurodyta „kita medžiaga“ neatitinka šių kriterijų, nes neturi jokios reikšmės nustatant pažeidimo faktą ar aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
4.12. Skunde teigiama, kad tai, jog iš bylos yra neteisėtai pašalintas G. N. teiktas paaiškinimas patvirtina papildoma medžiaga D. P. paaiškinime (bylos lapas 9) išdėstytos aplinkybės, kad G. N. „paaiškinime įrašyti žodžiai „D., ko Jūs bijote, juk šuo net nereaguoja į jus“ skamba ciniškai, o visas paaiškinimas tėra eilinis G.N. melas“. Akivaizdu, kad byloje buvo G. N. paaiškinimas ir D. P. su juo susipažino, tačiau šis įrodymas buvo nežinomu metu, neteisėtai išimtas iš bylos, nes jis nėra minimas teismui pateiktos bylos apyraše. ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas, nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui. Šios pareigos pirmosios instancijos teismas neatliko, o nagrinėjo bylą šališkai, vertinant išimtinai vien pareiškėjos D. P. paaiškinimus, akivaizdžiai matydamas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai yra išimti iš bylos ir pateiktoje nagrinėti byloje yra neteisėtai suvaržyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė būti išklausytam teikiant paaiškinimus raštu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininkas M. J., nukentėjusioji D. P. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. atstovo advokato Remigijaus Voliko apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
6. G. N. atstovo advokato Remigijaus Voliko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Teismo ar institucijos, kurios pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, procesinis sprendimas (nutartis ar nutarimas) administracinio nusižengimo byloje laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.
9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas, administracinio nusižengimo byla paruošta nagrinėti, ji teisme išnagrinėta netinkamai, pažeidus ir nesilaikant ANK nuostatų, o teismo priimtas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis naikintinas dėl šių aplinkybių.
10. ANK 609 straipsnio (Administracinio nusižengimo protokolo turinys) 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išskyrus šio kodekso 608 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, kai protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant; kai yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti ir šie asmenys.
11. ANK 614 straipsnio (Administracinių nusižengimų bylų priskirtinumas) 1 dalis numato, kad: teismas nagrinėja: 1) administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, bylas; 2) šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 322, 400, 505, 506, 507, 508 straipsniuose, 556 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kliudymą jiems atlikti pareigas, jų garbės ir orumo įžeidimą ar už panašius nusižengimus, kai šie nusižengimai buvo padaryti tos pačios institucijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą; 3) šio kodekso 119, 119¹, 120, 204, 547 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų bylas, kai neatliekamas administracinio nusižengimo tyrimas ir nesurašomas administracinio nusižengimo protokolas; 4) administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis. ANK 614 straipsnio 2 dalis numato, kad kitos administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos ne teismo tvarka.
12. ANK 627 straipsnio (Pasirengimas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą) 1 dalyje nurodyta: rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išnagrinėja ir išsprendžia šiuos klausimus: 1) ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti gautą administracinio nusižengimo bylą ir ar neturėtų būti ši byla nagrinėjama šio kodekso 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka; 2) ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima; 3) ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas; 4) ar reikia į teismo posėdį iškviesti specialistą, ekspertą ir liudytojus; 5) nustato posėdžio datą ir valandą ir užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai; 6) nustatęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos, duoda nurodymą šių teisių ir pareigų išaiškinimą išsiųsti asmeniui kartu su teismo šaukimu; 7) nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui; 8) ar tenkintini, ar atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų pagal įstatymą, advokatų ar kitų įgaliotųjų atstovų prašymai ir nušalinimai.
13. ANK 629 straipsnyje (Administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje) nurodyta: jog administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.
14. ANK 636 straipsnyje (Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje) nurodyta: 1) Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių; 2) Nutarimo (nutarties) įžanginėje dalyje nurodoma: nutarimo (nutarties) priėmimo vieta ir laikas, teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, bylą nagrinėjusio teisėjo vardas ir pavardė, teismo posėdžių sekretorius, jei jis dalyvavo, kiti nagrinėjant bylą dalyvavę asmenys ir dėl kokio administracinio nusižengimo padarymo asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn; 3) Nutarimo (nutarties) aprašomojoje dalyje aprašoma veika, kurią padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodoma, kaip nusižengimo faktą ir aplinkybes aiškina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis; 4) Nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodoma: teismo nustatytos aplinkybės ir išvada, ar jos atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytas aplinkybes ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai, nusižengimą atitinkanti kvalifikacija ar argumentai, kodėl padaryta veika nelaikytina administraciniu nusižengimu. Jei padaroma išvada, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, tačiau yra kitų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima ar nutrauktina, nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje išdėstomos šios aplinkybės. Skiriant nuobaudą, išdėstomos nustatytos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės ir argumentai dėl nuobaudos dydžio parinkimo; jei buvo pareikštas prašymas priteisti turtinės žalos atlyginimą, – išvados dėl turtinės žalos padarymo, padarytos turtinės žalos dydžio arba argumentai dėl turtinės žalos nenagrinėjimo administracinių nusižengimų teisenoje; jei prie bylos pridėti daiktiniai įrodymai ar dokumentai, kurie negali būti laikomi teismo archyve kartu su byla, aptariamas jų likimo klausimas; 5) Nutarimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodoma, kokiam asmeniui, už kokį administracinį nusižengimą, nurodytą šio kodekso specialiosios dalies konkrečiame straipsnyje ar straipsnio dalyje, ir kokia skiriama nuobauda, koks jos dydis, taip pat administracinio poveikio priemonė (kai skiriama); iš kokio asmens, kokiam asmeniui ir kokio dydžio priteisiamas turtinės žalos atlyginimas; sprendimas dėl daiktinių įrodymų ar dokumentų; teismo nutarimo (nutarties) apskundimo terminas ir tvarka.
