Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Romualdos Janovičienės ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1098-273/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Kauno regiono keliai“, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Struktūra“, akcinei bendrovei „YIT Kausta“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Irdaiva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos 2015 m. spalio 13 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, pateiktą supaprastintame atvirame konkurse „Kauno kelių tarnybos transporto bazės Pagirių k., Garliavos apyl. sen., Kauno r. sav. statybos (I-etapas)“, pirkimo Nr. 162964 (toliau – Pirkimas, Konkursas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė pateikusi pasiūlymą atsakovės vykdytame Pirkime, jos kvalifikacija atsakovės 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu buvo pripažinta atitinkančia bendruosius Pirkimo sąlygų reikalavimus, tačiau 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu perkančioji organizacija informavo apie pakartotinį tiekėjų kvalifikacijos patikrinimą ir pareikalavo pateikti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą atlikti gręžinių gręžimą eksploataciniam vandeniui tiekti ir Žemės ūkio ministerijos išduotą arba pripažintą kvalifikacinį atestatą, suteikiantį teisę atlikti melioracijos statinių statybą. Tokį reikalavimą atsakovė motyvavo tuo, kad Pirkimo objektą, be kita ko, sudaro tokie darbai, kaip artezinio gręžinio gręžimas ir melioracijos statinių statybos darbai. Nors ieškovė 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu paprašė atsakovės paaiškinti, kokie konkrečiai Pirkimo dokumentai nustato reikalavimą pateikti minėtus dokumentus ir kokiems konkrečiai Pirkimo sąlygose nustatytiems darbams atlikti dokumentai yra reikalingi, perkančioji organizacija į šį paklausimą neatsakė ir 2015 m. spalio 13 d. sprendimu jos pasiūlymą atmetė kaip neatitinkantį Konkurso sąlygų reikalavimų. Ieškovės teigimu, Pirkimo dokumentai nenustato reikalavimo turėti minėtus dokumentus, ginčo Pirkimo objekto nesudaro melioracijos statiniai, Pirkimas nėra susijęs su žemdirbyste ar ūkio žemėvalda.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 660 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad Pirkimo objektą sudaro administracinio pastato, remonto dirbtuvių, pastato – stoginės kelių mašinų ir mechanizmų laikymui, pastato kelių mašinų ir mechanizmų laikymui, priešgaisrinės įgilinimo siurblinės ir vandens gerinimo įrenginių pastato statyba. Pirkimo sąlygų 18 punkte nustatyti minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai. Minėto punkto pastabų f punkte nurodyta, kad perkančioji organizacija turi teisę tiekėjo paprašyti pateikti ir kitą informaciją, duomenis ir dokumentus, skirtus įsitikinti tiekėjo kvalifikacijos atitikimu minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams. Pirkimo sąlygų 34.6 punktas nustato, kad tiekėjo elektroniniame pasiūlyme turi būti tiekėjo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ir kita Pirkimo dokumentuose prašoma medžiaga. Pagal Pirkimo sąlygų 62.1 punktą pasiūlymas atmetamas, jeigu pasiūlymą pateikęs dalyvis neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.

Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas nurodė, kad tai, jog iš anksto žinomas teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas nebuvo tiesiogiai įrašytas ginčo Pirkimo sąlygose, nurodant pateikti atitinkamus dokumentus, neatleidžia Pirkimo dalyvių nuo prievolės turėti atitinkamą leidimą (licenciją, atestatą) ir juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2011). Teismas nurodė, kad iš Pirkimo dokumentų (techninio projekto, darbų kiekių žiniaraščių) matyti, jog, siekiant įvykdyti Pirkimo objektu esančius darbus, būtina atlikti artezinio gręžinio (80 m gylio, 220 mm diametro) gręžimo darbus, melioracijos statinių statybos darbus (esamų drenažų ieškojimas, drenažo rinktuvų įrengimas, esamų drenų pajungimas į naujus rinktuvus, požeminių polietileninių šulinių įrengimas). Šių darbų atlikimas imperatyviai reguliuojamas teisės aktais. Žemės gelmių įstatymo 6 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas turėti Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą, reikalingą atlikti artezinio gręžinio darbus. Pirkimo sąlygų 3 priede „Darbų kiekių žiniaraščiai” nurodyta, kad artezinio gręžinio gręžimo darbai laikytini tiesioginiais žemės gelmių tyrimo darbais, kuriuos turi teisę atlikti tik Lietuvos geologijos tarnybos leidimą atlikti šios rūšies tyrimus turintys asmenys, kad melioracijos statinių rekonstravimo darbus turi teisę atlikti tik Žemės ūkio ministerijos išduotą atestatą turintys juridiniai asmenys. Nustatęs, kad ieškovė perkančiajai organizacijai nepateikė minėtų dokumentų, teismas sprendė, jog perkančioji organizacija UAB „Irdaiva” pasiūlymą atmetė pagrįstai.

Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, kad perkančiosios organizacijos procedūriniais sprendimais sukurti teisiniai padariniai neturi lemti perkančiosios organizacijos pareigos sudaryti viešojo pirkimo sutarties su tiekėju, kurio kvalifikacija nepagrįstai pripažinta atitinkančia pirkimo sąlygų reikalavimus, teismas nesutiko su ieškovės pozicija, jog perkančioji organizacija, paprašiusi ieškovės papildomų duomenų dėl kvalifikacijos pagrindimo ir pakartotinai įvertinusi ieškovės pasiūlymą, pažeidė viešųjų pirkimų tvarką, skaidrumo ir teisėtų lūkesčių principus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Irdaiva“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą ir Žemės ūkio ministeriją dėl išvadų byloje pateikimo; patenkinus prašymą dėl kompetentingų institucijų išvadų gavimo, bylos nagrinėjimą paskirti žodiniame teismo posėdyje; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Žemės gelmių įstatymo nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Pirkimui realizuoti (artezinio gręžinio gręžimo darbams atlikti) yra būtinas Lietuvos geologijos tarnybos leidimas. Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 12 punktas nustato, kad žemės gelmių geologinio tyrimo tikslas – gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, savybes, fizikinius laukus, būklę, čia vykstančius procesus, išteklius, ūkinės veiklos įtaką žemės gelmėms. Darbai, atliekami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (eksploatacinių gręžinių gręžimas, geofiziniai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai tyrimai ir kiti) ir teikiantys žinių apie žemės gelmes, yra laikomi žemės gelmių tyrimais. Ginčo Pirkimo dokumentai nenumato poreikio gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, savybes, fizikinius laukus, būklę, čia vykstančius procesus, išteklius, ūkinės veiklos įtaką žemės gelmėms, nei eksploatacinių gręžinių gręžimo.

2. Pirkimo objektą sudarantys darbai nepriskirtini melioracijos statiniams, Pirkimas visiškai nėra susijęs su žemdirbyste ar ūkio žemėvalda, todėl visų Pirkimo darbų teisėtam atlikimui jokie papildomi leidimai ar atestatai nėra reikalingi.

3. Nagrinėjamu atveju tikslinga kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą ir Žemės ūkio ministeriją, prašant pateikti atitinkamas išvadas, ar Pirkimo dokumentuose numatyto artezinio gręžinio gręžimui yra/nėra reikalingas Lietuvos geologijos tarnybos leidimas tirti žemės gelmes, ar Pirkimo dokumentuose numatyti statiniai priskiriami/nepriskiriami melioracijos statiniams ir ar Pirkimo dokumentuose numatytų darbų atlikimui yra reikalingas/nereikalingas atestatas melioracijos darbų atlikimui.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VĮ „Kauno keliai” prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirkimo dokumentuose (techniniame projekte, darbų kiekių žiniaraščiuose) aiškiai nurodyta, kad, siekiant tinkamai ir visa apimtimi įvykdyti Pirkimo objektą, būtina atlikti artezinio gręžinio gręžimo darbus. Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu „Dėl leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 3.2, 3.8 punktai nustato, kad leidimai privalomi atliekant požeminio vandens paiešką ir žvalgybą bei mechaninių gręžinių gręžimą. Atliekant artezinio gręžinio gręžimo darbus, į jų sudėtį įeina požeminio vandens paieška bei mechaninis gręžinio gręžimas.

