Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-08 · Administracinė byla Nr. I-1353-320/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-08
Bylos Nr.
I-1353-320/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00330-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Varžinskienė
Pareiškėjas
D. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1353-320/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00330-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15; 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 8 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiškiųTI-K, ir atsakovės atstovas) atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Bylos šalims apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujat (b. l. 193), o atsakovės atstovas prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu (b. l. 1) kreipėsi į administracinį teismą, prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti jam 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas grindė tuo, kad nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. sausio 22 d. LukiškiųTI-K buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, patyrė psichologinį spaudimą. Skunde paaiškino, kad ne kartą buvo sumuštas, jo atžvilgiu ne kartą buvo panaudotos specialiosios priemonės, buvo ne kartą žeminamas pareigūnų ir verčiamas rašyti pasiaiškinimus už kitų suimtųjų (nuteistųjų) sulaužytą inventorių, su temperatūra buvo keliamas iš kameros į kamerą, buvo įkeliamas į kameras, kuriose nebuvo langų ar dieninio apšvietimo, dėl ko sugedo regėjimas, taip pat kad ne kartą miegojo ant šlapio čiužinio, buvo kamerose, kuriose visą parą iš sulūžusio čiaupo bėgo vanduo ant grindų.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimasatsiliepimu į skundą (b. l. 5-12)prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki2016 m. sausio 22 d. kamerose Nr. 105, 106, 114, 117, 121, 124, 141, 147, 148, 165, 277, 284, 285, 292, 293, 298, 300, 302, 303, 304, 305, 309, 326, 327, 329, 333, 370, 372, 373, 383.Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti. Pareiškėjas nekonkretizavo, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta žala, žalos dydžiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.Atsakovės atstovo nuomone, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą, kadangi civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo pristatytas 2015 m. balandžio 14 d. ir laikomas šioje laisvės atėmimo įstaigoje iki pareiškėjo skunde nurodytos 2016 m. sausio 22 d. įskaitytinai (toliau – ir ginčo laikotarpis) kamerose Nr. 105, 106, 110, 114, 117, 121, 124, 141, 147, 148, 165, 277, 284, 285, 292, 293, 298, 300, 302, 303, 304, 305, 309, 326, 327, 329, 333, 370, 372, 373, 383 (b. l. 1, 5-7, 13-16).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo prašomos priteisti 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimo ginčo laikotarpiu.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m.balandžio18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m.rugsėjo23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; 2013 m.gruodžio2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m.rugpjūčio19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m.lapkričio7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1500/2013).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimus kildino, be kita ko, iš jo laikymoLukiškių TI-K kamerose, kuriose nebuvo langų ar dieninio apšvietimo, visą parą iš sulūžusio čiaupo bėgo vanduo ant grindų, taip pat ir iš to, kad jam ne kartą teko miegoti ant šlapio čiužinio.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (2009 m. liepos 10 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2016 m. sausio 28 d.) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos tardymo izoliatoriauskamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas, pagal 14.1. ir 14.3. punktų nuostatas, kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, dieninis ir naktinis elektros apšvietimas.Ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. tardymo izoliatoriaus patalpų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentavoLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurios 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pagal 22 punktą, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ir šiuo metu galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015), 14 ir 15 punktuose nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val.

Išanalizavus teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) patikrinimo aktų rezultatus (b. l. 36-171), darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, kad šios įstaigos specialistaipareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu būtų tikrinę kamerųNr. 110, 121, 147, 148, 165, 284, 298, 300, 302, 309, 370, 383, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitiktį paminėtiems higienos normų reikalavimams, o Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų skyriaus specialistai būtų atlikę apšvietos matavimus šiose kamerose. Taigi, ginčo laikotarpiu nustatyta tvarka nėra užfiksuota pažeidimų dėl langų ar dieninio apšvietimo neįrengimo, dėl santechninių įrenginių gedimų nurodytose kamerose ardėl išduodamo minkštojo inventoriaus netinkamos būklės. Minėtos aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad ginčo laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų į Lukiškių TI-K administraciją ir Vilniaus VSC nei pareiškėjas, nei kiti kamerose Nr. 110, 121, 147, 148, 165, 284, 298, 300, 302, 309, 370, 383 laikomi asmenys nesikreipė.