15. ANK 346 straipsnio (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas) 2 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, sukėlusį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei.
16. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio (Asmenų teisės ir pareigos) 2 dalies 3 punktas numato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
17. Taigi, apygardos teismas, įvertinęs minėto įstatymo nuostatas, bylos procesinius dokumentus, konstatuoja, kad visų pirma, buvo pažeistos ANK 609 straipsnio nuostatos, nes netinkamai surašytas protokolas (b. l. 1). Jame nėra asmens, surašiusio protokolą, parašo ir nenurodyta administracinio nusižengimo esmė. Protokole nurodyta, kad „G. N. neužtikrino, kad didelis šuo neišgąsdins kitų žmonių. Šuo, pamatęs D. P., bėgo link jos taip ją išgąsdindamas“. Tačiau pažymėtina, kad įstatymas (ANK 346 straipsnio 2 dalis) numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimą. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio (Asmenų teisės ir pareigos) 2 dalies 3 punktas numato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Protokole nurodyta tik tokia sąvoka „pažeidėjas neužtikrino, kad veislinis didelis šuo neišgąsdins kitų žmonių, o šuo, pamatęs D. P., bėgo link jos taip ją išgąsdindamas“, tačiau protokole nėra nurodyta, kuo konkrečiai pasireiškė pažeidėjo veiksmai/neveikimas, koks konkrečiai pažeidimas padarytas ir kuo jis pasireiškė, ko pažeidėjas neužtikrino (nepadarė), ar pažeidimas sukėlė grėsmę ir kokią (ar asmens turtui, ar sveikatai, ar gyvybei). Pažymėtina, kad sąvoka „išgąsdinimas“ nėra tapatu sąvokai „grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui“, kuri pateikta Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio (Asmenų teisės ir pareigos) 2 dalies 3 punkte.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė administracinio nusižengimo protokole nėra atskleista. Todėl protokole nenurodžius esminių aplinkybių, kuo konkrečiai pasireiškė pažeidėjo veiksmai/neveikimas, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pažeidimas buvo padarytas, ko pažeidėjas neužtikrino, ar pažeidimas sukėlė grėsmę ir kokią (ar asmens turtui, ar sveikatai ar gyvybei), administracinė atsakomybė yra negalima.
19. Tačiau apylinkės teismas šių aplinkybių (ar tinkamai surašytas protokolas) nevertino, nepatikrino ir bylą išnagrinėjo, taip laikė, kad protokolas surašytas tinkamai ir asmenį nubaudė. Tuo pažeidė ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.
20. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad ANK 627 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, turi išsiaiškinti, ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti gautą administracinio nusižengimo bylą ir ar neturėtų būti ši byla nagrinėjama šio kodekso 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka.
21. Be kita ko, teismas turi išsiaiškinti, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kai nustatomi administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, trukdantys nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių.
22. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, būtent šiuo kaltinimu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.
23. Pažymėtina ir tai, kad ANK 627 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, turi išsiaiškinti, ar priklauso jo kompetencijai nagrinėti gautą administracinio nusižengimo bylą ir ar neturėtų būti ši byla nagrinėjama šio kodekso 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka. Šiuo atveju nustatyta, kad teismas išnagrinėjo bylą, tačiau nėra aišku, kuria įstatymo norma vadovavosi, tai darydamas. Nebent galima būtų tik spėlioti, jog tai darė dėl galimo turto konfiskavimo. Tačiau, apygardos teismas pažymi, kad ANK 614 straipsnis numato, jog teismas nagrinėja bylas administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas. Šiuo atveju, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato privalomos teisinės registracijos šuniui, kurį turi privatus asmuo. Be to, numatomas baudos dydis, kuris galimas skirti pažeidėjui, nebuvo tas, kuris numatytas įstatyme, kuomet bylas nagrinėja teismas. Todėl teismas privalėjo patikrinti aplinkybes, ar G. N. administracinio teisės pažeidimo byla priskirtina nagrinėti teismui.