2. Ieškovė nepagrįstai prašo kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą, Žemės ūkio ministeriją dėl išvadų pateikimo. Ginčo faktinės aplinkybės bei teisinis reguliavimas yra aiškus, todėl kreiptis į minėtas institucijas nėra poreikio. Ieškovė turėjo galimybę kreiptis į perkančiąją organizaciją, ginčyti Pirkimo sąlygas, kreiptis savarankiškai į atitinkamas institucijas dėl išvadų ar išaiškinimų pateikimo tiek ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, tiek ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau tokių veiksmų neatliko.

3. Pirkimo sąlygų 3 priede „Darbų kiekių žiniaraščiai” nurodyti melioracijos statinių statybos darbai – esamų drenažų išieškojimas, drenažo rinktuvų įrengimas, esamų drenų pajungimas į naujus rinktuvus, požeminių polietileninių šulinių įrengimas, kiti darbai. Techniniame projekte, kuris yra sudėtinė Pirkimo dokumentų dalis, aiškiai, tiesiogiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad melioracijos statinių rekonstravimo darbus turi teisę atlikti tik Žemės ūkio ministerijos išduotą atestatą turintys juridiniai asmenys.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Struktūra“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos skundo argumentą, kad teismas neteisingai aiškino Žemės gelmių įstatymo nuostatas.

2. Tuo atveju, jeigu ieškovė manė, kad Pirkimo dokumentuose numatyto artezinio gręžinio gręžimui nėra reikalingas Lietuvos geologijos tarnybos leidimas, pati galėjo kreiptis į šią kompetentingą instituciją dėl jai aktualaus klausimo išaiškinimo ir gautą atsakymą, kaip savo ieškinio, skundo argumentus patvirtinantį įrodymą, pateikti teismui kartu su procesiniais dokumentais.

3. Visuotinai žinoma, kad požeminis vanduo yra žemės gelmių išteklių dalis, tuo tarpu Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnis nustato, kad darbai, atliekami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (tame tarpe ir eksploatacinių gręžinių gręžimas), yra laikomi žemės gelmių tyrimais ir yra priskiriami tiesioginių žemės gelmių tyrimų rūšiai. Žemės gelmių įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja, kad tiesioginius žemės gelmių tyrimus gali atlikti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys teisę užsiimti šia veikla ir gavę leidimą atlikti konkretų atitinkamos rūšies tyrimą, o leidimą atlikti šiuos tyrimus Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Lietuvos geologijos tarnyba.

4. Ieškovės skundo argumentą, kad Pirkimo objekto nesudaro melioracijos statinių statybos darbų atlikimas, visiškai paneigia melioracijos statinių rekonstravimo darbų techninis darbo projektas, kuriame aiškiai nurodyta kokius darbus turės atlikti rangovas šiam projektui įgyvendinti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį ribas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, reikalaujant tiekėjo pateikti tiesiogiai Pirkimo sąlygose nenurodytus, tačiau pagal teisės aktus imperatyviai reikalaujamus jo kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, teisėtumo.

Dėl naujo įrodymo prijungimo prie bylos

Trečiasis asmuo UAB „Struktūra“ 2016 m. kovo 17 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą prijunti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus – Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-475-180/2016. UAB „Struktūra“ nurodo, kad minėtoje byloje buvo išnagrinėtas ir atmestas dėl to paties Pirkimo pateiktas kitos dalyvės – AB „YIT Kausta“ apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2563-675/2015 panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-475-180/2016 nustatė, kad Lietuvos geologijos tarnybos leidimas bei Žemės ūkio ministerijos išduotas arba pripažintas kvalifikacinis atestatas verstis konkrečia technine veikla yra privalomi, atliekant ginčo Pirkimo techniniame projekte nurodytus artezinio gręžinio ir melioracijos darbus.

