Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M.R., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., teistas 2013-03-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. R. sunkiai sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjusysis prarado didelę dalį bendrojo darbingumo:

2013 m. birželio 26 d., apie 17.00 val., prie ūkinio pastato, esančio Minijos gatvėje, Dovilų mstl., Klaipėdos rajone, M. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su A. P., dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė A. P. į pilvo sritį, taip padarydamas pilvo sumušimą su klubinės žarnos plyšimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013 metų birželio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, apie 17.00 val., prie Balsienės parduotuvės, esančios Doviluose, sutiko nukentėjusįjį, su kuriuo išgėrė alaus, ir, nusipirkę 0,7 l talpos degtinės butelį, nuėjo išgerti pas pažįstamą A. M.. A. M. namuose buvo ir jo brolis V. M.. Susėdę prie stalo kambaryje visi pradėjo gerti degtinę. Išgėrus pusę butelio degtinės, A. pradėjo ieškoti priekabių, kolioti sugėrovus; po kiek laiko jiedu dviese išėjo į lauką, kur nukentėjusysis staiga netikėtai ranka jam sudavė vieną kartą į krūtinę ir patraukė sugriebęs už marškinių apykaklės, kad ji net įplyšo. Atsakydamas į Algio veiksmus, jis vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė Algiui į pilvą, po ko šis sukniubo ir liko ant žemės. M. R. grįžus į vidų, į lauką išėjo Artūras, kuris netrukus sugrįžo ir papasakojo, kad padėjo Algiui atsikelti nuo žemės, padavė jam dviratį ir pasakęs pastarajam važiuoti į namus, jį šiek tiek palydėjo. A. M. sugrįžus į namus, jie išgėrė degtinę, o vėliau išsiskirstė. Sužinojęs, kad sunkiai sužalojo A. P., M. R. jo atsiprašė, gailisi, kad taip atsitiko, tačiau nemano vienas esąs dėl to kaltas, kadangi A. P. pats kabinėjosi, puolė muštis, dėl ko M. R. taip sureagavo. Savo parodymus kaltinamasis yra patvirtinęs jų patikrinimo vietoje metu ( b.l. 91-96), o teismo posėdžio metui dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino jam dalį padarytos žalos (200,00 Lt).

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2013-06-26, apie 16.00 -17.00 val., prie parduotuvės Doviluose jis susitiko su kaltinamuoju, išgėrė alaus ir, nusipirkę dar išgerti, nuėjo pas brolius Artūrą ir V. M. į jų namus šalia Lašupės upelio. Iš pradžių visi gėrė pas M. namuose, paskui persikėlė prie upelio, ten kažko susibarė, o šio konflikto metu kaltinamasis ir kiti asmenys jį sumušė, spardydami kojomis, tačiau sumušimo žymių daugiau ant kūno nebuvo, tik ta viena vieta pilve, į kurią trenkė kaltinamasis, ir marškiniai suplėšyti. Po sumušimo jis išsivedė dviratį ar juo išvažiavo namo, tačiau pakeliui kažkas atsitiko ir jis atgavo sąmonę tik ligoninėje, kur buvo nustatyti vidaus organų sužalojimai, atlikta operacija. Dėl sužalojimo jis kaltininkui reiškia civilinį ieškinį 20 000 Lt neturtinei ir 106 Lt turtinei žalai atlyginti, kadangi ir gydymas truko ilgai, ir pasekmės sveikatai sunkios – skausmas, negalėjimas sunkiai kelti, aktyviai fiziškai dirbti, su tuo susijusi bedarbystė, svorio kritimas, nemiga ir kiti nepatogumai.

Asmens parodymo atpažinti metu A. P. atpažino M. R. kaip asmenį, kuris 2013-06-26 apie 17.00 val., Dovilų mstl., Klaipėdos r., jį sumušė. (b. l.30-34)

Liudytojas A. M. parodė, kad vieną 2013 metų birželio dieną, apie 17.00 val., į namus Minijos g., Doviluose, pas jį ir brolį atėjo jų draugas M. R. su pažįstamu A. P.. Jiedu jau buvo neblaivūs, tačiau dar atsinešė 0,7 l. talpos degtinės butelį, kurį pasiūlė kartu išgerti ir jie sutiko. Begeriant A. pradėjo kibti prie M. R., provokuojančiai elgėsi, norėjo parodyti, kad yra stiprus ir pan. Po to A. su M. R. išėjo į lauką ir jis per langą pamatė, kaip M. R. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė Algiui į pilvą, po ko šis susmuko ant žemės ir nuvirtęs ant kairiojo šono liko gulėti. Tada A. M. išėjo į lauką, pakėlė Algį nuo žemės, padavė jam dviratį, palydėjo iki ūkinio pastato kampo ir matė, kaip šis nuvažiavo dviračiu į pakalnę. Baigus gerti degtinę M. R. išėjo į savo namus. Apie tai, kad A. dėl sužalojimų yra gydomas ligoninėje, sužinojo iš policijos pareigūnų, nes įvykio metu jokių A. P. sužalojimų nesimatė, jo marškiniai taip pat nebuvo suplėšyti. Savo parodymus liudytojas yra patvirtinęs jų patikrinimo vietoje metu (b. l. 43-49)

