Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Komeda“ bankroto administratoriaus Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rancas“ atstovui L. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Komeda“ bankroto administratoriaus UAB „Rancas“ ieškinį atsakovei D. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė D. V. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, kadangi įmonės tyčia prie bankroto neprivedė, tiesiog taip gavosi. Įrodymų ieškiniui paneigti neteiks. Mano, kad ieškovas formaliai vertina ir nustatinėja įmonės nemokumo faktą, t. y. remiasi tik finansinėmis atskaitomybėmis. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad įmonės kreditorių sąrašą sudaro darbuotojai ir valstybinės institucijos. Darbuotojų reikalavimų apmokėjimo terminas suėjo tik 2017-03-31. Kreditoriniame sąraše nurodytos pinigų sumos 1032,35 Eur nėra gavusi ir sutinka jos negauti. UAB „Komeda“ užsiėmė kavinių veikla. Tiekėjai reikalaudavo, jiems mokėdavo, nes kitaip nebūtų galėjusi vykdyti veiklos. Sodra siuntė pranešimus ir kadangi tiesiogiai nereikalavo, tai jiems ir nemokėjo. Apie skolas Valstybei primindavo buhalterė, žinojo ir ji pati, tačiau nebuvo iš ko mokėti. Turto neturėjo, nes kavinę nuomojosi su visais įrenginiais. Tikėjosi, kad verslas pagerės. Ieškovo nurodytas kreditorių sąrašas atspindi, kad įmonė iki pat bankroto bylos iškėlimo dienos vykdė savo pagrindinę veiklą - restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklą, kurios be tiekėjų nebūtų galėjusi vykdyti. Kreditorių sąraše nei vieno tiekėjo nėra, todėl akivaizdu, kad buvo stengiamasi toliau sąžiningai tęsti ir vykdyti įmonės veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgiama turi būti į aplinkybių visumą, o ne tik finansinę atskaitomybę. Įmonė savo pagrindinę veiklą vykdė iki pat bankroto bylos iškėlimo dienos ir neprisiiminėjo naujų įsipareigojimų, kurių nebūtų pajėgi vykdyti, taip pat nesudarė jokių įmonei nenaudingų sandorių, kurie galėtų dar labiau pabloginti įmonės finansinę situaciją, todėl negalima teigti, kad UAB „Komeda“ vadovė netinkamai organizavo ir vykdė įmonės veiklą, savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei. Taigi ir nėra pagrindo nustatyti, kad įmonės vadovė neteisėtais veiksmais padarė žalą teismo patvirtintiems kreditoriams, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo buvusiai vadovei pareikšti ieškinio dėl žalos atlyginimo. Ieškovas ieškinyje pateiktais argumentais neįrodo ne tik, kad buvo neteisėti veiksmai, bet ir žalos sąlygos. Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Taip pat išaiškinta, kad atsakovas negali būti atsakingas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jo veiksmų, ieškovas būtų turėjęs pareigą juos sumokėti, todėl bendrovės patirta žala gali būti laikoma tik paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017). Kadangi šioje situacijoje nėra visų būtinų civilinei atsakomybei taikyti sąlygų, ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2017-02-27 nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-1749-480/2017 UAB „Komeda“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirta UAB Rancas“. Administratoriaus ieškinys atsakovei pareikštas ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalių, 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pagrindais vykdant šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės kaip bendrovės savininkės ir administracijos vadovės (direktorės) 24457,49 Eur žalai atlyginti, nes atsakovė, žinodama, kad įmonė nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais, o šie nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nevykdė pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko kreditoriai patyrė žalą.

Iš Kauno apygardos teismo 2017-02-27 nutarties matyti, kad dėl bankroto bylos UAB „Komeda“ iškėlimo kreipėsi įmonės kreditorius – VSDFV Kauno skyrius, nurodydamas, jog atsakovės skola ieškovui pradėjo didėti nuo 2011 m. I ketvirčio. VSDFV Kauno skyrius laikotarpiu nuo 2011-03-25 iki 2016-12-21 į atsakovės sąskaitas pateikė 97 debeto mokėjimo nurodymus. Kredito įstaiga paskutinį mokėjimo nurodymą dalinai įvykdė 2016-11-23, UAB „Komeda“ paskutinį kartą įmokas mokėjo 2013-04-26. VSDFV Kauno skyriaus 2015-04-28 sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka buvo perduotas antstolio kontorai.

Toje pačioje nutartyje nurodyta, kad iš UAB „Komeda“ vadovės pateikto balanso, sudaryto 2016-12-31, duomenų matyti, kad į įmonės balansą įrašyto trumpalaikio turto vertė sudaro 721,00 Eur, ilgalaikio turto įmonė neturi, UAB „Komeda“ įsiskolinimas VMI 2017-02-23 sudaro 866,83 Eur, VSDFV – 13313,77 Eur. Iš 2016-12-31 įmonės Pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad UAB „Komeda“ 2016 m. patyrė 16802,00 Eur nuostolio ir tai pagrindžia, jog UAB „Komeda“ yra nemoki, pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams, nemoka privalomų mokesčių valstybei, todėl jai iškelta bankroto byla. Šia nutartimi administratoriumi paskirtas UAB „Rancas“, areštuotas UAB „Komeda“ turtas.

Iškėlus bankroto bylą, Kauno apygardos teismo 2017-04-13 nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Komeda“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 24457,49 Eur sumai, iš kurių pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, susiję su darbo teisiniais santykiais, sudaro 6178,25 Eur; antros eilės kreditoriai – VSDFV Kauno skyrius su 17318,83 Eur reikalavimu bei VMI su 960,41 Eur reikalavimu. Nutartyje nurodyta, kad dėl pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų pagrįstumo ir jų dydžio ginčo nėra.

Pažymėtina, kad nutartyje dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tvirtinimo nėra nurodyta kokiu laikotarpiu ir kokiu pagrindu susidarė skolos. Tačiau iš ieškovo pateiktų balansų matyti, kad UAB „Komeda“ nuo 2014 metų laiku nemokant privalomų mokesčių valstybei, 2015 metais įmonė turėjo turto už 3022 Eur ir 16720 Eur skolų. Laikotarpis, kai įmonė tapo nemoki skaičiuojamas nuo 2015 metų sausio mėnesio pagal didžiausio antros eilės kreditoriaus VSDFV (patvirtintas finansinis reikalavimas 17318,83 Eur) skolos atsiradimo laikotarpį ir jos pagrindą, įvertinus ir Kauno apygardos nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovo VSDFV nurodytą aplinkybę, kad VSDFV Kauno skyrius 2015-04-28 priėmė sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, kuris buvo perduotas vykdymui.

Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Teismo nuomone, ieškovas įrodė civilinės atsakomybės sąlygas dėl ieškinio priteisimo iš atsakovės. Pateiktu išrašu iš Juridinių asmenų registro nustatyta, kad atsakovė D. V. nuo 2009-09-23 buvo UAB „Komeda“ akcininkė, nuo 2011-06-07 paskirta įmonės vadove (direktore) ir nuo 2015-04-09 vienintele akcininke. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 9 dalį, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Kadangi atsakovė buvo ir įmonės savininkė, ir administracijos vadovė, tai neabejotinai žinojo, kiek įmonė turi pradelstų įsipareigojimų, žinojo, kad įmonė negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams VSDFV ir VMI. Atsakovė šios aplinkybės neneigia gaudavusi pranešimus iš VSDFV ir apie skolas jai primindavo buhalterė; pripažįsta, kad įmonė tapo nemoki jau 2015 metais ir negalėjo mokėti mokesčių valstybei, tačiau toliau vykdė veiklą, stengėsi atsiskaityti su tiekėjais ir mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, tikėdamasi jog pagerėjus verslui galės sumokėti skolą valstybei. Nors atsakovė nurodo, kad žinodama sunkią įmonės situaciją, neprisiiminėjo naujų įsipareigojimų, kurių nebūtų pajėgi vykdyti ir nesudarė įmonei nenaudingų sandorių, todėl nėra pagrindo šiam ieškiniui, tačiau ieškinį paneigiančių įrodymų nepateikė.

Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė savo pareigų tinkamai nevykdė, nes, įmonei tapus nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko padidėjo kreditoriniai įsiskolinimai kreditoriams, sumažėjo įmonės mokumas ir tuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai.

Konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus reikia įvertinti faktines aplinkybes dėl atsakovės teisiškai nepagrįsto neveikimo ir ieškovo nurodytos žalos atsiradimo priežastinio ryšio, t. y. ar atsakovei įvykdžius įstatyme nurodytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų buvę galima išvengti žalos bendrovės kreditoriams, ir jų reikalavimų padidėjimo. Ieškovo pateiktais įrodymais – didžiausio kreditoriaus VSDFV pateikta įsiskolinimų suvestine nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio mėnesio įmokos į biudžetą buvo mokamos dalinai, o nuo 2015 m. kovo mėnesio visiškai nebemokėtos. Ši aplinkybė patvirtina, kad laiku kreipiantis dėl bankroto įmonei iškėlimo būtų galima buvę išvengti įsiskolinimų kreditoriams, o nutraukus įmonės veiklą, nebūtų atsiradęs ir 2017-03-31 priskaičiuotas įsiskolinimas darbuotojams.