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija UAB „Struktūra“ pateiktą dokumentą atsisako priimti tuo pagrindu, kad duomenys apie Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-475-180/2016 yra LITEKO duomenų bazėje, ir teismas, jei to reikia, gali šia duomenų baze pasinaudoti savarankiškai (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl skundo argumentų

Pagal VPĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatą perkančioji organizacija turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija kvalifikaciniuose reikalavimuose tiekėjams nustatė reikalavimus turėti teisę atlikti ypatingos kategorijos statinio bendruosius ir specialiuosius statybos darbus (Pirkimo sąlygų 18.6, 18.12 punktai), tačiau prie privalomų pateikti kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų nenurodė pagal kitus teisės aktus imperatyviai reikalaujamų dokumentų. Nepaisant to, Pirkimo sąlygų 18 punkto pastabų f punktas nustato, kad perkančioji organizacija turi teisę tiekėjo paprašyti pateikti ir kitą informaciją, duomenis ir dokumentus, skirtus įsitikinti tiekėjo kvalifikacijos atitikimu minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams. Pirkimo sąlygų 34.6 punkte perkančioji organizacija nustatė, kad tiekėjo elektroniniame pasiūlyme turi būti tiekėjo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ir kita Pirkimo dokumentuose prašoma medžiaga. Pagal Pirkimo sąlygų 62.1 punktą tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jeigu pasiūlymą pateikęs dalyvis neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad siekiant įvykdyti Pirkimo objektą sudarančius darbus (administracinio, remonto dirbtuvių, stoginės kelių mašinų laikymui, gaisrinės įgilinimo siurblinės ir vandens gerinimo įrenginių pastatų statybą) būtina atlikti artezinio gręžinio gręžimo bei melioracijos statinių statybos darbus. Įvertinęs Žemės gelmių įstatymo, Pirkimo dokumentų – Pirkimo techninio projekto, darbų kiekių žiniaraščių reikalavimus, teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti ieškovės kvalifikacija atlikti minėtus darbus, pagrįstai pareikalavo pastarosios pateikti Lietuvos geologijos tarnybos leidimą (toliau – ir leidimas), patvirtinantį jos teisę atlikti artezinio gręžinio gręžimo darbus, bei Žemės ūkio ministerijos išduotą arba pripažintą kvalifikacinį atestatą verstis konkrečia technine veikla (toliau – ir atestatas), suteikiantį teisę atlikti melioracijos statinių statybos darbus. Kadangi ieškovė duomenų apie savo kvalifikaciją nepatikslino, teismas konstatavo, kad ieškovės pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada dėl artezinio gręžinio gręžimo darbų atlikimui reikalingo leidimo apeliantė grindžia Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 12 dalimi. Minėta teisės norma nustato, kad žemės gelmių tyrimas – geologinio kartografavimo, paieškos, žvalgybos ir kita veikla, kurios tikslas – gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, savybes, fizikinius laukus, būklę, čia vykstančius procesus, išteklius, ūkinės veiklos įtaką žemės gelmėms. Darbai, atliekami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (eksploatacinių gręžinių gręžimas, geofiziniai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai tyrimai ir kiti) ir teikiantys žinių apie žemės gelmes, yra laikomi žemės gelmių tyrimais. Apeliantė teigia, kad Pirkimo dokumentai nenumato poreikio gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, savybes, fizikinius laukus, būklę, čia vykstančius procesus, išteklius, ūkinės veiklos įtaką žemės gelmėms, todėl, priešingai, nei sprendė teismas, artezinio gręžinio gręžimo darbams nėra būtinas leidimas atlikti žemės gelmių tyrimus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija.