Kartu įvertinusteismui pateiktų Vilniaus VSC patikrinimo aktų rezultatus (b. l. 36-171), galima teigti, kadginčo laikotarpiu pareiškėjo skunde nurodomų pažeidimų kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, t. y. kamerose Nr. 105, 106, 114, 117, 124, 141, 277, 285, 292, 293, 303, 304, 305, 326, 327, 329, 333, 372, 373,Vilniaus VSC specialistai nenustatė.Aplinkybę, kad kamerose Nr. 114, 124, 277, 304, 372 yra skaidraus stiklo langai patvirtina Vilniaus VSC specialistų patikrinimų metu užfiksuoti duomenys (b. l. 89, 91, 95, 117, 165, 167), o kamerose Nr. 105, 106, 141 – prie patikrinimo aktų pridėtos fotonuotraukos (b. l. 41, 44, 45, 83). Šių patikrinimų metu taip pat užfiksuota kad, kameroje Nr. 117 langai vizualiai buvo švarūs/nešvarūs (b. l. 51, 52, 143) ir kamerose Nr. 105, 106, 114, 293, 303, 305, 326, 327, 372vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus (b. l. 41, 64, 67, 69, 77, 99, 101, 102, 105), gyvenamosios patalpos vėdinamos natūraliai per atidaromus langus (b. l. 120), kas iš esmės taip pat patvirtina atsakovės atstovo procesiniuose dokumentuose nurodytą informaciją, kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas, kaip ir kitose Lukiškių TI-K kamerose, yra langai (b. l. 194, 196).2015 m. spalio 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2333 (patikrinimas atliktas 2015 m. rugsėjo 30 d.) (b. l. 91) užfiksuota, kad kameroje Nr. 292, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. rugsėjo 30 d. – 2015 m. spalio 5 d. (b. l. 6, 13), nebuvo dalies lango, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat nepaneigia paties lango buvimo šioje kameroje fakto. Dirbtinės apšvietos matavimai ginčo laikotarpiu buvo atlikti kamerose Nr. 105, 106, 114, 124, 277, 293, 303, 304, 305, 326, 327, 372 (b. l. 41, 65, 67, 69, 77, 101, 116, 165, 167), kuri nurodytose kamerose atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktoreikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde aiškiai neįvardijo kokio dieninio apšvietino – natūralaus ar dirbtinio – nebuvo kamerose. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų dėl langų ar dieninio apšvietimo neįrengimo kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmusCK 6.271 straipsnio prasme nėra pagrindo.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas, pagal 65 ir 66 punktų nuostatas, draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Pagal šios higienos normos 67 punktą lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiama atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos higienos normos HN 134:201541, 42 ir 43 punktuose.

Iš į bylą pateiktų Vilniaus VSC patikrinimo aktuose užfiksuotų duomenųnenustatyta, kad Lukiškių TI-K administracija, ginčo laikotarpiu aprūpindama kamerose laikomus asmenis minkštuoju inventoriumi, būtų nesilaikiusi nurodytų higienos normų reikalavimų.Nustatyti duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose;įstaigoje yra pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame yra nurodoma dezinfekavimo data, laikas (trukmė), dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas; patalynė patikrintose kamerose (buvo tikrinta kamera Nr. 277) buvo vizualiai švari (b. l. 101, 167). 2015 m. sausio 16 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-65, kuriame užfiksuoti periodinės kontrolės rezultatai, duomenimis minkštasis inventorius dezinfekuojamas gyventojams išvykus, <...> kiekviename Lukiškių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui, minkštasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose;minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) buvo tvarkingas, iš audinių, tinkamų dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose; lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir gyventojų asmeniniai drabužiai yra skalbiami Lukiškių TI-K teritorijoje veikiančioje skalbykloje; dėl skalbinių skalbimo Lukiškių TI-K 2014 m. sausio 30 d. yra sudaręs sutartį Nr. 14/03-4 su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų; švari patalynė ir rankšluosčiai laikomi lentynose išdezinfekuoto minkštojo inventoriaus ir švarių skalbinių laikymui skirtose patalpose; patalynė ir rankšluosčiai Lukiškių TI-K skalbiami vieną kartą savaitėje (b. l. 120-121).

