Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-12-17 · Civilinė byla Nr. 2A-2501-565/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-17
Bylos Nr.
2A-2501-565/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22961-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Alvydas Barkauskas, Neringa Švedienė
Atsakovas
UAB „Norfos mažmena“
Ieškovas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Kategorijos
  • 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. byla Nr.2A-2501-565/2015
Teisminio proceso Nr.2-68-3-22961-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 40.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Norfos mažmena“, prašydamas pripažinti negaliojančiais: 1) atsakovo 2014-03-18 pranešimu Nr. S-149-9 atliktą įskaitymą 2 885,39 Lt sumai pagal atsakovo 2014-02-28 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą PASL2014031806 kaip mokėjimą, kurį atsakovas turėjo atlikti pagal ieškovo 2014-02-04 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą NTV20477; 2) atsakovo 2014-03-31 pranešimu Nr. S-170 atliktą įskaitymą 2 620,72 Lt sumai pagal atsakovo 2014-03-18 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą kaip mokėjimą, kurį atsakovas turėjo atlikti pagal ieškovo 2014-03-12 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą NT5; 3) atsakovo 2014-05-05 pranešimu Nr. S-255-2 atliktą įskaitymą 3 440,66 Lt sumai pagal atsakovo 2014-04-23 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą PASL2014042308 kaip mokėjimą, kurį atsakovas turėjo atlikti pagal ieškovo 2014-04-01 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą NT189; priteisti ieškovui iš atsakovo 2 591,16 EUR (8 946,77 Lt) skolą, 171,85 EUR (593,37 Lt) delspinigius, 8,40 procentų metines palūkanas už priteistą sumą sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2005-12-29 tarp atsakovo ir UAB „Serneta“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Serneta“ išnuomojo atsakovui 3205,25 kv.m. ploto patalpas, esančias Tarpučių kaime, Marijampolės savivaldybėje (toliau – nuomos sutartis). UAB „Serneta“ 2007-08-07 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 5414-7 perleido ieškovui nuosavybės teises į išnuomotas patalpas, taip pat ir sutartinius įsipareigojimus pagal nuomos sutartį. Pagal nuomos sutartį atsakovas įsipareigojo ieškovui, be nuomos mokesčio, mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, komunalines ir ryšių paslaugas. Ieškovas išrašė ir atsakovui pateikė PVM sąskaitas – faktūras už nuomojamose patalpose 2014 m. sausio – kovo mėnesiais suvartotą elektros energiją, kurias atsakovas apmokėjo iš dalies. Atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atliko priešpriešinius įskaitymus pagal dalį ieškovo išrašytų sąskaitų, pateikdamas savo sąskaitas ir pranešimus dėl priešpriešinių reikalavimų už 2014 m. sausio – kovo mėnesiais nuomojamose patalpose patirtus nuostolius įskaitymo. Atsakovas neįrodė neva patirtų nuostolių. Atsakovo į bylą pateiktų prašymų dėl leidimų sudaryti tiesiogines sutartis ieškovas nėra gavęs.

Pripažinus, kad atsakovas nepagrįstai išrašė PVM sąskaitas – faktūras Nr. PASL2014022807, PASL2014031806, PASL2014042308 ir nepagrįstai atliko įskaitymus 2014-03-18 pranešimu Nr. S-149-9, 2014-03-31 pranešimu Nr. S-170 ir 2014-04-23 pranešimu Nr. S-255-2, atsakovas už nuomojamose patalpose Tarpučių kaime, Marijampolės sav., 2014 m. sausio, vasario ir kovo mėnesį suvartotą elektros energiją (PVM sąskaitos – faktūros NTV Nr. 20477, NT Nr. 5 ir NT Nr. 189) liko skolingas ieškovui 2 591,16 EUR (8 946,77 Lt).

