- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-11
- Bylos Nr.
- 2-74-813/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02465-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- E. M.
- Advokatai
- Valteris Alekna, Ina Kurauskienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant ieškovo E. M. atstovei advokatei Inai Kurauskienei, atsakovės E. M. atstovui advokatui Valteriui Aleknai, išvadą teikiančios institucijos – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Kusienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei E. M., išvadą teikiančiai institucijai – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-5) E. M., išvadą teikiančiai institucijai – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo pakeitimo. Ieškiniu prašė 1) pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-04 sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina E. M. ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu – tėvu E. M.; 2) priteisti iš atsakovės E. M. vaikų A. M., A. M. ir E. M. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, sumokant šio dydžio įmokas litais ar kita valiuta pagal galiojantį kursą į ieškovo E. M. nurodytą sąskaitą, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą vaikų tėvą E. M., 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovė su vaikais, kurių gyvenamoji vieta buvo nustatyta teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, po ištuokos išvyko nuolat gyventi į Airijos Respubliką. Ten kartu gyvena su teistu asmeniu – T. T., su kuriuo gyventi vaikams nesaugu. Ieškovas iš vaikų pasakojimų sužinojo, jog vaikai mušami, nepilnavertiškai maitinami, atsakovės namuose vaikų akivaizdoje girtaujama, smurtaujama, galimai vartojamos narkotinės medžiagos.
Atsiliepimas
Atsakovė E. M. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 69-72) su juo nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodyti vaikų nesaugios aplinkos faktai yra išgalvoti, vaikai prižiūrimi tinkamai, jiems sudarytos visos sąlygos sveikai augti, maitintis, jie lanko mokymo ugdymo įstaigas.
Išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad negali byloje pateikti išvados dėl ginčo, nes neįmanoma nustatyti vaikų aplinkos sąlygų, ištirti vaikų tėvo ir motinos gyvenimo sąlygų. Paaiškino, kad VTAS kreipėsi į Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu veikti pagal Tarnybos kompetenciją ir kreiptis į Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją su prašymu patikrinti vaikų situaciją ir gyvenimo sąlygas. Tačiau Tarnyba tą daryti atsisakė, nes tam nerado galimybės ir teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl bylos teismingumo.
Lietuvos Respublikos CK 1.32 str. nustatyta, kad vaikų ir tėvų asmeniniams ir turtiniams santykiams taikoma vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teisė. CPK 30 str. 4 d. nustato, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą. To paties CPK 784 str. 3 d. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teismai yra kompetentingi nagrinėti bylas dėl tėvų ir vaikų santykių, jeigu nors viena šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Vadinasi, įstatymų leidėjas šeimos bylų nagrinėjimo teismingumo klausimą tiesiogiai sieja su šalių nuolatine gyvenamąja vieta. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 str. 1 d.). CK 2.12 str. 2 d. nustatyta, kad fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.
Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, išklausęs šalių atstovų ir liudytojų J. M. bei D. M. paaiškinimus, vertina, kad šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje. Ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra D.Britanijoje, o atsakovės Airijos Respublikoje dėl sekančių priežasčių. Iš byloje esančių Gyventojų registro pažymų matyti, kad ieškovas ir atsakovė gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) Tačiau šios pažymos negali patvirtinti, kad dabartinė šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, nes jos prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Šalys pripažįsta, kad gyventi ir dirbti į užsienio valstybes (ieškovas į D.Britaniją, o atsakovė į Airijos Respubliką) išvažiavo po santuokos nutraukimo 2011-05-04 teismo sprendimu ir išvyko nuolatiniam gyvenimui. Jau 2011-05-04 teismo sprendime atsakovės E. M. gyvenamosios vietos adresas buvo nurodytas ne Lietuvos Respublikoje (b.l. 9). Šalių vaikai išvyko kartu su motina į Airijos Respubliką. Šalys pripažįsta, kad vaikai kartais iš jų bei jų motinos atsakovės gyvenamosios vietos išleidžiami pas tėvą ieškovą bendravimui į ieškovo gyvenamąją vietą D.Britaniją. Nors ieškovas nurodė turintis nekilnojamojo turto Lietuvoje, kuris jam priteistas asmeninės nuosavybės teise teismo 2011-05-04 sprendimu, tačiau teigė čia negyvenantis. Šalys byloje pateikė gausius įrodymus apie vaikų aplinką jiems nuolatinai tiek gyvenant kartu su motina atsakove E. M., tiek laikinai gyvenant kartu su tėvu ieškovu E. M., o ieškovo atstovė teisme parodė, kad ieškovas D. Britanijoje turi verslą.
