Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. D. administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas nepilnamečiui D. D. surašytas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 22 d. apie 1 val. 26 min. (duomenys neskelbtini), būdamas tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi L-200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolo pildymo metu ROIK (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų tyčia išdaužė Marijampolės AVPK priklausančio minėto tarnybinio automobilio galinių, dešinės (keleivio) pusės durelių stiklą, padarydamas 101,07 Eur turtinę žalą.

D. D. visiškai prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, patvirtino administracinio nusižengimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, nurodė, kad atlygino padarytą 125,58 Eur turtinę žalą ir bylos nagrinėjimo metu pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Administracinė atsakomybė nuo baudžiamosios atsakomybės atribotina pagal teisės pažeidimo sudėties elementų požymius, pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį (teisės pažeidimo pasekmes, padarytą materialinę žalą, teisės pažeidimo recidyviškumą (pakartotinumą), teisės pažeidimo padarymo būdą, priešingumą teisei, teisines pasekmes. Veikos pavojingumą neretai lemia ne vien pats kėsinimosi objektas, bet ir kiti veikos požymiai, tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs: padarytos žalos pobūdis ir dydis, veikos aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų pakartotinumas ir t. t.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 buvo patvirtintas 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis.

ATPK 50³ straipsnyje nurodyta, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį padaryta veika kvalifikuojama kaip: nesunkus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (BK 187 straipsnio 2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas (ATPK 50³ straipsnis). Taigi už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ straipsnyje – tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos – atsakomybė kyla, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos (112,98 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016).

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas ir su tuo susijusios išlaidos. Nors D. D. surašytame protokole nurodytas 101,07 Eur padarytos žalos dydis, tai yra tik sugadinti stiklo vertė, tačiau į padarytą žalą taip pat turi būti įskaičiuojamos ir su žalos pašalinimu susijusios išlaidos – šiuo atveju ir stiklo keitimas, montavimas. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad padarytos žalos pašalinimas kainavo 125,58 Eur, tai yra t. y. 3,33 BBND.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. D. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnyje, kadangi padaryta žala viršija 3 MGL, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena, dėl pažeidimo, numatyto ATPK 50³ straipsnyje, nutrauktina.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. D. veika padaryta 2016-11-22, 2016-11-29 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, kurio Marijampolės apskrities VPK nerašė, todėl vien tai, kad asmuo nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jam taikyti administracinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuri pradėta pagal ATPK 50³ straipsnį D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.