Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant ieškovui V. S., atsakovams P. G. G., M. G., I. B., šių atsakovų atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui ir atsakovei A. B., nedalyvaujant atsakovei A. B. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos), Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-24-305/2015 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams P. G. G., M. G., I. B., A. B. ir A. B. dėl nuosavybės teisių gynimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai (jų santrauka).

Atsakovės A. B. pozicija nežinoma, nes atsiliepimo į ieškinį ji nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pateiktas prašymas sprendimo vykdymą atidėti kuo ilgesniam laikotarpiui, nes skubaus iškeldinimo atveju nepilnamečiai vaikai prarastų ne tik būstą, bet tai gali turėti neigiamų socialinių, psichologinių pasekmių nepilnamečiams vaikams (b.l. 53-54).

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės.

Teismas, išklausęs teismo posėdyje ginčo šalis, atsakovų atstovą, ištyręs rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovas pagal 2014 m. sausio 6 d. antstolio Algimanto Maliukevičiaus kontoros Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-181 įsigijo gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-paukštidę, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (inžinerinius įrenginius), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,2455 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); Turto pardavimo iš varžytinių aktas pasirašytas 2014 m. sausio 7 d. (b.l. 7, 8-10).

Ieškovas nuosavybės teisę į minėtus statinius bei žemės sklypą VĮ Registrų centre įregistravo 2014 m. vasario 3 d. (b.l. 8-10).

Statiniai ir žemės sklypas, esantys adresu (duomenys neskelbtini), iki jų pardavimo iš varžytinių nuosavybės teise priklausė atsakovams P. G. G. ir M. G. (b.l. 33-39). Minėti asmenys, taip pat atsakovės I. B., A. B. ir A. B. savo gyvenamąją vietą nuo 2012 m. spalio 25 d. yra deklaravę adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). Šiai dienai šuo adresu taip pat yra deklaruota nepilnamečių vaikų – E. B. (beveik 3 m.), E. B. (1 m.) ir M. Š. (beveik 0,5 m.), gyvenamoji vieta (b.l. 58).

Ieškovas po nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo buvo atvykęs pas atsakovus P. G. G. ir M. G. bei kalbėjosi su jais dėl jų pareigos išsikelti (šalių paaiškinimai).

Ieškovui be nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ir kitas nekilnojamasis turtas – 3 butai (b.l. 88).

2015 m. liepos 14 d. AB LESTO ir ieškovas sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo tiekti elektros energiją gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 29 d. bendrovė gavo ieškovo prašymą nutraukti elektros energijos tiekimą gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Elektros energijos tiekimas turėjo būti nutrauktas 2015 m. rugsėjo 28 d. (b.l. 105).

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados dėl faktų, taikytina teisė ir sprendimo teisiniai argumentai.

Dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių pastatų bei žemės sklypo.

Ieškovui nuosavybės teise 2014 m. sausio 6 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-181 pagrindu priklauso gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-kiemo rūsys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-paukštidė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (inžineriniai įrenginiai), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,2455 ha bendro ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovas turi teisę minėtą turtą valdyti savo nuožiūra pagal savo norą ir poreikį, taip pat turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias teises, t.y. valdymą, naudojimą ar disponavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis).

Nors atsakovų atstovas teigia, kad tarp ieškovo ir atsakovų yra susiklostę panaudos santykiai, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog šalys būtų sudarę panaudos sutartį: tokių duomenų nenurodė nei ieškovas, nei atsakovai, taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių panaudos sutarties sudarymo faktą. Kalbėti apie tai, kad tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos santykiai, pagrindo taip pat nėra, kadangi byloje yra duomenys, kad ieškovas, įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atvyko pas atsakovus ir kalbėjosi su jais dėl jų išsikraustymo, t.y. ieškovas išreiškė savo pageidavimą, kad atsakovai atlaisvintų jam pastatus ir žemės sklypą, o ne toliau naudotųsi šiuo nekilnojamuoju turtu. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų perdavęs valdymo ar naudojimo teises atsakovams į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kokiu nors kitu pagrindu. Nepaisant to, atsakovai faktiškai naudojasi minėtu turtu: gyvena gyvenamajame name bei naudoja savo poreikiams kitus statinius bei žemės sklypą. Todėl konstatuotina, kad atsakovai be jokio teisinio pagrindo, t.y. savavališkai, prieš ieškovo valią naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad, atsakovų atstovo teigimu, patys atsakovai iš esmės supranta ir pripažįsta faktą, kad gyvenamajame name gyvena, kitu nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi neturėdami tam teisinio pagrindo, pripažįsta, kad privalo išsikelti.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškovas dėl neteisėtų atsakovų veiksmų negali laisvai įgyvendinti savo kaip savininko teisių, t.y. naudotis minėtu nekilnojamuoju turtu (gyvenamajame name apsigyventi ir pan.).