Be to, pažymėtina, kad atsakovė pateikė dokumentus dėl analogiškos vaikų grobimo bylos užvedimo D.Britanijoje, kas rodo, kad tarp šalių kilęs ginčas buvo spręstas užsienio valstybės teismo pagal vaikų gyvenamąją vietą. Faktiniai šalių pateikti duomenys akivaizdžiai įrodo jų ketinimus nuolat gyventi kitoje valstybėje. Visos šios aplinkybės įrodo, kad šalys savo nuolatinę gyvenamąją vietą pakeitė, įgiję kitą nuolatinę gyvenamąją vietą (CK 2.12 str. 4 d.).
Apibendrinus teigtina, jog byloje reiškiamas reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo turi tarptautinį elementą, todėl teismas turi išspręsti, ar ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis).
Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, ES teisės aktai taikomi tiesiogiai. Sprendžiant civilinių bylų dėl santuokos ir tėvų pareigų teismingumo klausimus, tarptautinio civilinio proceso šaltinis yra 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“, kuris dar vadinamas reglamentu ,,Briuselis IIa”. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal EB steigimo sutarties 110 straipsnio 2 dalį. Nacionalinis teismas negali pakeisti reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti. Reglamento „Briuselis IIa“ preambulės 11 punkte nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina išlaikymo pareigos, nes joms jau taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr.44/2001; teismai turintys jurisdikciją pagal reglamentą „Briuselis IIa“, paprastai turi jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų, taikydami Tarybos reglamento (EB) Nr.44/2001 5 straipsnio 2 dalį.
Reglamente (EB) Nr. 2201/2003 nėra apibrėžta, kas turėtų būti pripažįstama nuolatine gyvenamąja vieta, todėl tai yra fakto klausimas. Minėta, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalys savo nuolatinę gyvenamąją vietą pakeitė, įgiję kitą užsienio valstybėse esančią nuolatinę gyvenamąją vietą ir abi šalys šias užsienio valstybes (ieškovas – D.Britaniją, o atsakovė Airijos Respubliką) laiko savo nuolatine gyvenamąja vieta.
Pirmosios instancijos teismas prieina išvados, kad šios bylos jurisdikcija priklauso Airijos Respublikos teismui. Ieškovas šioje byloje be kitų reikalavimų reiškia reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, t.y. byla susijusi su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, taip pat globos ir bendravimo teisėmis, kurios apima tėvų teises ir pareigas. Reglamento „Briuselis IIa“ I skyriaus 1 straipsnio 1 punkte numatyta, kad šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms bylos, susijusioms su santuokos nutraukimu, tėvų pareigų skyrimu, naudojimosi jomis. Šio reglamento II skyriaus 3 straipsnyje nustatyta bendroji jurisdikcija reikalavimams dėl santuokos nutraukimo. 3 straipsnio a punkte išvardinti šeši alternatyvūs jurisdikcijos kriterijai, kurie susiję su vieno ar abiejų sutuoktinių nuolatine ar paskiausia gyvenamąja vieta, byla pagal visus šiuos kriterijus byla būtų teisminga Airijos Respublikos teismams. Taikant 3 straipsnio b punkto kriterijus, yra galima abiejų valstybių teismų jurisdikcija, nes abu sutuoktiniai turi Lietuvos Respublikos pilietybę, bet atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Airijos Respublikoje. Tačiau reikalavimams dėl tėvų pareigų pagrindinė jurisdikcijos taisyklė (Reglamento 2 skirsnio 8 straipsnis) nustato, kad byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. Byloje nėra ginčo, kad šalių nepilnamečiai sūnūs A. M., A. M. ir E. M. nuo 2011 m. gegužės mėn. nenutrūkstamai gyvena Airijos Respublikoje. Jurisdikcijos taisyklė pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir Reglamento 1 straipsnis, apibrėžiantis jo taikymo sritį (t.y. bet kokio pobūdžio civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu ir tėvų pareigų skyrimu), yra pagrindas daryti išvadą, kad byla priklauso Airijos Respublikos teismų jurisdikcijai.
Reglamento „Briuselis IIa“ jurisdikcijos normos leidžia sutuoktiniams pasirinkti vieną iš keleto skirtingų jurisdikcijos kriterijų (jurisdikcijos prorogacija). Galimybė šalims pasirinkti teismą bei taikytiną teisę padidintų teisinį aiškumą, leistų greičiau ir efektyviau išspręsti ginčą ir atneštų naudos abiems sutuoktiniams. Tačiau šioje byloje ginčo šalys nepasiekė susitarimo, nes ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismą, o atsakovė tuo metu iškėlė analogišką bylą Didžiosios Britanijos teisme dėl vaikų grobimo. Šalys turi bendrą Lietuvos Respublikos pilietybę ir skirtingą nuolatinę gyvenamąją vietą: ieškovas D.Britanijoje, o atsakovė Airijos Respublikoje. Todėl esant ginčui, privaloma atsižvelgti į vaikų interesus ir siekti apsaugoti silpnesnę šalį. Reglamento „Briuselis IIa“ 3 straipsnio 1 dalies b punkto, nustatančio pilietybės kriterijų pilietybės valstybės teismams jurisdikciją tik byloms dėl santuokos nutraukimo, taikymas nėra aktualus, nes nagrinėjamu atveju ginčas kyla ne dėl šalių santuokos nutraukimo, bet dėl tėvų pareigų. Todėl remiantis reglamento „Briuselis IIa“ 2 skirsnio „Tėvų pareigos“ 8 straipsniu, bylų, susijusių su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikciją turi tos valstybės teismai, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos (kuris sutampa ir su atsakovės vaikų motinos E. M. gyvenamąja vieta) kriterijaus taikymas, nustatant jurisdikciją, garantuoja teisinį aiškumą. Vertintina ir tai, kad vaikams gyvenant su motina užsienio valstybėje, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturi realių galimybių sistemiškai (nevienkartinai) ištirti vaikų aplinkos, neįmanoma realiai patikrinti ieškovo ieškinyje minimų teiginių apie vaikų galimai nesaugią aplinką, smurtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 2S-1526-230/2008).
Susijusių ieškinių problemai spręsti Briuselio IIa reglamente įtvirtintas „lis pendens“ principas (19 straipsnis). Pagal šį principą, esant skirtingose valstybėse iškeltom analogiškoms byloms, vėliau bylą iškėlęs teismas turi sustabdyti bylą, kol pirmasis teismas nustatys savo jurisdikciją; jei nustatoma pirmojo teismo jurisdikcija, vėliau bylą iškėlęs teismas jurisdikcijos atsisako pirmojo teismo naudai. Šia nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismas, nustatęs, kad šios bylos jurisdikcija priklauso Airijos Respublikos teismams, ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 782 straipsnis), tuo patvirtindamas savo jurisdikcijos atsisakymą.
Atsižvelgiant į tai, kad šalių ir jų vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje bei į tai, kad atsakovė pateikė dokumentus dėl analogiškos bylos – tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, užvedimo D.Britanijoje, ieškovo E. M. ieškinys dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo paliktinas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 296 str. 1 d. 4 p., 12 p., teismas
nutaria:
Ieškovo E. M. ieškinį atsakovei E. M., išvadą teikiančiai institucijai – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo palikti nenagrinėtą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.