Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3056-2023 pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD_N-3056-2023 R. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnio 8 dalį ir jam paskirta 800 Eur bauda bei specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 36 mėnesiams už tai, kad jis, būdamas medžiotoju nuo 1994 metų (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), gebantis skirti sumedžioto gyvūno rūšį, pareigą įsitikinti, ką gabens ir užtikrinti, kad nebus gabenami neteisėtai sumedžioti gyvūnai, 2023 m. rugsėjo 30 d. 05.02 val. (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos medžioklės plotų vienete (koordinatės (duomenys neskelbtini)), padėjo sūnui A. L. pakrauti neteisėtai sumedžiotą gyvūną – Tauriojo elnio patelę į automobilį „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir parsigabenti gyvūną adresu (duomenys neskelbtini). Neteisėtai sumedžiotą gyvūną abu su sūnumi šalia R. L. namų esančiame tvarte neteisėtai išdorojo, t. y. neužtikrino Veterinarijos priežiūros medžioklėje reikalavimų. Tokiais savo veiksmais R. L. pažeidė Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų 28 punktą, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 58.2.3 ir 74.1 punkto reikalavimus.

2023 m. gruodžio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. L. skundas dėl Institucijos 2023 m. lapkričio 7 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3056-2023 nutarimo (toliau – ir Nutarimas) pakeitimo. Skundu prašoma netaikyti pareiškėjui specialios teisės (teisės medžioti) atėmimo ir skirti kaip galima mažesnę piniginę baudą.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas buvo neteisingai nubaustas už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio pažeidimo padarymą, t. y. „neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą“ ir „neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą“, kai šioje administracinio nusižengimo byloje gyvūno sumedžiojimo neteisėtumo klausimas nebuvo tyrimo dalykas, t. y., pareiškėjas Nutarimu nubaustas už savo veiksmus, atliktus su neteisėtai sumedžiotu gyvūnu, nors pats gyvūno sumedžiojimo faktas dar nėra pripažintas neteisėta veika ANK 290 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo prasme.

Skunde teigiama, kad net ir konstatavus gyvūno sumedžiojimo neteisėtume faktą, t. y. jog A. L. 2023 m. rugsėjo 30 d. tauriojo elnio patelę sumedžiojo neteisėtai, pareiškėjo kaltės forma yra nepakankama teisinei atsakomybei kilti. Remiantis šiai dienai aktualia teismų praktika, sutiktina, kad pareiškėjo įvykdyta veika gali atitikti ANK 290 straipsnio 8 dalies požymius, nes jis veikė neatsargia kaltės forma, kadangi pareiškėjas, būdamas ilgametis medžiotojas ir dėl to žinojęs medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, galėjo paprašyti A. L. parodyti jam medžioklės lapą ir įsitikinti, kad jis užpildytas tinkamai. Pareiškėjas neneigia, jog to nepadarė, tačiau tuo metu jam nekilo jokių įtarimų, kadangi tuo metu pagal teisės aktus tauriojo elnio pateles buvo leidžiama medžioti, A. L. turėjo medžioklės lapą, kuris gulėjo automobilyje su kažkokiais įrašais, ir nors pareiškėjas neužfiksavo, kas tiksliai buvo medžioklės lape buvo pažymėta, aiškiai matėsi, kad įrašai yra. Be to, jei pareiškėjas ir būtų patikrinęs medžioklės lapą, nebūtų galėjęs suprasti, ar jis užpildytas teisingai, kadangi nežinojo, kada tiksliai gyvūnas buvo sumedžiotas, 2023 m. rugsėjo 29 d. iki vidurnakčio, ar jau 2023 m. rugsėjo 30 d.

Taip pat nurodoma, kad teismui visgi pripažinus pareiškėją kaltu dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies nuostatų pažeidimo, teisės pažeidimo aplinkybės leidžia šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi pareiškėjas pripažino visas tyrimui reikšmingas faktines aplinkybes, padėjo pareigūnams atlikti tyrimą, tik iš dalies nesutinka su teisiniu situacijos vertinimu, kadangi pareiškėjas prašo teismo taikyti išimtį, atsižvelgiant į labai menką neatsargumo lygį, iš esmės nekvestionuojant teisės pažeidimo fakto. Skunde pažymima, jog pareiškėjas per 30 metų medžiotojo praktiką nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, susijusių su medžiokle, tuoj sulauks teisiškai reikšmingo 65 metų amžiaus ir labai gailisi dėl savo neatsargių poelgių. Pareiškėjo teigimu, jo veiksmai neprisidėjo prie galimai neteisėtos medžioklės įvykio, jo galimai įvykdyta neteisėta veika yra formali, neturinti jokios įtakos neteisėtoms pasekmėms, nes gyvūnas bet kokiu atveju jau buvo nebegyvas ir būtų buvęs vienaip ar kitaip išdorotas.

Institucijos įsitikinimu, R. L. veiksmai visiškai priklausė tik nuo jo paties valios, jis nepasidomėjo, ar sumedžiotas gyvūnas įrašytas į medžioklės lapą, neįsitikino, ar galima gabenti ir doroti A. L. neteisėtai sumedžiotą gyvūną, o atsakomybei kilti pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nebūtina, kad asmuo būtų pats sumedžiojęs gyvūną, užtenka tik jį gabenti ir doroti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. L. ir jo atstovas advokatas A. K. prašė skundą tenkinti, nurodė, kad medžioklės lapas per klaidą buvo užpildytas netinkamai, pareiškėjas, matydamas automobilyje medžioklės lapą su įrašais tik per neapdairumą nepaėmė jo ir nepaskaitė, kadangi įvykio metu jam nekilo jokių abejonių, jog medžioklė galėjo būti neteisėta – tuo metu tauriojo elnio patelių medžioklė buvo leidžiama, A. L. turėjo teisė būti medžioklės vadovu bei turėjo medžioklės lapą. Prašė R. L. skirti kuo mažesnę baudą ir neskirti teisės medžioti atėmimo.

Institucijos atstovė G. M. prašė skundą atmesti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Byloje nėra ginčo dėl R. L. administracinės atsakomybės pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, skundu nesutinkama su R. L. nubaudimu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, ginčijamos Institucijos padarytos išvados dėl R. L. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Teismas, atsižvelgdamas į skundo argumentus, išklausęs žodinių pareiškėjo paaiškinimų, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad R. L. pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nubaustai pagrįstai ir skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą.

R. L. inkriminuoto ANK 290 straipsnio 8 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Kadangi šios trys veikos yra alternatyvios, administracinei atsakomybei kilti pakanka konstatuoti bent vieno iš nurodytų veiksmų atlikimą. ANK 290 straipsnyje esančios normos dispozicija yra blanketinė, nagrinėjamu atveju nukreipianti į medžioklės tvarką reglamentuojančias Medžioklės taisykles.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Institucijos nutarimu pareiškėjas R. L. nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ir dorojimą, tuo pažeidžiant Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimus.

Medžioklės taisyklių 58.2.3 punktas įtvirtina administracinę atsakomybę asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudimą gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

Pareiškėjo skunde teigiama, kad kitoje administracinio nusižengimo byloje (pareiškėjo sūnaus A. L. atžvilgiu) nenustačius medžioklės neteisėtumo fakto, šioje nagrinėjamoje byloje negalima konstatuoti ANK 290 straipsnio 8 dalies pažeidimo, kadangi ši norma taikoma tik neteisėtos medžioklės atveju. Šis skundo argumentas atmestinas, kadangi kaip numato Medžioklės taisyklių 22 punktas, prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų dorojimą, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota, o medžiojant medžioklės būdais tykojant arb a sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant dorojimą, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje. Sumedžiojus šernų, duomenys apie jų amžių (pirmametis, antrametis, vyresnis nei antrametis) ir lytį nurodomi medžioklės lapo antrojoje pusėje. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Akivaizdu, kad į medžioklės lapą tinkamai neįrašius duomenų apie sumedžiotą tauriojo elnio patelę, medžioklė negali būti laikoma teisėta.

Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad R. L., paprašytas sūnaus A. L. 2023 m. rugsėjo 30 d. atvyko į medžioklės vietą ir padėjo jam pakrauti sumedžiotą gyvūną į automobilį ir parsigabeno gyvūną adresu (duomenys neskelbtini), kur šalia R. L. namų esančiame tvarte jį išdorojo. Taigi, byloje esantys duomenys, taip pat ir paties pareiškėjo parodymai, patvirtina, kad R. L. dalyvavo neteisėtai sumedžioto gyvūno – tauriojo elnio patelės – gabenime ir dorojime. Be kita ko, rašytiniai bylos duomenys liudija ir tai, kad gyvūnas prieš pakraunant į transporto priemonę ir jį gabenant, nebuvo tinkamai pažymėtas medžioklės lape, todėl pagal Medžioklės taisyklių 22 punkto nuostatas laikoma, kad gyvūnas sumedžiotas neteisėtai.

Tuo tarpu, kalbant apie R. L. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, formą, skunde bei R. L. pasisakymuose teisme akcentuojama, kad administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jam nekilo abejonių, kad tauriojo elnio patelė A. L. buvo sumedžiota teisėtai, kadangi matė, kad automobilio bagažinėje gule medžioklės lapas su įrašais, tiesiog netikrino, ar tie įrašai yra teisingi ir atitinkantys medžioklę reglamentuojančius teisės aktus.

Pažymėtina, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, Nr. 2AT-5-689/2020). Remiantis teismų praktika, ANK 290 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. ANK 8 ir 9 straipsniuose apibrėžtos kaltės formos ir rūšys. ANK 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Atsižvelgiant į tai, kad R. L. yra sukaupęs net 29 metus medžiotojo stažo, jis yra patyręs, ilgametis medžiotojas, jam yra ir turi būti žinomos visi su teisėta medžiokle susiję teisės aktai, įskaitant ir sumedžiotų gyvūnų įrašymo į medžioklės lapus tvarka prieš juos gabenant, teismas, nepaisant pareiškėjo teiginių, pritardamas Institucijos išvadoms dėl pareiškėjui taikytinos administracinės atsakomybės konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. L. kaltę padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą dėl nerūpestingumo.

Tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant neteismine tvarka, tiek ją nagrinėjant teisme, R. L. parodė, jog jam buvo žinoma, kad prieš vežant nušautą gyvūną, medžioklės lape reikia atlikti įrašą, kad gyvūnas yra sumedžiotas. Jis taip pat parodė, kad administraciniame kaltinime nurodyto įvykio metu prieš padedant pakrauti sumedžiotą gyvūną į automobilį, matė, kad automobilyje yra medžioklės lapas su įrašais ir padarė išvadą, jog gyvūnas yra įrašytas į medžioklės lapą, sūnaus apie tai neklausinėjo, nes, jo teigimu, 100 procentų žino, kad A. L. į lapą įsirašo visada. Teismas sprendžia, kad tokie jo teiginiai rodo tik R. L. gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Minėta Medžioklės taisyklių 22 punkto nuostata patvirtina, jog vien informacijos apie sumedžiotą gyvūną neįrašymas į medžioklės lapą, šio gyvūno sumedžiojimą daro neteisėtu, nepaisant to, kad jo medžioklės metu nebuvo pažeisti jokie kiti teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę Lietuvos Respublikos teritorijoje, reikalavimai. Nors į medžioklės lapą apie sumedžiotus gyvūnus privalo įrašyti medžioklės vadovas, kiti medžiotojai, dalyvaujantys sumedžioto gyvūno gabenime ar dorojime, turi būti aktyvūs ir pasidomėti, ar medžioklės vadovas tai padarė. Akivaizdu, jog, turėdamas pareigą įsitikinti, kad gyvūnas sumedžiotas teisėtai, R. L. šios pareigos neatliko, toks patyrusio medžiotojo, išmanančio medžioklės taisykles, elgesys negali būti laikomas sąžiningu, apdairiu ir teisėtu. Duomenų apie kokias nors kliūtis prieš gabenant gyvūną patikrinti, ar A. L. sumedžiotas gyvūnas, kurio gabenime jis dalyvavo, yra tinkamai įformintas dokumentuose, byloje nėra. Apie tokias aplinkybes nenurodė ir pats pareiškėjas nei tyrimo metu, nei skunde, nei apklausiamas teisme, be kita ko, kaip minėta, jis nurodė matęs medžioklės lapą automobilyje.