Liudytoja E. B. parodė, kad 2013 metų birželio mėnesio pabaigoje, apie 22.00 val., eidama Minijos gatve, Dovilų mstl., Klaipėdos r., netoli Lašupio upelio, pastebėjo ant kelio gulintį nepažįstamą vyriškį. Su dviračiu šalia jo, kuris kalbinamas neatsakė ir nejudėjo. Ant vyriškio kūno sužalojimų nepastebėjo, toje vietoje kur jis gulėjo kraujo dėmių nebuvo, viena jo ranka buvo sugipsuota. Ji patraukė jį į šalikelę, apklojo ir, atsiliepusi į tuo metu suskambėjusį jo žmonos skambutį, paaiškino, kur jis yra. Praėjus apie 30 min., atvažiavo vyriškio artimieji ir jį išsivežė. Savo parodymus liudytoja patvirtino jų patikrinimo vietoje metu. (b. l. 56-62)

Liudytoja D. P. parodė, kad 2013-06-26 apie 18.00 val., jos sutuoktinis A. P. išvažiavo su dviračiu iš namų, esančių Baičių k., Klaipėdos rajone, į Dovilų mstl. nusipirkti alaus. Apie 22.00 val. A. P. nesugrįžus į namus, pradėjo skambinti į jo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau jis neatsiliepė. Netrukus A. P. mobiliojo ryšio telefonu atsiliepė nepažįstama moteris, kuri paaiškino, kad rado jos vyrą gulintį šalia kelio Dovilų mstl. Nuvažiavusi į moters nurodytą vietą, rado A. P. gulintį ant kairiojo šono šalia kelio. Kad vyras būtų buvęs sužalotas, išoriškai nesimatė. Pastarasis buvo neblaivus, nes sklido alkoholio kvapas, sunkiai orientavosi aplinkoje, mažai kalbėjo. Sugrįžus į namus A. P. pradėjo skųstis pilvo skausmais, dėl ko buvo iškviesti GMP medikai, kurie apžiūrėję jį išvežė į ligoninę. A. P. buvo nustatyti vidaus organų pažeidimai ir jis buvo operuojamas. Po operacijos A. P. pasakė, kad jį Dovilų mstl. sumušė pažįstami asmenys, tačiau plačiau apie įvykį nepasakojo.

Iš VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1941/13 (03) matyti, kad A. P. buvo padarytas pilvo sumušimas su klubinės žarnos plyšimu, žarnų turinio patekimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimą A. P. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus pilvo sritį kietu buku daiktu. Pagal sužalojimų lokalizaciją išskiriama viena trauminio poveikio vieta – pilvo sritis. Sužalojimą A. P. galėjo patirti 2013-06-26 paros antroje pusėje. A. P. 2013-06-26 23.50 val. paimtame kraujyje nustatyta 4,40 ‰ etanolio koncentracija. Dėl uždaro trauminio klubinės žarnos plyšimo su žarnos turinio išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę A. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymo mastas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.11. punktas) (b. l. 9-10).

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas – teismo medicinos ekspertas Rimantas Petras Pečkus nurodė, kad jokių kitų sužalojimų ligoninės medicininėje dokumentacijoje užfiksuota nebuvo, o tas vienintelis sužalojimas jam padarytas tiesioginio stipraus smūgio metu, o ne griūvant nuo dviračio, šiaip iš nedidelio aukščio ar pan.

