Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ patikslintą ieškinį dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB) „Grinda“, tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų byloje, P. M., ADB „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

6. Byloje nustatyta, kad 2023 m. kovo 20 d. ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ su atsakove UAB „Grinda“ sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (el. b. l. 5). 2023 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate gautas pranešimas, kad 2023 m. lapkričio 30 d., adresu (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas pranešėjo L. S. automobilis, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Peržiūrėjus automobilių stovėjimo vietoje esančią vaizdo kamerą nustatyta, kad automobilį apgadino atsakovės UAB „Grinda“ valdomas sunkvežimis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta administracinio nusižengimo teisena. Atsakovė pateikė informaciją, jog eismo įvykio metu sunkvežimį vairavo jos darbuotojas P. M.. 2024 m. liepos 9 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 9 d. nutarimu P. M. pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, jam taikyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalies pažeidimą, skirta nuobauda 10 Eur bauda (el. b. l. 57-59). Minėtu nutarimu atsakovo atžvilgiu nutraukta administracinė teisena pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl kaltinimo pasišalinus iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nesant visų administracinio nusižengimo sudėties požymių. 2024 m. liepos 9 d. nutarimas įsiteisėjęs.

7. Ieškovė paskaičiavo eismo įvykio metu nukentėjusio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrimo (remonto sąnaudas) ir išmokėjo 1 770 Eur draudimo išmoką (el. b. l. 30-44, 46). Prašo priteisti iš atsakovės 1 770 Eur sumą, tuo pagrindu, jog apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai, atsakingas už žalos padarymą asmuo pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima atsakovo pripažinimo ieškinio, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nors atsakovė UAB „Grinda“ su ieškiniu dalyje dėl 1 770 Eur sumos atlyginimo regreso tvarka sutinka, tačiau įvertinus tai, kad atsakovę ir transporto priemonės vairuotoją siejo darbo teisiniai santykiai, ginčo išsprendimas gali turėti įtakos trečiojo asmens P. M. teisėms ir pareigoms, atsakovės ieškinio pripažinimo teismas nepriima.

9. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumą atlygino draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Įstatyme nustatyta išimtis – TPVCAPDĮ 22 straipsnis, – suteikianti teisę draudikui pareikšti reikalavimą į draudėją atlyginti išmokėtas draudimo sumas, nepaneigia civilinės atsakomybės draudimo tikslų. Ši išimtis paremta draudėjo neteisėtais veiksmais, kurie panaikina jo interesų draudimo apsaugą (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).

10. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia.

11. Išimčių, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytų TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011). Teismas kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

12. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

13. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais.

14. Iš teismui pateiktų, administracinio nusižengimo byloje esančių, 2023 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apskirties Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio N. G. tarnybinio pranešimo, nukentėjusiojo L. S. paaiškinimo nustatyta, kad apie 2023 m. lapkričio 30 d. apgadintą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį adresu (duomenys neskelbtini), pranešė nukentėjusysis tik 2023 m. gruodžio 8 d. pastebėjęs, jog jo transporto priemonė apgadinta. Nukentėjusiojo automobilį atsakovės darbuotojas kliudė, užkabinęs sniego valymo kaušu, važiuodamas atbulomis. Administracinio nusižengimo byloje, automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs P. M., savo paaiškinimuose nurodė, kad sniego valytuvu valė gatves, pavažiavęs 200 metrų (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė dvi mašinas, kurios užstojo išvažiavimą, todėl jam teko siaura gatve važiuoti atbuline eiga, nepastebėjo, kad kliudė mašiną, jo mašinos viduje didelis triukšmas ir vibracija. Su administracinio nusižengimo byla pateiktoje vaizdinėje medžiagoje matyti, kad vairuotojas, atvykęs į (duomenys neskelbtini) kiemą, išlipa iš transporto priemonės apsižiūri valymo kelią, taip pat matyti, kaip transporto priemonė juda pirmyn, atgal, itin nedideliu greičiu, vairuotojui stengiantis išvažiuoti atbulomis siaurame, besisukančiame pravažiavime; sniego valymo kaušu kliudomas kitas automobilis; tačiau vairuotojas nesureaguoja; priėjęs kitas asmuo padeda vairuotojui išvažiuoti, ranka rodydamas judėjimo kryptį. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) klasė – krovininis automobilis virš 12 t., maksimalus jo svoris – 20,5 t. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 9 d. nutarime konstatuota, jog P. M. galėjo nesuprasti, kad aptariamoje situacijoje įvyko eismo įvykis, todėl tai nesudaro pagrindo teigti, kad jis siekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, iš kaltinimo pašalintas sakinys, jog iš eismo įvykio vietos asmuo pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, ir administracinė atsakomybė dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje nusižengimo nutraukta.

