Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas) ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiškiųTI-K, ir atsakovės atstovas) atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Bylos šalims apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujat (b. l. 193), o atsakovės atstovas prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimasatsiliepimu į skundą (b. l. 5-12)prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki2016 m. sausio 22 d. kamerose Nr. 105, 106, 114, 117, 121, 124, 141, 147, 148, 165, 277, 284, 285, 292, 293, 298, 300, 302, 303, 304, 305, 309, 326, 327, 329, 333, 370, 372, 373, 383.Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti. Pareiškėjas nekonkretizavo, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta žala, žalos dydžiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.Atsakovės atstovo nuomone, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą, kadangi civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas.

Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo pristatytas 2015 m. balandžio 14 d. ir laikomas šioje laisvės atėmimo įstaigoje iki pareiškėjo skunde nurodytos 2016 m. sausio 22 d. įskaitytinai (toliau – ir ginčo laikotarpis) kamerose Nr. 105, 106, 110, 114, 117, 121, 124, 141, 147, 148, 165, 277, 284, 285, 292, 293, 298, 300, 302, 303, 304, 305, 309, 326, 327, 329, 333, 370, 372, 373, 383 (b. l. 1, 5-7, 13-16).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo prašomos priteisti 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimo ginčo laikotarpiu.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m.balandžio18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m.rugsėjo23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; 2013 m.gruodžio2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m.rugpjūčio19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m.lapkričio7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1500/2013).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimus kildino, be kita ko, iš jo laikymoLukiškių TI-K kamerose, kuriose nebuvo langų ar dieninio apšvietimo, visą parą iš sulūžusio čiaupo bėgo vanduo ant grindų, taip pat ir iš to, kad jam ne kartą teko miegoti ant šlapio čiužinio.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (2009 m. liepos 10 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2016 m. sausio 28 d.) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos tardymo izoliatoriauskamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas, pagal 14.1. ir 14.3. punktų nuostatas, kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, dieninis ir naktinis elektros apšvietimas.Ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. tardymo izoliatoriaus patalpų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentavoLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurios 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pagal 22 punktą, gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ir šiuo metu galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015), 14 ir 15 punktuose nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val.

Išanalizavus teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) patikrinimo aktų rezultatus (b. l. 36-171), darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, kad šios įstaigos specialistaipareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu būtų tikrinę kamerųNr. 110, 121, 147, 148, 165, 284, 298, 300, 302, 309, 370, 383, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitiktį paminėtiems higienos normų reikalavimams, o Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų skyriaus specialistai būtų atlikę apšvietos matavimus šiose kamerose. Taigi, ginčo laikotarpiu nustatyta tvarka nėra užfiksuota pažeidimų dėl langų ar dieninio apšvietimo neįrengimo, dėl santechninių įrenginių gedimų nurodytose kamerose ardėl išduodamo minkštojo inventoriaus netinkamos būklės. Minėtos aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad ginčo laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų į Lukiškių TI-K administraciją ir Vilniaus VSC nei pareiškėjas, nei kiti kamerose Nr. 110, 121, 147, 148, 165, 284, 298, 300, 302, 309, 370, 383 laikomi asmenys nesikreipė.