Vertinant įrodymų visumą, kaltinamojo M. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 135str. 1d., kadangi jis sužalojo žmogų, sunkiai sutrikdydamas jo sveikatą, kas sukėlė realią grėsmę gyvybei. Taip pat byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pirmasis kaltinamąjį užsipuolė nukentėjusysis, kuris priekabiavo prie jo ir galimai atliko jo atžvilgiu kažkokius smurtinius veiksmus, tačiau jų mastas, matyt, nebuvo didelis, nes kaltinamasis į medikus nesikreipė ir jau 2013-07-02 apklausiamas įtariamuoju parodė, kad šio įvykio metu nenukentėjo (sužalojimų nepatyrė). Dėl šios priežasties kaltinamojo veiksmų pobūdis – stiprus smūgis vyresniam ir fiziškai silpnesniam žmogui į gyvybiškai svarbių organų sritį, rodo, kad būtinosios ginties ribos šiuo atveju buvo peržengtos, todėl atleisti kaltinamojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo nėra, ji tik atitinkamai švelnintina.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitus Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pradmenis.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra tyčinis sunkus nusikaltimas. Kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė, dar neatlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį už panašius veiksmus ( teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. dėl chuliganizmo, nežymiai sužalojant asmenį). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes byloje surinktais įrodymais nebuvo aiškiai nustatyta jo apsvaigimo įtaka nusikaltimo padarymui, o ją lengvinčiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atlygino nukentėjusiajam nedidelę dalį padarytos žalos, o pati veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas. Nors dėl šių aplinkybių buvo siūloma taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti kaltinamajam M. R. švelnesnę negu įstatymo numatyta laisvės atėmimo bausmė, bausmę, pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas teismui numato tokią teisę, bet ne pareigą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pasekmes, tai, kad M. R. šią veiką padarė bausmės už su smurto panaudojimu susijusios veikos vykdymo metu, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad seniau jis irgi yra buvęs teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, darytina išvada, kad jis pasižymi padidintu polinkiu smurtauti, nevengia situacijų (išgertuvių, konfliktų ir pan.), kuriose šis polinkis periodiškai pasireiškia, net kelis kartus už tai teistas toliau nesiskaito su žmogaus sveikata, šįkart padarydamas jau ne nežymų, o sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam. Todėl teismas yra įsitikinęs, kad bausmės kaip valstybinės prievartos priemonės tikslai M. R. atžvilgiu nebus įgyvendinti, paskyrus jam švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę ir kad yra pagrindas nepaisyti Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1d. įtvirtinto nurodymo skirti recidyvistui laisvės atėmimo bausmę. Į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes atsižvelgiama, nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis šios bausmės dydį.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant Valstybinei ligonių kasai 4 643,95 Lt iš kaltinamojo M. R. (15-16 b.l., Lietuvos Respublikos BPK 115 str.).

Nukentėjusysis A. P. šioje byloje taip pat pateikė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės ( 106,00 Lt) ir neturtinės (20 000,00 Lt) žalos atlyginimo. Kadangi turtinė žala yra pagrįsta byloje pateiktais įrodymais (38 b.l.) ir neginčijamai susijusi su nusikalstama veika,ji nukentėjusiajam atlygintina iš kaltinamojo; tuo tarpu spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos CK 250, 263, 283 str. numatytus ir byloje įrodytus neturtinės žalos priteisimo pagrindus (nukentėjusiojo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, dėl to jis buvo sužalotas, patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo ir darbo galimybių sumažėjimą), o taip pat į kitas svarbias šios bylos aplinkybes. Provokuojantys ir rizikingi nukentėjusiojo veiksmai, nuo kurių kaltinamasis net turėjo pagrindo gintis, turėjo esminės įtakos šios nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymui, labai sunkaus masto jam nustatytas girtumas (4,4 promilės) taip pat rodo nukentėjusįjį ignoravus visuomenėje priimtas saugaus ir atsakingo elgesio normas. Taip pat pažymėtina, kad įrodymų, patvirtinančių sužalojimo sukeltas pasekmes (ilgalaikes sveikatos (taip pat ir emocinės) problemas, negalėjimą įsidarbinti,bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.) nukentėjusysis, net ir pasitelkęs profesionalią atstovę, teismui nepateikė. Galiausiai įvertintina Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika dėl sumų, priteistinų neturtinės žalos atlyginimui, atsižvelgiant į jos sunkumą ir pasekmes. Įvertinus visas šias aplinkybes, nukentėjusiajam iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimui priteistina 5 000,00 Lt.Kadangi kaltinamasis 200,00 lt žalos atlygino, priteisiama suma šia apimtimi sumažinama.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303str. 2d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135str. 1d. ir paskirti jam bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1,3 d., 65 str. 1d., paskirtą bausmę subendrinti su 2013-03-08 Klaipėdos rajono teismo baudžiamuoju įsakymu M. R. paskirtos pagal LR BK 284 str. 1 d. vienerių metų laisvės apribojimo bausmės neatliktąja dalimi, iš dalies sudedant ir nustatant galutinę subendrintą bausmę – dvejus metus vieną mėnesį laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Visiškai patenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį ir priteisti jai iš M. R. 4 643,95 Lt žalos atlyginimo.

Iš dalies patenkinti A. P. civilinį ieškinį ir priteisti jam iš M. R. 106,00 Lt turtinei žalai atlyginti ir 4 800,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.