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies normoje imperatyviai nurodyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo

Aptarti įrodymai patvirtina, kad būdama vienasmeniu vadovu bei akcininke, atsakovė D. V. negalėjo nežinoti, kad įmonė negali vykdyti savo įsipareigojimų ir yra nemoki. Nors ir vykdant veiklą, atsakovė turėjo geriausią galimybę numatyti ir įvertinti, kad nemokant mokesčių jie didės, todėl privalėjo veikti itin atidžiai ir rūpestingai, reaguoti į kreditoriaus VSDFV siunčiamus pranešimus ir priimtus sprendimus, tačiau tuo nesidomėjo ir nekreipė dėmesio.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog atsakovė, būdama įmonės vadove ir turėdama visą informaciją apie įmonės finansinę padėtį, turėjo suprasti, kad įmonei nevykdant įsipareigojimų, kreditoriai gali kreiptis į teismą. Todėl teismas vertina, kad D. V., įmonei esant nemokiai, nesikreipdama į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, veikė neatidžiai ir nerūpestingai ir prisiėmė didesnių skolų atsiradimo riziką.

Atsakovės argumentai, kad ji tikėjosi, jog verslas pagerės ir atsiskaitys su kreditoriais, vertintini kaip nepagrįsti, nes įsiskolinimas didėjo du metus, todėl atsakovė neturėjo delsti pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad atsakovės D. V. atsakomybė už bankroto bylos iškėlimą laiku Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 5, 8 straipsnių prasme atsiranda kaip bendrovės administracijos vadovės.

Kasacinio teismo nutartyse ne kartą pasisakyta, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė.

Teismo nuomone, atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinė byla Nr. 3K-3-54-701/2017), kad ji negali būti atsakinga dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, kadangi joje nagrinėjamas ginčas dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir mokesčių nesumokėjimo laiku, o nagrinėjamu atveju atsakovei reiškiamas reikalavimas dėl įmonės vadovo neveikimu atsiradusios žalos įmonei, savalaikiai nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo.

CK 6.251 straipsnyje numatyta, kad nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Atsakovė neprašė sumažinti nuostolių dydžio, neteikė įrodymų tokioms aplinkybėms įrodyti ir tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiu skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Į ieškovo prašomą priteisti 24457,49 Eur žalą įtraukti pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, susiję su darbo teisiniais santykiais, sudaro 6178,25 Eur, iš kurių viena iš kreditorių 1032,35 Eur sumai yra pati D. V.. Teismo posėdžio metu ieškovas šį reikalavimą palaikė. Atsakovė kreditoriniame sąraše nurodytos pinigų sumos 1032,35 Eur sutinka negauti.

Atsižvelgiant į tai, jog išreikalavus iš atsakovės jos vardu įtrauktą kreditorinį reikalavimą, jis turėtų būti jai pačiai grąžintas pirma eile, teismas sprendžia, kad tokiu būdu būtų dar labiau pažeisti antros eilės kreditorių reikalavimai. Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šalims neprieštaraujant, ieškinio reikalavimo 1032,35 Eur suma iš atsakovės nepriteistina.

Nustačius, kad finansiniai reikalavimai 23425,14 Eur sumai atsirado dėl D. V. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, ši suma laikytina žala, padaryta ieškovui ir jos kreditoriams, todėl priteistina iš atsakovės ieškovui.

Ieškovui priteistinos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojant nuo priteistinos (23 425,14 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017-05-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovas, kaip bankrutuojanti įmonė, nuo žyminio mokesčio už paduotą ieškinį yra atleista, atsakovė privalo atlyginti valstybei mokėtiną 527 Eur žyminį mokestį (23 425,14 Eur X 0,03-0,25 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovui - bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Komeda“ 23 425,14 Eur (dvidešimt tris tūkstančius keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 14 ct) žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 23 425,14 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2017-05-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 527 Eur (penkis šimtus dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio (mokėti - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660).

2017 m. gegužės 18 d. nutartimi atsakovės turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.