24. Apylinkės teismas nesilaikė ANK 636 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikalavimo, kur nurodyta, kad „Nutarimo (nutarties) aprašomojoje dalyje aprašoma veika, kurią padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo“. Šiuo atveju, nutarime (b. l. 29) parašyta, kad teismas nustatė, jog „administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad pagal gautą pareiškimą Nr. 64-AP-591 iš D. P. nustatyta, kad 2020 m. birželio 17 d. laikotarpyje nuo 10 val. iki 11 val., G. N., būdamas (duomenys neskelbtini) girininkijos miške, neužtikrino, kad veislinis „Rr“ didelis šuo neišgąsdins kitų žmonių. Šuo, pamatęs D. P., bėgo link jos taip ją išgąsdindamas. Tuo asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500, 20 str., 2 d., 3 p., taip pat pažeidė (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo“ II skirsnio 4.3 p., tuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 346 str. 3 d.“.
25. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal ANK 636 straipsnio 3 dalį, apylinkės teismas aprašomojoje nutarimo dalyje privalėjo nurodyti, ką nustatė teismas ir kokią veiką padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bet ne aplinkybes, kurios nurodytos protokole (kaip šiuo atveju, teismas pateikė aprašymą, kas nurodyta administracinio nusižengimo protokole). Tuo apylinkės teismas pažeidė ANK 636 straipsnio 3 dalies nuostatas.
26. Kaip minėta anksčiau, ANK 629 straipsnio (Administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje) 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nustatyta, kad byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. N. nedalyvaujant. 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo nutarime (b. l. 29) rašoma, kad teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. N. nedalyvavo, teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai. Tačiau susipažinus su bylos duomenimis, negalima teigti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. N. buvo įteiktas šaukimas. Nustatyta, kad byla buvo nagrinėjama 2021 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 26-27). Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad Marijampolės apylinkės teisme byla bus nagrinėjama 2021 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 2). Byloje yra šaukimo šaknelė (b. l. 5), kurioje nurodyta, kad G. N. kviečiamas į Marijampolės apylinkės teismą Marijampolės rūmus 2020 m. rugsėjo 14 d., 10 val. Šio šaukimo įteikimas neleidžia daryti išvados apie tai, kad jis buvo kviečiamas į 2021 m. rugsėjo 21 d. posėdį, nes šaknelėje nurodyta posėdžio data – 2020 m. rugsėjo 14 d. Esant šioms aplinkybėms, teismo nutarime nepagrįstai nurodyta, kad G. N. teismo šaukimas įteiktas tinkamai.
27. Be to, aukštesnysis instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tiek administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, tiek apylinkės teismas savo procesiniuose dokumentuose klaidingai nurodo šuns veislę. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta šuns veislė „Rr“, apylinkės teismo nutarime nurodyta šuns veislė „Rr“. Tačiau apygardos teismas konstatuoja, kad nėra tokių šuns veislių, kurios nurodytos administracinio nusižengimo protokole, teismo nutarime. Pažymėtina, kad yra tik šuns veislė „RR“, tačiau procesiniuose dokumentuose ji nenurodyta. Todėl tokie netikslumai yra nepateisinami ir taisytini.
28. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad G. N. pažeidė (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo“ II skirsnio 4.3 punktą. Tačiau, skundą nagrinėjantis teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo“ II skirsnyje tokio punkto nėra. Todėl tokie netikslumai yra nepateisinami ir taisytini.
29. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nėra tiksliai nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė, jis nepasirašytas jį surašiusio asmens, yra laikytinas kaip surašytas netinkamai, jo trūkumai yra esminiai ir dėl jų byla negali būti išnagrinėta tinkamai. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas laikosi pozicijos, jog nustatytų esminių administracinio nusižengimo protokolo trūkumų teisme ištaisyti negalima, kadangi galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, neleidžia nei ANK įtvirtintos teisės normos nei formuojama teismų praktika.
30. Skunde teigiama, kad byloje yra įdėtas nutarimo pripažinti nukentėjusiuoju 2020-06-29 ruošinys (bylos lapas 4), kuris nepasirašytas nei jį surašiusio pareigūno, nei nukentėjusiąja pripažįstamos D. P.. Skunde teigiama, kad byloje nėra visų dokumentų ir jie buvo nepagrįstai pašalinti. Todėl apygardos teismas daro išvadą, kad bylą grąžinus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatui, šios aplinkybės tikrintinos.
31. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nutarimą priėmęs apylinkės teismas, tinkamai neįvertino institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo ydingumo, nepatikrino kitų aplinkybių, ką įpareigoja ANK normos, taip priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Todėl teismo nutarimas naikintinas.
32. Atsižvelgiant į tai, kad trūkumams pašalinti reikalinga tikslinti administracinio nusižengimo bylos duomenis, ko nei skundą nagrinėjančiame teisme, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimas naikinamas ir G. N. administracinio nusižengimo byla grąžinama Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatui pašalinti anksčiau nurodytus trūkumus.
33. Panaikinus teismo nutarimą, G. N. atstovo advokato Remigijaus Voliko apeliacinio skundo argumentai dėl G. N. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 2 dalyje, paliekami nenagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
G. N. atstovo advokato Remigijaus Voliko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – G. N. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariatui.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.