Šios administracinės bylos kontekste akcentuotina tai, kad medžioklė pati savaime yra pavojinga, todėl griežtai kontroliuojama veikla, o medžioklėje dalyvaujantis asmuo privalo laikytis visų jam keliamų reikalavimų. Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta medžiotojo pareiga laikytis šio įstatymo, Medžioklės taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, taip pat racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų. Elgesys ignoruojant Medžioklės taisyklėse įtvirtintus privalomus reikalavimus, susiklosčiusioje situacijoje negali būti laikomas nereikšmingu atsakomybės prasme ar pateisinamas tuo, kad galimai kiti asmenys nevykdė savo pareigos įrašyti į medžioklės lapą apie sumedžiotą gyvūną.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priešingai nei teigiama Pareiškėjo atstovo skunde, šiuo atveju egzistuoja pagrindas teigti, jog veikdamas analizuojamu būdu Pareiškėjas elgėsi nerūpestingai ir toks jo neatsargumas užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, todėl Institucijos nutarime pareiškėjo veiksmai teisingai kvalifikuoti, nors šis administracinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, tai nepašalina pareiškėjo atsakomybės.

Tačiau teismas, įvertinęs nustatytas nusižengimo padarymo aplinkybes, padarytos veikos pavojingumą, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir kitas aplinkybes – pareiškėjui pačiam nesumedžiojus gyvūno, o tik gabenus ir dorojus kito medžiotojo jau sumedžiotą gyvūną bei dėl neatsargumo pakankamai neįsitikinus gyvūno sumedžiojimo teisėtumu, veikiant neatsargia kaltės forma, daro išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo pavojingumą bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo tikslingumą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Įvertinus R. L. asmenybę (beveik pensinio amžiaus, vedęs, dirba, duomenų apie ankstesnį jo baustumą už medžioklės taisyklių pažeidimus bei teistumą nėra), tai, kad jis iš esmės pripažino administracinio nusižengimo aplinkybes – pripažino dalyvavęs gyvūno gabenime ir dorojime, be to, administraciniame kaltinime nurodytą gyvūną buvo leidžiama sumedžioti, Pareiškėjas dalyvavo tik gabenant ir dorojant kito medžiotojo jau sumedžiotą gyvūną dėl neatsargumo pakankamai neįsitikinus gyvūno sumedžiojimo teisėtumu, kaltės formą – veikiant neatsargia kaltės forma, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais sankcijoje numatytas specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas net minimaliai trukmei šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga administracinio poveikio priemonė, suvaržytų administracinėn atsakomybėn patraukto pareiškėjo teises daugiau negu yra būtina. Nesant duomenų apie ankstesnius pažeidimus, taip pat nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas ateityje darys administracinius nusižengimus, susijusius su medžioklės taisyklių pažeidimais. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti, kad vien administracinės nuobaudos (baudos) paskyrimas bus pakankamas atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu pareiškėjui neskiriant administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 290 straipsnio 17 dalyje. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes mažintina ir R. L. paskirta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

R. L. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialistės G. M. 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-3056-2023 dalyje dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, vietoje numatytos 800 Eur baudos, paskirti švelnesnę – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą ir panaikinti R. L. už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės medžioti atėmimą 3 (trejiems) metams.

Kitoje dalyje, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialistės G. M. 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3056-2023 palikti nepakeistu.

Vadovaujantis LR ANK 38 str. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.