Kartu įvertinusteismui pateiktų Vilniaus VSC patikrinimo aktų rezultatus (b. l. 36-171), galima teigti, kadginčo laikotarpiu pareiškėjo skunde nurodomų pažeidimų kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, t. y. kamerose Nr. 105, 106, 114, 117, 124, 141, 277, 285, 292, 293, 303, 304, 305, 326, 327, 329, 333, 372, 373,Vilniaus VSC specialistai nenustatė.Aplinkybę, kad kamerose Nr. 114, 124, 277, 304, 372 yra skaidraus stiklo langai patvirtina Vilniaus VSC specialistų patikrinimų metu užfiksuoti duomenys (b. l. 89, 91, 95, 117, 165, 167), o kamerose Nr. 105, 106, 141 – prie patikrinimo aktų pridėtos fotonuotraukos (b. l. 41, 44, 45, 83). Šių patikrinimų metu taip pat užfiksuota kad, kameroje Nr. 117 langai vizualiai buvo švarūs/nešvarūs (b. l. 51, 52, 143) ir kamerose Nr. 105, 106, 114, 293, 303, 305, 326, 327, 372vėdinimas užtikrinamas per atidaromus langus (b. l. 41, 64, 67, 69, 77, 99, 101, 102, 105), gyvenamosios patalpos vėdinamos natūraliai per atidaromus langus (b. l. 120), kas iš esmės taip pat patvirtina atsakovės atstovo procesiniuose dokumentuose nurodytą informaciją, kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas, kaip ir kitose Lukiškių TI-K kamerose, yra langai (b. l. 194, 196).2015 m. spalio 15 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2333 (patikrinimas atliktas 2015 m. rugsėjo 30 d.) (b. l. 91) užfiksuota, kad kameroje Nr. 292, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. rugsėjo 30 d. – 2015 m. spalio 5 d. (b. l. 6, 13), nebuvo dalies lango, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat nepaneigia paties lango buvimo šioje kameroje fakto. Dirbtinės apšvietos matavimai ginčo laikotarpiu buvo atlikti kamerose Nr. 105, 106, 114, 124, 277, 293, 303, 304, 305, 326, 327, 372 (b. l. 41, 65, 67, 69, 77, 101, 116, 165, 167), kuri nurodytose kamerose atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktoreikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde aiškiai neįvardijo kokio dieninio apšvietino – natūralaus ar dirbtinio – nebuvo kamerose. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų dėl langų ar dieninio apšvietimo neįrengimo kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmusCK 6.271 straipsnio prasme nėra pagrindo.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas, pagal 65 ir 66 punktų nuostatas, draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Pagal šios higienos normos 67 punktą lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiama atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos higienos normos HN 134:201541, 42 ir 43 punktuose.

Iš į bylą pateiktų Vilniaus VSC patikrinimo aktuose užfiksuotų duomenųnenustatyta, kad Lukiškių TI-K administracija, ginčo laikotarpiu aprūpindama kamerose laikomus asmenis minkštuoju inventoriumi, būtų nesilaikiusi nurodytų higienos normų reikalavimų.Nustatyti duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose;įstaigoje yra pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame yra nurodoma dezinfekavimo data, laikas (trukmė), dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas; patalynė patikrintose kamerose (buvo tikrinta kamera Nr. 277) buvo vizualiai švari (b. l. 101, 167). 2015 m. sausio 16 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-65, kuriame užfiksuoti periodinės kontrolės rezultatai, duomenimis minkštasis inventorius dezinfekuojamas gyventojams išvykus, <...> kiekviename Lukiškių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui, minkštasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose;minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) buvo tvarkingas, iš audinių, tinkamų dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose; lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir gyventojų asmeniniai drabužiai yra skalbiami Lukiškių TI-K teritorijoje veikiančioje skalbykloje; dėl skalbinių skalbimo Lukiškių TI-K 2014 m. sausio 30 d. yra sudaręs sutartį Nr. 14/03-4 su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų; švari patalynė ir rankšluosčiai laikomi lentynose išdezinfekuoto minkštojo inventoriaus ir švarių skalbinių laikymui skirtose patalpose; patalynė ir rankšluosčiai Lukiškių TI-K skalbiami vieną kartą savaitėje (b. l. 120-121).

Nagrinėjamu atveju aktualūs ir Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, bei Lietuvos higienos normos HN 134:201512 punktas, anot kurio laisvės atėmimo vietos<...> ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.Vilniaus VSC ginčo laikotarpiu atliktų patikrinimų duomenys patvirtina, kad kamerose Nr. 124, 277, 304 sanitariniai techniniai įrenginiai buvo tvarkingi (b. l. 165, 167), kamerose Nr. 305, 327 įrengti tualetai buvo techniškai tvarkingi (b. l. 67, 69). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai būtų reiškęs pretenzijas, skundus dėl sugedusio čiaupo kamerose, teikęs prašymuspakeisti šlapią čiužinį. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas.