- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-2019-577/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34190-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
- 2.6.8.11.5Kiti su sutarčių pabaiga susiję klausimai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. S. (D. S.) dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo D. S. 5 126,21 Eur negrąžinto kredito, 760,91 Eur pelno palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 47,66 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 1 059,02 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 36 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 126,21 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 18 d.); 36 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 126,21 Eur), skaičiuojamų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. vasario 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. sausio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-3xpsrtvb, kuria atsakovui buvo suteiktas 5 678,75 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. laikotarpiui, atsakovas įsipareigojo jį grąžinti ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 5 109,25 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma - 36 proc.) ir 545,28 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Savo įsipareigojimų atsakovas tinkamai neįvykdė, todėl pradinė kreditorė nutraukė su juo sudarytą vartojimo kredito sutartį. 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo D. S. ieškovei UAB „Legal Balance“ 5 126,21 Eur negrąžinto kredito, 760,91 Eur pelno palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 47,66 Eur administravimo mokesčio; 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 5 934,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 133 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 5,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Byloje nesant duomenų, jog atsakovas būtų grąžinęs jam suteiktą kreditą, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 5 126,21 Eur negrąžinto kredito priteisimo yra pagrįstas, ir šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovo. Taip pat teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, susidariusių iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, priteisimo tenkino, priteisdamas 760,91 Eur. Vadovaudamasis teismų praktika, pagal kurią administravimo mokestis, neviršijantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto dydžio, gali būti skaičiuojamas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 47,66 Eur sutarties administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki 2020 m. balandžio 24 d., t. y. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, priteisimo.
5. Nustatęs, jog ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę tik į 5 126,21 Eur negrąžinto kredito dalį, 949,15 Eur mokėjimo palūkanas ir 62,86 Eur administravimo mokestį, teismas konstatavo, kad ieškovė neturi teisės reikalauti daugiau nei įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Pažymėjo, jog ieškovė paskaičiavo 1 059,02 Eur nuostolių sumą, t. y. pateikė negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo būdą, tačiau nepateikė šio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, nenurodė konkrečios negautų pajamų sumos, kurią, perėmusi reikalavimo teisę į atsakovės skolą, pagrįstai būtų gavusi. Teismo nuomone, ieškovė didesnių sumų nei nurodyta 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartyje Nr. RP2020-03/01 ir 2020 m. birželio 3 d. Bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 5 bei ieškovės atsakovui 2020 m. birželio 9 d. siųstame pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo, neperėmė, su atsakovu ieškovės jokie sutartiniai, juolab kreditavimo santykiai, nesiejo, todėl nėra pagrindo spręsti apie ieškovės negautas pajamas ar patirtus nuostolius. Teismas padarė išvadą, ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl reikalavimą priteisti 1 059,02 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 24 d.) iki ieškinio parengimo dienos, 36 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 126,21 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 18 d.) ir 36 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 5126,21 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, netenkino. Teismas nurodė, kad tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-374-794/2021).
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad remtis nutrauktos sutarties punktais nėra teisinio pagrindo, juolab ieškovė šios sutarties nebuvo pasirašiusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos.
7. Teismas pabrėžė, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta 36 procentų dydžio metinė palūkanų norma viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 procentų metinių palūkanų norma), o toks susitarimas prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, todėl jis negalioja ab initio (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad ši aplinkybė, net manant, kad ieškovė turi tokio reikalavimo teisę, sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovės reikalavimus priteisti negautas pajamas (nuostolius). Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-374-794/2021, 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).
8. Teismo nuomone, ieškovės į bylą pateikta atstovavimo sutartis ir jos pagrindu 2020 m. lapkričio 26 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 0007677 savaime nerodo, kad ieškinį parengė advokatai. Byloje nesant duomenų, kad ieškinį teismui rengė ir jį pasirašė advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“, teismas ieškovės prašymo priteisti 121 bylinėjimosi išlaidas netenkino. Patenkinęs 85 procentus ieškinio reikalavimų, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 133 Eur (157 Eur x 85 proc.) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo už akių dalį ir priteisti apeliantei iš atsakovo D. S. 1 059,02 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (5 126,21 Eur), skaičiuojamų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 36 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 126,21 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 18 d.), 36 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 126,21 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 278 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Remiantis kasacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktais išaiškinimais, apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose. Pelno palūkanoms netaikomos netesybų mažinimą reglamentuojančios teisės normos.
9.2. Nors negautos pajamos dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinė kreditorė, sudarydama sutartį, tikėjosi iki 2023 m. vasario 18 d. gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 36 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Konkretus negautų pajamų dydis priklausys nuo to, kada atsakovas įvykdys kreditoriaus atžvilgiu turimas prievoles.
9.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Taigi sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip kriterijus, pagrindžiančius apeliantės negautas pajamas (nuostolius) ir jų dydį. Dėl atsakovo Sutarties pažeidimo pradinė kreditorė privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą Sutartį, apeliantė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Teismui konstatavus, kad pradinė kreditorė (teisių perėmėja – apeliantė) negautas pajamas (nuostolius) pagal Sutartį turėjo teisę skaičiuoti tik iki Sutarties nutraukimo dienos, susidaro situacija, kuomet atsakovui būti nesąžiningam ir nevykdyti Sutartimi priimtų įsipareigojimų apsimokėjo labiau, nei juos vykdyti.
9.4. Apeliantė įrodė, kad pradinė kreditorė turėjo realias, o ne hipotetines galimybes gauti iš anksto suplanuotas pajamas, todėl teismo sprendimas keistinas.
9.5. Teismas netinkamai interpretuoja teisės normas, susijusias su reikalavimo perleidimu. Pagal 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3. punktą, naujajam kreditoriui, kaip Reikalavimo perėmėjui, perleidžiama teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitos su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir/ar įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt. Apeliantei tapus prievolės šalimi, ji įgijo teisę naudotis visomis pradiniam kreditoriui sutartimi ir teisės aktais suteiktomis teisėmis bei šias teises pagrindžiančiomis aplinkybėmis.
9.6. Po sutarties termino pabaigos atsakovui negrąžinus kredito, apeliantė ir toliau patirs nuostolius, kaip ir iki sutarties termino pabaigos. Atsakovas toliau šia suma naudotųsi, o apeliantė netektų galimybės juos perskolinti bei gauti realias pajamas. Būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėtų sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą. Pasibaigus sutarties terminui apeliantei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo; tokiu būdu išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.
9.7. Advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ advokatai ir advokatų padėjėjai parengė teismui pateiktą ieškinio pareiškimą, tačiau šį dokumentą į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą įkėlė ieškovės darbuotoja, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Kombinuotas atstovavimas, kai juridinį asmenį vienu metu atstovauja tiek advokatų profesinės bendrijos, advokatai ir/ar jų padėjėjai, tiek juridinio asmens teisininkai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nėra draudžiamas įstatymų, pripažįstamas ir Lietuvos teismų praktikoje. Už ieškinio parengimą apeliantė sumokėjo vos ne 15 kartų mažesnę sumą, nei Lietuvos advokatų tarybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytas maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis. Nustačius, jog apeliantės reikalavimas tenkintinas visiškai, apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 278 Eur.
10. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, taip pat atmestas prašymas priteisti išlaidas už advokato pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas D. S. 2019 m. sausio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-3xpsrtvb, kuria atsakovui 48 mėnesių terminui buvo suteiktas 5 678,75 Eur vartojimo kreditas. Pagal vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei kreditą dalimis iki 2023 m. vasario 18 d. Sutartyje nustatytas 5 109,25 Eur kredito mokestis (palūkanos), 36 procentų metinė palūkanų norma, 545,28 Eur sutarties administravimo mokestis. Atsakovui nevykdant sutarties, pradinė kreditorė 2020 m. kovo 23 d. pranešimu informavo atsakovą apie susidariusį įsiskolinimą ir galimą sutarties nutraukimą, o 2020 m. balandžio 24 d. sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė sudarė su ieškove reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, įskaitant ir atsakovą (2020 m. birželio 3 d. Bylų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 5). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, administravimo mokesčio ir negautų pajamų iš atsakovo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame ginčija sprendimo dalį dėl ieškovės negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Pažymėjo, jog ieškovė neturi teisės reikalauti daugiau nei įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, o didesnių sumų nei nurodyta 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartyje Nr. RP2020-03/01 ir 2020 m. birželio 3 d. Bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 5 bei ieškovės atsakovui 2020 m. birželio 9 d. siųstame pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo, neperėmė; su atsakovu ieškovės jokie sutartiniai santykiai nesiejo, todėl nėra jokio pagrindo spręsti apie ieškovės negautas pajamas ar patirtus nuostolius.
15. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo teisės normas, susijusias su reikalavimo perleidimu.
16. Teisėjų kolegija pažymi, jog kaip ir nurodo apeliantė, 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3. punkte numatyta, kad naujajam kreditoriui, kaip Reikalavimo perėmėjui, perleidžiama teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitos su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir/ar įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt., t. y. sutartimi pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui teisę gauti Reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai bei Reikalavimus pagrindžiantys dokumentai. Šiame sutarties punkte pateiktas pavyzdys, kuriame nurodyta, kad nors reikalavimo perleidimo metu skolininkas pradiniam kreditoriui gali būti neskolingas palūkanų, delspinigių ir/ar kitų įmokų, tačiau naujasis kreditorius turi teisę po šios sutarties pasirašymo toliau skaičiuoti palūkanas, delspinigius ir/ar kitus sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir/ar įstatyme numatytus mokėjimus ir skolininkams pateikti atitinkamus reikalavimus.
17. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovo skolą – 5 126,21 Eur negrąžinto kredito dalį, 949,15 Eur mokėjimo palūkanas ir 62,86 Eur administravimo mokestį, nėra visiškai teisingi. Ieškovės lūkestį iš skolininkų reikalauti palūkanų (į kurias būtų turėjusi teisę pradinė kreditorė) suformavo būtent Reikalavimų perleidimo sutarties nuostatos. Sprendime cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pasisakyta, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovei perėjo ir pradinės kreditorės reikalavimo teisė į negautas pajamas. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad Reikalavimų perleidimo sutartis buvo sudaryta iki minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, kuria, buvo pakeista ankstesnė kasacinio teismo praktika, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje.
18. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog aplinkybė, kad šalių nesiejo sutartiniai (kreditavimo) santykiai, nesudaro pagrindo kalbėti apie ieškovės praradimus, negautas pajamas bei nuostolius.
19. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas).
20. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
21. Taigi, pagal šiuos išaiškinimus, nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą kreditorius (šiuo atveju ieškovė) įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; tačiau taip pat išaiškinta, kad sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Perėmusi reikalavimo teises pagal sutartį, ieškovė negali gauti daugiau, nei pradinis kreditorius.
22. Pradinė kreditorė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį (po Reikalavimo teisių perleidimo – ieškovė), neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė įrodė negautų pajamų faktą.
23. Paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, jog paskola 48 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 36 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 5 109,25 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma.
24. Ieškovė prašo priteisti 1 059,02 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos (5 126,21 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos.
25. Kaip minėta, sutartis nutraukta 2020 m. balandžio 24 d. Ieškovė ieškinį parengė 2020 m. lapkričio 30 d. Pagal mokėjimo grafiko duomenis per šį laikotarpį atsakovas turėjo sumokėti 952,80 Eur (107,74 Eur (už 23 dienas)+140,01+137,47+134,85+132,15+129,38+126,52+44,68 Eur (už 11 dienų)). Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, į ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad atsakovas 2020 m. birželio 17 d. sumokėjo 53,50 Eur įmoką, paminėtas ieškovės reikalavimas gali būti tenkinamas iš dalies, t. y. priteisiant 899,30 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.
26. Ieškovė prašo priteisti ir 36 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 126,21 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 18 d.)
27. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ir Vartojimo kredito sutarties NR. REF-3xpsrtvb Specialiosiose sąlygose esantį mokėjimo grafiką, pradinė kreditorė (šiuo atveju ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę į skolininką), nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 18 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 36 procentų metinių palūkanų dydžio pajamas, skaičiuojamas nuo pagal Sutartį (tinkamo jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. 2020 m. lapkričio 30 d. nuo 4 217,27 Eur, 2020 m. gruodžio 18 d. nuo – 4 119,04 Eur, 2021 m. sausio 18 d. – 4 017,86 Eur, 2021 m. vasario 18 d. – nuo 3 913,64 Eur, 2021 m. kovo 18 d. – 3 806,30 Eur, 2021 m. balandžio 18 d. – 3 695,74 Eur, 2021 m. gegužės 18 d. – 3 581,86 Eur, 2021 m. birželio 18 d. – 3 464,56 Eur, 2021 m. liepos 18 d. – 3 343,74 Eur, 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 3 219,30 Eur, 2021 m. rugsėjo 18 d. – 3 091,13 Eur, 2021 m. spalio 18 d. -2 959,11 Eur, 2021 m. lapkričio 18 d. – 2 823,13 Eur, 2021 m. gruodžio 18 d. – 2 683,07 Eur, 2022 m. sausio 18 d. – 2 538,81 Eur, 2022 m. vasario 18 d. – nuo 2 390,22 Eur, 2022 m. kovo 18 d. – 2 237,17 Eur, 2022 m. balandžio 18 – 2 079,53 Eur, 2022 m. gegužės 18 d. – 1 917,16 Eur, 2022 m. birželio 18 d. – 1 749,92 Eur, 2022 m. liepos 18 d. – 1 577,67 Eur, 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 1 400,25 Eur, 2022 m. rugsėjo 18 d. – 1 217,51 Eur, 2022 m. spalio 18 d. – 1 029,28 Eur, 2022 m. lapkričio 18 d. – 835,41 Eur, 2022 m. gruodžio 18 d. – 635,72 Eur, 2023 m. sausio 18 d. – 430,04 Eur, 2023 m. vasario 18 d. – 218,19 Eur.
28. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, netinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui (šiuo atveju ieškovei) teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, o apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant 899,30 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., taip pat 36 procentų metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 18 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 27 punkte (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta 36 procentų dydžio metinė palūkanų norma (pagal šį dydį ieškovė nurodė skaičiuojanti nuostolius) viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18 procentų metinių palūkanų norma). Pažymėjo, jog toks susitarimas prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, todėl jis negalioja ab initio (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Teismas padarė išvadą, jog ši aplinkybė, net manant, kad ieškovė turi tokio reikalavimo teisę, sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
30. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
31. Taigi, teismo nurodyta teisės norma nustato maksimalų netesybų ir kitų mokesčių už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, maksimalų dydį, o ieškovė vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, prašė priteisti nuostolius, kaip negautas pajamas, skaičiuojamus pagal mokėjimo (pelno) palūkanų normą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su paminėtais skundžiamo sprendimo argumentais.
32. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti ir 36 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 126,21 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šį reikalavimą ieškovė grindė aplinkybėmis, jog po sutarties termino pabaigos atsakovui negrąžinus kredito, apeliantė ir toliau patirs nuostolius, atsakovas šia suma naudosis, o apeliantė neteks galimybės juos perskolinti bei gauti realias pajamas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šio ieškovės reikalavimo tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo teisėto lūkesčio, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, atsakovui Sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria atsakovas yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje Sutartyje nustatytą kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą.
33. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti 36 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5 126,21 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, netenkintas pagrįstai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
34. Ieškovė nesutinka ir skundžiamo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 278 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 157 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už procesinių dokumentų (ieškinio) parengimą. Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių, jog ieškinį rengė advokatai (teismas pažymėjo, kad ieškinį pasirašė ir per EPP sistemą teismui pateikė ieškovės darbuotoja teisininkė, t. y. faktiniu dokumentų rengėju buvo pati ieškovė, pagal įgaliojimą atstovaujama įmonės teisininkės), ieškovės prašymo priteisti 121 Eur bylinėjimosi išlaidas netenkino.
35. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui atstovavimo sutartį, sudarytą su advokatų profesine bendrija „Euroteisės biuras“, šios bendrijos 2020 m. lapkričio 26 d. išrašytą 121 Eur sumos PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0007677 už ieškinio parengimą (skolininkas D. S.) bei 2020 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymą Nr. 2034, patvirtinantį šios sąskaitos apmokėjimą. Šie įrodymai, priešingai, nei nurodyta skundžiamame sprendime, patvirtina suteiktas procesinių dokumentų parengimo teisines paslaugas ir ieškovės realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybė, kad ieškinį pasirašė ir per EPP sistemą pateikė ieškovės darbuotoja, neįrodo, kad šį dokumentą ji ir parengė. Ieškovė už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo advokatų profesinei bendrijai, su kuria buvo sudariusi atstovavimo sutartį, todėl negali būti paneigta ieškovės, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai atlyginimą. Ieškovės patirtos išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl, tenkinus ieškinį iš dalies, jos atitinkamai turėjo būti paskirstytos (CPK 93, 98 straipsniai).
36. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
37. Šiuo atveju padidinus iš atsakovo ieškovei priteistiną sumą iki 6 834,08 Eur, taip pat pripažinus, ieškovės teisę į išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą, atitinkamai iki 271,63 Eur didinama iš atsakovo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
38. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 24 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus (iš esmės patenkinti du iš trijų materialinio pobūdžio reikalavimai), apeliantei iš atsakovo priteistina 16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų priteisimo, priteisiant iš atsakovo ieškovei 899,30 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., taip pat 36 procentų metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 18 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 27 punkte (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Likusi skundžiamo sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą už akių ir jį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB Legal Balance, į. k. 302528679, naudai: 5 126,21 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 21 ct) negrąžinto kredito; 760,91 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt eurų 91 ct) pelno palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 899,30 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 30 ct) negautų pajamų už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., 36 procentų metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. vasario 18 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y.: 2020 m. lapkričio 30 d. nuo 4 217,27 Eur, 2020 m. gruodžio 18 d. nuo – 4 119,04 Eur, 2021 m. sausio 18 d. – 4 017,86 Eur, 2021 m. vasario 18 d. – nuo 3 913,64 Eur, 2021 m. kovo 18 d. – 3 806,30 Eur, 2021 m. balandžio 18 d. – 3 695,74 Eur, 2021 m. gegužės 18 d. – 3 581,86 Eur, 2021 m. birželio 18 d. – 3 464,56 Eur, 2021 m. liepos 18 d. – 3 343,74 Eur, 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 3 219,30 Eur, 2021 m. rugsėjo 18 d. – 3 091,13 Eur, 2021 m. spalio 18 d. - 2 959,11 Eur, 2021 m. lapkričio 18 d. – 2 823,13 Eur, 2021 m. gruodžio 18 d. – 2 683,07 Eur, 2022 m. sausio 18 d. – 2 538,81 Eur, 2022 m. vasario 18 d. – nuo 2 390,22 Eur, 2022 m. kovo 18 d. – 2 237,17 Eur, 2022 m. balandžio 18 – 2 079,53 Eur, 2022 m. gegužės 18 d. – 1 917,16 Eur, 2022 m. birželio 18 d. – 1 749,92 Eur, 2022 m. liepos 18 d. – 1 577,67 Eur, 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 1 400,25 Eur, 2022 m. rugsėjo 18 d. – 1 217,51 Eur, 2022 m. spalio 18 d. – 1 029,28 Eur, 2022 m. lapkričio 18 d. – 835,41 Eur, 2022 m. gruodžio 18 d. – 635,72 Eur, 2023 m. sausio 18 d. – 430,04 Eur, 2023 m. vasario 18 d. – 218,19 Eur; taip pat 47,66 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 66 ct) administravimo mokesčio; 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 6 834,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 271,63 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660 (sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą).“
Priteisti iš atsakovo D. S. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 16 Eur (šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.