Nagrinėjamu atveju aktualūs ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, bei Lietuvos higienos normos HN 134:201512 punktas, anot kurio laisvės atėmimo vietos<...> ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.Vilniaus VSC ginčo laikotarpiu atliktų patikrinimų duomenys patvirtina, kad kamerose Nr. 124, 277, 304 sanitariniai techniniai įrenginiai buvo tvarkingi (b. l. 165, 167), kamerose Nr. 305, 327 įrengti tualetai buvo techniškai tvarkingi (b. l. 67, 69). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai būtų reiškęs pretenzijas, skundus dėl sugedusio čiaupo kamerose, teikęs prašymuspakeisti šlapią čiužinį. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamąpraktiką, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015), pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013). Tačiau pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams atsakovui neturi kilti, jeigu pareiškėjas nepakankamai konkrečiai apibūdina galimai padarytą pažeidimą (žr., pvz., 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015).Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme, todėl vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, kadangi paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-336/2012 ir kt.).

Taigi, atsižvelgus į šiuos išaiškinimus, teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, kad Lukiškių TI-K ne kartą miegojo ant šlapio čiužinio, buvo kamerose, kuriose visą parą iš sulūžusio čiaupo bėgo vanduo ant grindų, nelaikytini pakankamai aiškiais ir detalizuotais, jie yra deklaratyvūs ir abstraktūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nesusieti su jokiais konkrečiais laike ir vietoje apibrėžtais galimai neteisėtais pareigūnų veiksmais.Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kuriuo konkrečiai metu jam teko miegoti ant šlapio čiužinio, taip pat kuriuo metu ir kuriose kamerose buvo sugedę čiaupai, kokius nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus dėl nurodomų pažeidimų jis patyrė, todėl tokie abstraktūs ir neįrodyti argumentai, atsižvelgiant į ilgą vertinamą laikotarpį (pareiškėjas skundžia jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. sausio 22 d. įskaitytinai) bei aplinkybę, jog pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas net trisdešimt vienoje skirtingoje kameroje, nelaikytini pareiškėjui neturtinę žalą galėjusiomis sukelti aplinkybėmis. Pareiškėjas laikytinas neįvykdžiusiu pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m.vasario8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Atitinkamai, pripažintina, kad atsakovei būtų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiškėjo teiginius.Taigi, esant abstrakčiam pareiškimui apie teisių pažeidimą, teismas neturi galimybės patikrinti, ar asmens teisės iš tikrųjų galėjo būti pažeistos, todėl skundenurodomų aplinkybių, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas ne kartą miegojo ant šlapio čiužinio, buvo kamerose, kuriose visą parą iš sulūžusio čiaupo bėgo vanduo ant grindų,nepakanka konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

Iš esmės analogiškų argumentų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti ir pareiškėjo skundo argumentai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo ne kartą sumuštas,buvo žeminamas pareigūnų ir verčiamas rašyti pasiaiškinimus už kitų suimtųjų (nuteistųjų) sulaužytą inventorių, su temperatūra buvo keliamas iš kameros į kamerą ir pan., kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie jo sumušimus ar pareigūnų sąmoningą tyčinį neigiamą veikimą pareiškėjo atžvilgiu. Teismas taip pat nenustatė, kad per visą laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį pareiškėjas dėl to šios įstaigos administracijai būtų reiškęs nusiskundimus, prašymus, pretenzijas. Tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėjas.