Kolegijos vertinimu, tai, kad ginčo Pirkimo dokumentuose tiesiogiai nėra numatyta Pirkimo darbais siekti Žemės gelmių įstatyme nustatytų žemės gelmių tyrimo tikslų, nereiškia, jog artezinio gręžinio gręžimo darbams nėra reikalingas leidimas atlikti žemės gelmių tyrimus. Apelianto akcentuojama Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 12 dalis nustato, kad žemės gelmių tyrimais laikytina ne tik veikla, skirta ankščiau nurodytiems tikslams pasiekti, bet ir darbai, atliekami ruošiant naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes bei teikiantys žinių apie žemės gelmes. Pirkimo techninio projekto dalyje „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas“ nurodyta, kad planuojamoje teritorijoje projektuojamas giluminis vandens gręžinys. Iš gręžinio vanduo bus pumpuojamas į vandens gerinimo – nugeležinimo pastatą, iš kurio vanduo tiekiamas į pastatus buitinėms ir autoplovyklos bei gaisrinių talpų pildymo reikmėms. Tos pačios techninio projekto dalies darbų sąnaudų žiniaraštyje nurodyta, kad tiekėjas turės atlikti artezinio gręžinio (80 m gylio, 220 mm diametro) gręžimo darbus. Artezinio gręžinio gręžimo darbai skirti išgauti ir naudoti žemės gelmių išteklius. Žemės gelmių naudojimas – veikla, kurios tikslas – išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, žemės gelmių šiluminę energiją, įrengti ir panaudoti žemės gelmių ertmes ir kitas žemės gelmių savybes (Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 14 dalis). Taigi artezinio gręžinio gręžimo darbai bus atliekami siekiant naudoti atitinkamus žemės gelmių išteklius, todėl jų atlikimui yra būtinas žemės gelmių tyrimas. Žemės gelmių įstatymo 6 straipsnis nustato, kad žemės gelmių tyrimus gali atlikti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, turintys teisę užsiimti šia veikla ir gavę leidimą atlikti konkretų (konkrečius) atitinkamos rūšies (atitinkamų rūšių) tyrimą (tyrimus) arba sudarę sutartį šiems tyrimams atlikti su leidimą atlikti tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus turinčiais juridiniais ir fiziniais asmenimis ir šių asmenų grupėmis, veikiančiomis pagal jungtinės veiklos sutartis. Leidimą atlikti šiuos tyrimus Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda Lietuvos geologijos tarnyba. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvados, kad pirkimo objektui realizuoti yra būtinas leidimas atlikti žemės gelmių tyrimus, pagrįstumu. Pripažinus, kad artezinio gręžinio gręžimo darbų atlikimui yra reikalingas minėtas leidimas, teisinės reikšmės neturi tai, kokios konkrečiai rūšies žemės gelmių tyrimams, atsižvelgiant į žemės gelmių tyrimo objektą, tyrimo metodą ir paskirtį, ginčo darbai yra priskirtini. Todėl teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl teisiškai nereikšmingo skundo argumento, kad artezinis gręžinys nėra eksploatacinis gręžinys Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 12 dalies prasme.

Apeliantė kvestionuoja ir kitą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo Pirkimo objektu esantys darbai priskirtini melioracijos statinių statybos darbams, kurių atlikimui būtinas Žemės ūkio ministerijos išduotas atestatas. Apeliantė, remdamasi Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, nustatančia melioracijos statinių apibrėžimą, teigia, kad Pirkimo objekto nesudaro melioracijos statinių statybos darbai, Pirkimas nėra susijęs su žemdirbyste ar ūkio žemėvalda, todėl visų Pirkimo darbų teisėtam atlikimui atestatas nėra reikalingas. Apeliantė pažymi, kad lietaus drenažo įrengimas būtinas tik tam, kad Pirkime numatomi statyti statiniai galėtų būti tinkamai eksploatuojami, bet ne tam, jog būtų sudarytos geresnės sąlygos žemdirbystei ar ūkio žemėvaldai. Teisėjų kolegija taip pat nepritaria tokiai apeliantės argumentacijai.

Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad melioracijos statiniai – melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti). Ginčo Pirkimo darbų kiekių žiniaraščiuose nustatyta, kad tiekėjui reikės atlikti šiuos melioracijos darbus: esamų drenažų išieškojimas, drenažo rinktuvų iš neperforuotų lygių PVC S klasės 110 mm vamzdžių įrengimas vienakaušiais ekskavatoriais, esamų drenų pajungimas į naujus rinktuvus, požeminių polietileninių šulinių PE ŠP – 10 įrengimas, drenažo rinktuvų iš neperforuotų lygių PVC N klasės 110 mm vamzdžių įrengimas vienakaušiais ekskavatoriais esamų drenų pajungimui į šulinius. Taigi Pirkimo sąlygos patvirtina, kad Pirkimo objektą sudaro melioracijos statinių rekonstrukcijos darbų atlikimas. Nors pirmosios instancijos teismas išvadą dėl ginčo darbams atlikti reikalingo atestato pagrindė Pirkimo techninio projekto nuostata, kad melioracijos statinių rekonstravimo darbus turi teisę atlikti tik Žemės ūkio ministerijos išduotą atestatą turintys juridiniai asmenys, šią teismo išvadą patvirtina ir Melioracijos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis, kuri nustato, kad melioracijos statinių projektavimą, melioracijos statinių ir jų projektų ekspertizę (išskyrus avarinių gedimų šalinimo darbus), melioracijos statinių statybą turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės (toliau – valstybė narė) pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų filialai, turintys Žemės ūkio ministerijos išduotą arba pripažintą kvalifikacinį atestatą verstis konkrečia technine veikla.

Apeliantės teiginį, kad ginčo pirkimo darbai visiškai nėra susiję su žemdirbyste ar ūkio žemėvalda paneigia Pirkimo dokumentas – melioracijos statinių rekonstravimo darbų techninis projektas, parengtas projektuoto E. Nacevičiaus firmos „Edmeta“, kuris kartu su kitais ginčo Pirkimo dokumentais tiekėjams buvo prieinamas paskelbimo apie Pirkimą metu. Minėtame dokumente nurodyta, kad „žemės sklypai, kuriuose bus keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, sausintini uždaro tipo drenažu. Melioracijos statinių padėtis nurodyta plane. Keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, užstatant sklypą statiniais ir inžineriniais tinklais, bus pažeisti esami melioracijos statiniai bei apsunkinta tolimesnė jų priežiūra, todėl šiame plote buvo sudarytas melioracijos statinių rekonstravimo techninis projektas. Pagrindinis šio projekto tikslas – suprojektuoti melioracijos statinius taip, kad nebūtų pažeisti gretimų melioruotos žemės sklypų naudotojų interesai ir užtikrintas vandens nuleidimas nuo sausinamų plotų. Plote yra valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių. Visus melioracijos statinius numatyta rekonstruoti taip, kad būtų užtikrintas tinkamas drėgmės režimas dirvožemyje ir savalaikis paviršinio vandens nuleidimas nuo dirvos paviršiaus bei gretimų sklypų drenažo veikimas <...>. Projekte, sprendžiant pažeidžiamų melioracijos statinių rekonstravimą, numatyti tik tikslingi ir minimaliai reikalingi melioracijos statinių rekonstravimo darbai.“ Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ginčo objektu esantys melioracijos statinių rekonstravimo darbai nesusiję su racionalios ūkio žemėvaldos formavimu (Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Ankščiau nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija nemato objektyvaus pagrindo kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą ir Žemės ūkio ministeriją, prašant šių institucijų pateikti išvadas, ar ginčo Pirkimo dokumentuose numatytų darbų atlikimui reikalingi leidimas ir atestatas, todėl šis apeliantės prašymas netenkinamas. Be to, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo trečiasis asmuo UAB „Struktūra“, manydama, kad ginčo darbams atlikti nėra reikalingi minėti dokumentai, apeliantė pati galėjo kreiptis į atitinkamas institucijas dėl jai aktualių klausimų išaiškinimo ir gautus duomenis pateikti kaip savo ieškinio, skundo argumentus patvirtinantį įrodymą. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad nurodytą procesinį prašymą apeliantė reiškia šioje proceso stadijoje, leidžia manyti, jog apeliantė veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimo procesą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis kitomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

Apeliantė prašė bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Poreikį apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliantė grindė tuo, kad patenkinus jos prašymą dėl išvadų iš atitinkamų institucijų pateikimo, bylos šalys turėtų galimybę pasisakyti dėl gautų išvadų. Kadangi teisėjų kolegija nepatenkino nurodyto apeliantės prašymo ir nenustatė išimtinio poreikio papildomai išklausyti šalių paaiškinimus dėl ginčo esmės žodinio proceso tvarka, nutarta bylą nagrinėti įprasta proceso įstatyme nustatyta forma.

Dėl pagrindo nutraukti apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą

Trečiojo asmens UAB „Struktūra“ nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-475-180/2016 buvo išnagrinėti nagrinėjamam ginčui aktualūs klausimai, nes minėta nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažino, kad Lietuvos geologijos tarnybos leidimas ir Žemės ūkio ministerijos išduotas arba pripažintas kvalifikacinis atestatas verstis konkrečia technine veikla yra privalomi ginčo Pirkimo darbų atlikimui. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui civilinėje byloje pagal pareikštą ieškinį tai pačiai atsakovei dėl to paties ginčo Pirkimo, trečiojo asmens nuomone, Lietuvos apeliaciniame teisme užvestą civilinę bylą Nr. e2A-597-381/2016 pagal ieškovės UAB „Irdaiva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimo yra pagrindas nutraukti.

Visų pirma, jeigu nagrinėjamas ginčas yra tapatus anksčiau išnagrinėtajam, dėl kurio yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, tokiu atveju yra pagrindas nutraukti ne apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą, bet, panaikinus pirmosios instancijos priimtą teismo sprendimą, yra pagrindas nutraukti neteisėti pradėtą civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 3 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamas ginčas nėra tapatus išnagrinėtam Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-475-180/2016. Nesutampa ginčų šalys, be to, nors ir panašūs, ginčų dalykai – perkančiosios organizacijos veiksmai pakartotinai vertinant tiekėjų kvalifikaciją pagal pirkimo sąlygose tiesiogiai nenustatytus, tačiau pagal teisės aktuose įtvirtinus reikalavimus pirkimo darbų atlikimui, grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Civilinėje byloje Nr. e2A-475-180/2016 įrodinėjimo dalykas susijęs su perkančiosios organizacijos teise pakartotinai įvertinti tiekėjų kvalifikaciją, nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl perkančiosios organizacijos reikalavimo pateikti papildomus tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis pagrįstumo atitinkamų teisės aktų aspektu. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo nei nutraukti apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą pagal ieškovės UAB „Irdaiva“ apeliacinį skundą, nei nutraukti civilinę bylą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai (sąskaita už teisines paslaugas, atliktų darbų ataskaita, vietinio mokėjimo nurodymas) įrodo, kad atsakovė VĮ „Kauno regiono keliai“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 701,80 Eur išlaidų. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, tačiau rekomendacijų 2 punktas numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ankstesnį dalyvavimą byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą etc. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės atkartoti jos atsiliepimo į ieškinį argumentai, 701,80 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neatitiktų nurodytų rekomendacijų nuostatų, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl VĮ „Kauno regiono keliai“ priteistina jų dalis – 300 Eur (CPK 98 str.). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ (j. a. k. 300122690) atsakovei valstybės įmonei „Kauno regiono keliai“ (j. a. k. 232112130) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.