Lietuvos Respublikos teisės aktai garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš pastatų ir žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovai, remdamiesi šia nuostata, prašo sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą atidėti 6 mėnesiams, t.y. iki 2016 m. balandžio mėnesio.

Nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena 9 asmenys (remiantis atsakovų ir jų atstovo paaiškinimais, įskaičius ir atsakovės I. B. sutuoktinį), tarp kurių yra 3 nepilnamečiai vaikai.

Nepilnamečių vaikų teisė į būstą yra viena pagrindinių vaiko teisių, ginama tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, siekiant nustatyti teisingą šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, turi būti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų ir parinkti proporcingumo principą labiausiai atitinkantį vaiko teisių apsaugos būdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. I. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-473/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. I. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-410/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdymo atidėjimas yra vienas iš nepilnamečio vaiko teisės į būstą apsaugos būdų, taikomų teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. ir kt. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-1234/2000 m; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. ir kt. v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-128/2011).

Atsakovų teigimu, šiai dienai jie nėra susiradę kito gyvenamojo būsto, nes nori ir tikisi iš ieškovo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išsipirkti. Duomenų apie atsakovų turtinę padėtį (turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas) byloje nėra pateikta, nors atsakovė I. B. buvo įpareigota tokius duomenis pateikti (b.l. 89). Todėl reali atsakovų finansinė padėtis ir galimybė susirasti kitą būstą nėra aiški. Teismo posėdžio metu atsakovė I. B. nurodė, kad jie, atsakovai, bendrai turi 14000 Eur sumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad gyvenamąjį būstą turi susirasti net 9 asmenys, turima pinigų suma nevertintina kaip didelė.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų teises bei teisėtus interesus, sprendžia, kad yra pagrindas sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdymą atidėti 3 mėnesių, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikotarpiui, šiuo laikotarpiu suteikiant atsakovams teisę naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), visuotinai priimtinomis sąlygomis (įskaitant galimybę naudotis elektros energija). Teismo nuomone, toks laikotarpis yra pakankamas atsakovams susirasti kitą gyvenamąjį būstą, o ir ieškovo teisės nebus pernelyg ilgai varžomos.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, pareiga atlyginti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas tenka atsakovams (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl iš atsakovų ieškovui priteisina po 37,42 Eur bylinėjimosi išlaidų: 42,28 Eur (146,00 Lt žyminis mokestis ir komisinis mokestis) + 144,81 Eur (500,00 Lt už advokato pagalbą surašant ieškinį)) : 5 atsakovų = 37,42 Eur.

Atsakovams taip pat tenka pareiga atlyginti valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 31,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 3) (CPK 96 straipsnis). Todėl iš atsakovų valstybei priteisina po 6,30 Eur bylinėjimosi išlaidų: 31,51 Eur : 5 atsakovų = 6,30 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus P. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), M. G., gim. (duomenys neskelbtini), I. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių: gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-kiemo rūsio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-paukštidės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (inžinerinių įrenginių), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,2455 ha bendro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalies dėl atsakovų iškeldinimo vykdymą atidėti 3 mėnesių, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikotarpiui, šiuo laikotarpiu suteikiant atsakovams teisę naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), visuotinai priimtinomis sąlygomis (įskaitant galimybę naudotis elektros energija).

Priteisti iš atsakovų P. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), M. G., gim. (duomenys neskelbtini), I. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 37,42 Eur (trisdešimt septynis eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno ieškovui V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų P. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), M. G., gim. (duomenys neskelbtini), I. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 6,30 Eur (šešis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno valstybei (mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.