15. Ieškovė aplinkybę, jog P. M. pasišalino iš įvykio vietas grindžia 2024 m. gegužės 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pažyma (el. b. l. 6), kurioje be kita ko nurodyta, kad eismo įvykis tiriamas. Šioje pažymoje nurodytas aplinkybes paneigia administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, 2024 m. liepos 9 d. byloje priimtas nutarimas (CPK 185 straipsnis).

16. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad P. M. suprato ar turėjo suprasti, kad 2023 m. lapkričio 30 d., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas pro automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šoną, šį kliudė ir padarė žalą šiai transporto priemonei (CPK 12, 178 straipsniai). Bylos duomenimis tiek P. M., tiek atsakovei UAB „Grinda“ apie patirtą eismo įvykį tapo žinoma, kuomet į juos kreipėsi policijos pareigūnai, gavę nukentėjusio asmens, kuris ir pats apie eismo įvykį ir sugadintą jo turtą sužinojo tik po aštuonių dienų, skundą. Akivaizdu, kad P. M., nesupratęs, kad dalyvavo eismo įvykyje, negalėjo apie jį pranešti policijai ir įvykdyti TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pareigas.

17. Tai, kad didelės masės krovininio automobilio vairuotojas šiuo atveju nepajuto susidūrimo su kita transporto priemone, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, nuoseklūs ir logiški P. M. paaiškinimai, elgesys po eismo įvykio. Įvertintina ir tai, kad su nukentėjusiojo automobiliu eismo įvykio metu kontaktavo ne pats automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o jo pridėtinė dalis – sniego valymo kaušas.

18. Vertinant P. M. elgesį šioje situacijoje pagal atidaus ir rūpestingo žmogaus standartus, teismas neturi pagrindo išvadai, kad vairuotojo elgesys šių standartų neatitiko. Kaip jau minėta, vairuotojas prieš važiuodamas atbulas, išlipęs apžiūrėjo kelią, iš įvykio vietos išvažiavo, nes nesuprato, jog kliudė kitą transporto priemonę. Teismo vertinimu, automobilio (duomenys neskelbtini)a, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo nesustojimo po eismo įvykio negalima vertinti kaip pasišalinimo TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, net ir dėl neatsargumo (CPK 185 straipsnis).

19. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

20. Ieškovė neįrodė, jog atsakovės UAB „Grinda“ darbuotojas P. M., vykdydamas darbo funkcijas, pasišalinimo iš įvykio vietos (CPK 12, 178 straipsniai). Akivaizdu, jog trečiasis asmuo negalėjo iškviesti policijos, nes, kaip nustatyta, nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis, tačiau jo elgesys pripažintinas pakankamai atidžiu ir rūpestingu bei nesudarančiu pagrindo konstatuoti pasišalinimo iš eismo įvykio vietos fakto nei tyčia, nei dėl neatsargumo. Taigi, nenustačius TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos pareigos pažeidimo, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo būtinosios sąlygos – pasišalinimo iš eismo įvykio vietos fakto, ieškovės ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo regreso tvarka atmetamas.

21. Atmetus reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos regreso tvarka priteisimo, kartu atmetamas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

22. Valstybė byloje patyrė 16,01 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 16,01 Eur (šešiolikos eurų 01 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.