Pareiškėjo skundo argumentus, kad Lukiškių TI-K jo atžvilgiu buvo panaudotos specialiosios priemonės, patvirtina įrašai asmens sveikatos istorijoje (b. l. 32-33). Remiantis šiais įrašais nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, t. y. 2015 m. gruodžio 12 d. 0.45 val. pareiškėjo atžvilgiubuvo panaudota specialioji priemonė – dujos. Nurodoma, kad po specialiųjų priemonių panaudojimo sužalojimo žymių nestebima. Duomenų, kad pareiškėjui po specialiųjų priemonių panaudojimo 2015 m. gruodžio 12 d. būtų buvę nustatyti sumušimainėra, to neteigia ir pats pareiškėjas.Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismonuosekliai formuojama teismine praktika, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m.kovo30 d. nutartįadministracinėje bylojeNr. A-444-669/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nedetalizavo, kokius nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus dėl tokių aplinkybių jis patyrė, kokias jo teises pažeidė, sukeldamas jam neturtinę žalą, todėl tokie abstraktūs ir neįrodyti argumentai nelaikytini pareiškėjui neturtinę žalą galėjusiomis sukelti aplinkybėmis. Nagrinėjamu aspektu pareiškėjas taip pat laikytinas neįvykdžiusiu pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m.vasario8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta konkrečių neteisėtų Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų ar neveikimo, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymo. Teismas taip pat pažymi, kad tam tikri asmenų, kurių laisvė apribota, patyrimai ir nepatogumai ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, paprastai yra neišvengiama suėmimo vykdymo pasekmė, tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo laikymas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu jam sukėlė neigiamas pasekmes ar sutrikdė jo sveikatą. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K pareigūnai būtų sąmoningai siekę pareiškėjui tyčia sudaryti blogesnes laikymo sąlygas ir taikę kokius norsįstatymenenumatytus apribojimus.Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartisadministracinėje bylojeNr. A-146-309/2013). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas, todėl skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 4 dalies nuostatas, kai sprendimas priimamas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštupateikdamas teismui dokumentus, kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Šiuo aspektu teismas pabrėžia, kad iš ABTĮ44 straipsnio nuostatų matyti, kad išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau ABTĮ43–45 nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos; antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-63-49/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizuojant ABTĮ44 ir 45 straipsnių nuostatas, buvo ne kartą pažymėta, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius ABTĮ57 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-153/2013). Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-62-521/2011)

Lukiškių TI-K prašė priteisti iš pareiškėjo 10,08 Eur dydžio išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurias patyrė rengdamas ir raštu teismui pateikdamas su pareiškėjo ginču susijusios medžiagos kopijas (168 A4 formato lapai× 0,06 Eur = 10,08 Eur) (b. l. 10-11). Atsakovas išlaidas grindėLietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatų (2002 m. sausio 27 d. akto redakcija) (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktuose nustatytomis kainomis, jas indeksavus vartotojų kainų indeksu 146, nurodytu Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniame pranešime Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“.

Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K, prašydamas priteisti iš pareiškėjo išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimą būtų sumokėjęs jo prašomą priteisti 10,08 Eur sumą.Aplinkybė, kad atsakovas išlaidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato išlaidų, už kopijų parengimą atlyginimą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai sumokėjo 10,08 Eur už kopijų parengimą.Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Taigi Tvarka reglamentuoja išlaidų už rengiamas kopijas atlyginimą tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigą su prašymu dėl oficialių dokumentų kopijų, bet nėra skirta nustatyti išlaidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartį (b. l. 3), kaip tai yra numatyta ABTĮ 68 straipsnio 3 dalyje.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).

ABTĮ45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtu. Pareiškėjui yra išaiškinama teisė įrodymais pagrįstą prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu,priteisimo pateikti per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (ABTĮ45 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija Nr. XII-2399) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo D. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Varžinskienė