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad nuo pat nuomos sutarties sudarymo eilę metų atsakovas klydo manydamas, kad ieškovas, vykdydamas nuomos sutarties 4.10. p., veikia kuo ekonomiškesniu atsakovui būdu ir sąžiningai yra sudaręs elektros energijos sutartis su tiekėjais kuo naudingesnėmis nuomininkui sąlygomis. Ieškovas netinkamai vykdė ir nuomos sutarties 4.10 p. sąlygą, kadangi iš UAB „Kardos“ pirko ne tik elektros energiją, bet ir kitas paslaugas, susijusias su elektros energijos transformavimu, perdavimu ir paskirstymu vidaus (lokaliniais) elektros tinklais ir t.t. Atsakovas ne vieną kartą kreipėsi į ieškovą, kad šis duotų sutikimą dėl tiesioginių sutarčių su elektros tiekėjais sudarymo, tačiau ieškovas tokio sutikimo nedavė. Todėl atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pažeidžia nuomos sutartį, atliko nuostolių apskaičiavimą iš ieškovo nuomojamuose objektuose bei atliko ginčijamus įskaitymus, įskaitydamas savo nuostolius į priklausančias mokėti ieškovui sumas. Nuostolius atsakovas paskaičiavo, sulyginęs nepriklausomo elektros energijos tiekėjo AB „Inter Rao Lietuva“ elektros energijos kainas su UAB „Kardos“, kuris tiekia elektrą nuomojamoms patalpoms, tiekiamomis elektros energijos kainomis, kainų skirtumas sudaro nuostolius, kurie buvo įskaityti ginčijamais įskaitymais į mokėtinas pagal ieškovo išrašytas sąskaitas už sunaudotą elektros energiją sumas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-16 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiais atsakovo 2014-03-18 pranešimu Nr. S-149-9 atliktą įskaitymą 2 885,39 Lt sumai pagal atsakovo 2014-02-28 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą PASL2014031806 kaip mokėjimą, kurį atsakovas turėjo atlikti pagal ieškovo 2014-02-04 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą NTV20477; atsakovo 2014-03-31 pranešimu Nr. S-170 atliktą įskaitymą 2 620,72 Lt sumai pagal atsakovo 2014-03-18 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą kaip mokėjimą, kurį atsakovas turėjo atlikti pagal ieškovo 2014-03-12 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą NT5 ir atsakovo 2014-05-05 pranešimu Nr. S-255-2 atliktą įskaitymą 3 440,66 Lt sumai pagal atsakovo 2014-04-23 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą PASL2014042308 kaip mokėjimą, kurį atsakovas turėjo atlikti pagal ieškovo 2014-04-01 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą NT189. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 2 591,16 EUR skolą, 119,23 EUR delspinigius, 8,40 procentų procesines palūkanas už priteistą 2 710,39 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 449,15 EUR bylinėjimosi išlaidas.

Vertindamas atsakovo atliktų įskaitymų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos už ginčo laikotarpiu tiektą elektros energiją kyla iš šalių sutartinių teisinių santykių dėl aiškiai nuomos sutartyje įtvirtintos atsakovo pareigos kiekvieną mėnesį mokėti mokesčius už patalpoms teikiamą elektros energiją. Ieškovui teikiant 2014 m. sausio – kovo mėnesiais ginčo patalpoms elektros energiją, atsakovui neginčijant už ginčo laikotarpiu tiektą elektros energiją išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų, atsakovui yra kilusi pareiga šias PVM sąskaitas – faktūras apmokėti (nuomos sutarties 4.10 p.). Atsižvelgiant į tai, kad neapmokėta PVM sąskaitų – faktūrų, išrašytų už 2014 m. sausio - kovo mėnesiais ginčo patalpose suvartotą elektros energiją, dalis sudaro 2 591,16 EUR (8 946,77 Lt) sumą, kuri iki šiol nėra ieškovui sumokėta, laikytina, kad ieškovas turi apibrėžtą bei galiojančią reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu dėl šios sumos priteisimo.

Atsakovas yra apskaičiavęs bei pateikęs ieškovui sąskaitas už patirtus dėl ieškovo veiksmų (ieškovui neduodant atskiro sutikimo atsakovui sudaryti elektros energijos pirkimo ir perdavimo sutartis tiesiogiai su nepriklausomu tiekėju) nuostolius, kuriuos atsakovas vienašališkai įskaitė į mokėtinas sumas už teiktą elektros energiją, ieškovą apie tai informuojant pranešimais dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo . Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas savo reikalavimus ieškovui dėl nuostolių atlyginimo kildina tik galimai, atsakovo nuomone, ieškovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas pažymėjo, kad nuostoliai atsirado ieškovui nevykdant eilės pareigų, t. y. nebendradarbiaujant su atsakovu, nevykdant prievolės kuo ekonomiškesniu būdu, neišduodant atsakovui sutikimo sudaryti elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį tiesiogiai su tokių paslaugų tiekėju. Įvertinus nuomos sutarties turinį matyti, kad nuomos sutartyje tokio pobūdžio nuostolių atsiradimo sąlygos bei skaičiavimo tvarka numatyta nebuvo. Taigi, nuostolių atsiradimo tikimybė dėl atsakovo nurodytų galimų nuomos sutarties pažeidimų ieškovui negalėjo būti žinoma ir numatyta iš anksto, neturint tokiu būdu ieškovui ir galimybės įvertinti dėl savo veiksmų (neveikimo) galinčių atsirasti teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal savo pobūdį atsakovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo atsiradimo pagrindas nebuvo aiškiai šalių sutartiniuose teisiniuose santykiuose aptartas, o šių nuostolių atsiradimas, akivaizdu, siejamas su tokiu sutarties pažeidimu, kuris kitos šalies galėtų būti iš esmės vienareikšmiškai ginčytinas.

Įvertinęs aplinkybes, kad tarp ieškovo ir atsakovo inicijuota daugybė teisminių ginčų, ginčijamų įskaitymų atlikimo metu atsakovas jau buvo atsisakęs reikalavimų kitoje civilinėje byloje dėl leidimo sudaryti tiesiogiai elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, nesant duomenų apie ginčo tarp šalių dėl PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų sumų už elektros energijos tiekimą ginčo patalpoms buvimą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo apskaičiuoti nuostoliai ieškovui buvo netikėti, ir akivaizdu, kad dėl šių nuostolių ateityje neišvengiamai gali kilti teisminis ginčas, todėl konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo atsakovui tik iš dalies apmokėjus PVM sąskaitas – faktūras dėl elektros energijos ir atsakovo reikalavimas dėl galimai patirtų nuostolių negali būti vertinami kaip lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, ir negalėjo būti įskaityti.

Pripažinęs įskaitymus negaliojančiais, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 2 591,16 EUR skolą už elektros energiją, 119,23 EUR delspinigius, metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-16 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Nei ieškovo, nei atsakovo priešpriešiniai piniginiai reikalavimai įskaitymų metu nebuvo patvirtinti res judicata galią turinčiais teismo sprendimais, abu jie kyla iš šalių sudarytos nuomos sutarties, todėl abu šie reikalavimai yra vienodai lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Įskaitymui atlikti nėra svarbu, kad priešpriešiniai reikalavimai būtų atsiradę tuo pačiu pagrindu. Tokio reikalavimo nenumato įstatymas. Taigi gali būti įskaityti tiek tuo pačiu pagrindu, tiek skirtingais pagrindais atsiradę šalių priešpriešiniai reikalavimai. Nagrinėjamu atveju abiejų šalių reikalavimai yra piniginiai ir yra kilę iš šalių pasirašytos nuomos sutarties: atsakovas ieškovui turėjo pareigą sumokėti už nuomojamose patalpose suvartotą elektros energiją, o atsakovui ieškovas privalėjo atlyginti nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl to, kad ieškovas nedavė atsakovo reikalaujamo sutikimo sudaryti elektros energijos tiekimo sutartis tiesiogiai. Teisinio pagrindo pripažinti įskaitymus negaliojančiais nesudarė ir pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog atsakovas neginčijo ieškovo išrašytose sąskaitose faktūrose už elektros energiją nurodytų sumų teisingumo. Vadovaujantis tarp ginčo šalių pasirašytos nuomos sutarties 4.10 p., tuo atveju, jeigu atsakovas nėra sudaręs sutarčių dėl tiesioginio elektros energijos tiekimo, atsakovui elektros energiją tiekia nuomotojas, o atsakovas turi pareigą už ją atsiskaityti. Kol atsakovas nėra sudaręs sutarčių dėl elektros energijos tiekimo į patalpas tiesiogiai, atsakovas neturi pagrindo nemokėti už elektrą ir negali įtakoti ieškovo sąskaitose išrašomų sumų, nes tokios galimybės nėra numatyta sutartyje. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuomos sutartyje numatytos teisės pirkti elektros energiją tiesiogiai iš jos tiekėjų negali įgyvendinti dėl ieškovo, kaip nuomotojo, netinkamo pareigų vykdymo, ieškovas taip pat turi pareigą atlyginti atsakovo dėl to patiriamus nuostolius. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tuo atveju, jeigu ieškovas išduotų atsakovo reikalaujamą sutikimą atsakovui pirkti elektros energiją tiesiogiai iš elektros energijos tiekėjų, atsakovas mokėtų ženkliai mažesnę elektros energijos kainą nei ta, kurią reikalauja mokėti ieškovas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2012 m. siekia sudaryti sutartis su elektros energijos tiekėjais tiesiogiai ir nuo 2012 m. yra ne kartą kreipęsis dėl to į atsakovą bei įspėjęs apie tai, jog negavęs jo prašomo sutikimo, atsakovas reikalaus atlyginti dėl to patirtus nuostolius.

2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 teismo priimtu atsakovo atsisakymu dalies ieškinio reikalavimų, vien jau dėl to, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, susijęs su patalpomis, esančiomis Tarpučių k., Marijampolės raj., o civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 nebuvo reiškiamas reikalavimas, kuris kaip nors būtų susijęs su Tarpučių k., Marijampolės raj. esančiomis patalpomis.

3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas informavo ieškovą apie įskaitymus, nurodė įskaitomų reikalavimų atsiradimo pagrindus ir nurodė, kaip jie apskaičiuoti, t.y. atsakovas aiškiai apibrėžė reikalavimus, kylančius iš šalių sutartinių santykių. Ieškovas, prašydamas pripažinti įskaitymus negaliojančiais, neginčijo atsakovo patirtų nuostolių dydžio, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo patirtų nuostolių skaičiavimo neteisingumą.

4. Šioje byloje ieškovas reiškė reikalavimą ne tik pripažinti įskaitymus negaliojančiais, bet ir reikalavimą įvykdyti prievolę, kuri, atsakovo požiūriu, pasibaigė įskaitymu.

Pagal nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu (toks ieškinys pareikštas šioje byloje), taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 str. 1 d.) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 str.). Esant tokiai situacijai, kai šalys byloje nesutaria dėl nuostolių dydžio, kurie, vienos iš bylos šalių teigimu, buvo įskaityti į priešingos šalies reikalavimą, teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo ir įskaitymo teisėtumo, turi nagrinėti, ar yra pagrindas reikalauti nuostolių, t. y. nustatinėti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tai yra teismo prerogatyvai priskirti klausimai, ir tokiose bylose teismas nuo šių klausimų išsprendimo negali nusišalinti. Skundžiamame sprendime teismas akivaizdžiai nusišalino nuo pareigos vertinti atsakovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo klausimą - pripažino, kad atsakovas gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių priteisimo iš ieškovo atskiroje byloje. Tuo tarpu atsakovas teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose yra nurodęs visas ieškovo civilinės atsakomybės sąlygas, pateikė savo argumentus dėl iš ieškovo reikalaujamų nuostolių pagrindo ir dydžio, ir šiuos argumentus pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti atsakovo atsikirtimus ir įrodymus dėl iš ieškovo reikalaujamų atlyginti nuostolių dydžio šioje byloje ir tuomet spręsti, ar atsakovas turėjo teisę šiuos nuostolius įskaityti į ieškovo reikalavimą.

Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

1. Ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo atsakovui tik iš dalies apmokėjus PVM sąskaitas - faktūras dėl elektros energijos ir atsakovo reikalavimas dėl galimai patirtų nuostolių negali būti vertinami kaip lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Nuostolių atsiradimo tikimybė dėl atsakovo nurodytų galimų nuomos sutarties pažeidimų ieškovui negalėjo būti žinoma ir numatyta iš anksto, neturint tokiu būdu ieškovui ir galimybės įvertinti dėl savo veiksmų (neveikimo) galinčių atsirasti teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal savo pobūdį atsakovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo atsiradimo pagrindas nebuvo aiškiai šalių sutartiniuose teisiniuose santykiuose aptartas, o šių nuostolių atsiradimas, akivaizdu, jog siejamas su tokiu sutarties pažeidimu, kuris kitos šalies galėtų būti iš esmės vienareikšmiškai ginčytinas.

2. Pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo jokio pagrinde konstatuoti, kad ieškovas pažeidė nuomos sutarties 4.10 p. ir 4.11. p. Šių punktų esmė yra ta, kad nuomininkas turi pats susitarti su resursus ir/arba paslaugas teikiančiais ūkio subjektais, o ginčo atveju su elektros energijos tiekėju, dėl energijos resursų tiekimo. Tačiau priešingai nei aiškina atsakovas, ši sutarties nuostata neįpareigoja ieškovo besąlygiškai duoti atskirą sutikimą atsakovui, kad šis galėtų sudaryti tiesioginę sutartį su elektros energijos tiekėju ar persiuntėju, nes toks sutikimas yra įtvirtintas jau pačiame sutarties tekste.

Šalies argumentai

3. Ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovas net nebuvo siuntęs ieškovui atsakovo į bylą pateiktų prašymų, kuriuose buvo prašoma leisti jam tiesiogiai atsiskaityti už elektros energiją nuomojamose patalpose, tame tarpe ir nuomojamose patalpose Tarpučių k., Marijampolės sav. Atsakovas net neturi galimybių sudaryti tiesioginės sutarties su elektros energijos tiekėju, nes be jo pastate yra ir kitų nuomininkų. Pagal CK 6.383 str. 2 d. energijos pirkimo - pardavimo sutartį atsakovas galėtų sudaryti, jei turėtų energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalvimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie prijungti prie energijos tiekimo tinklų. Tokių tinklų atsakovas neturi. Sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju atsakovas galėtų sudaryti, jei turėtų sutartį su LESTO dėl elektros energijos persiuntimo ir paskirstymo, tačiau atsakovas dėl tokios sutarties sudarymo, kiek tai susiję su ginčo patalpomis, į LESTO net nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad UAB „Serneta“ ir atsakovas 2005-12-29 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis), kuria atsakovui buvo išnuomotos 3 205,25 kv. m. ploto patalpos pastate, esančiame Tarpučių km., Marijampolės sav. Ieškovas yra nuomotojo teisių ir pareigų pagal šią sutartį perėmėjas. Nuomos sutarties 4.10 p. nustatyta, kad be nuomos mokesčio atsakovas sumoka mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, komunalines ir ryšių paslaugas pagal ieškovo pateiktas sąskaitas. Ieškovas pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitas – faktūras Nr.NTV20177, Nr.NT5 ir Nr.NT189 už 2014 m. sausio – kovo mėn. nuomojamoms patalpoms tiektą elektros energiją bendrai 73 695,13 Lt sumai Atsakovas šias sąskaitas apmokėjo iš dalies, t.y. sumokėjo ieškovui 64 748,36 Lt. Likusią pagal šias sąskaitas ieškovui mokėtiną sumą, t.y. 8 946,77 Lt, atsakovas 2014-03-18 pranešimu Nr.S-149-9, 2014-03-31 pranešimu Nr.170 ir 2014-05-05 pranešimu Nr.255-2 įskaitė į atsakovo reikalavimą atlyginti nuostolius pagal 2014-02-28 sąskaitą Nr.PASL2014022807, 2014-03-18 sąskaitą Nr.PASL2014031803 ir 2014-04-23 sąskaitą Nr.PASL2014042308.

Reikalavimą atlyginti nuostolius atsakovas kildina iš ieškovo padaryto nuomos sutarties pažeidimo. Nuomos sutarties 4.11. p. nustatyta, kad ieškovas sutinka, jog atsakovas susitartų su resursus ir/arba paslaugas teikiančiais ūkio subjektais dėl tiesioginio resursų ir/arba paslaugų teikimo, ir užtikrina, kad nedarys jokių kliūčių ir trukdymų tokiam resursų ir/arba paslaugų teikimui į atsakovo nuomojamas patalpas; atsakovui susitarus dėl tiesioginio resursų ir/arba paslaugų teikimo, atsakovas už juos atsiskaito tiesiogiai su juos teikiančiais ūkio subjektais. Atsakovas teigia, kad ieškovas nedavė atsakovui sutikimo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis tiesiogiai su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais, o toks ieškovo sutikimas sutarčių sudarymui buvo būtinas. Jei ieškovas būtų davęs atsakovui sutikimą tiesiogiai sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovas turėtų galimybę už elektros energiją mokėti mažesnę kainą, nei moka ieškovui pagal ieškovo sudarytas elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovo patirtus nuostolius sudaro skirtumas tarp ieškovui mokėtinos kainos už elektros energiją pagal ieškovo išrašytas sąskaitas ir tos kainos, kurią atsakovas mokėtų už elektros energiją, jei būtų sudaręs elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis tiesiogiai.

Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas arba apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (CK 6.130 str. 1 d.). Įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo (CK 6.131 str. 1 d.). Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t.y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t.y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t.y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2015-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-916/2015).

Pirmosios instancijos teismas atsakovo atliktus įskaitymus pripažino negaliojančiais tuo pagrindu, kad atsakovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo negali būti vertinamas kaip lygiavertis vykdytinumo ir akivaizdumo pažiūriu su ieškovo reikalavimu apmokėti sąskaitas už atsakovo nuomojamoms patalpoms tiektą elektros energiją, nes ginčo tarp šalių dėl ieškovo išrašytose sąskaitose nurodytų sumų nėra, todėl ieškovo reikalavimas apmokėti sąskaitas yra apibrėžtas ir galiojantis, o atsakovo apskaičiuoti nuostoliai dėl ieškovo pareigos duoti sutikimą netinkamo vykdymo ieškovui buvo netikėti, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-10 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-270-599/2014 atmetė atsakovo ieškinį dėl įpareigojimo sudaryti tiesiogiai su atsakovu elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis atsakovo nuomojamoms patalpoms, esančioms Veiverių 134c, Naujakurių 31 ir Kuršių 1, Kaune, o reikalavimų įpareigoti sudaryti tiesiogiai su atsakovu elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis kitoms ieškinyje nurodytoms atsakovo nuomojamoms patalpoms atsakovas atsisakė, be to, nuomos sutartyje atsakovo nurodytų nuostolių atsiradimo sąlygos ir apskaičiavimo tvarka nėra numatyti. Ši pirmosios instancijos išvada yra nepagrįsta.

Kaip jau nurodyta, nuomos sutarties 4.11. p. nustatyta, kad ieškovas sutinka, jog atsakovas susitartų su resursus ir/arba paslaugas teikiančiais ūkio subjektais dėl tiesioginio resursų ir/arba paslaugų teikimo, ir užtikrina, kad nedarys jokių kliūčių ir trukdymų tokiam resursų ir/arba paslaugų teikimui į atsakovo nuomojamas patalpas; atsakovui susitarus dėl tiesioginio resursų ir/arba paslaugų teikimo, atsakovas už juos atsiskaito tiesiogiai su juos teikiančiais ūkio subjektais. Atsakovas pateikė 2012-01-06 raštą Nr.S-49-2, 2012-03-06 raštą Nr.S-197-3, 2012-09-12 raštą Nr.S-823-1 ir 2014-01-07 raštą Nr.S-28-1, kuriais kreipėsi į ieškovą su prašymu duoti sutikimą atsakovui tiesiogiai atsiskaityti su elektros energijos tiekėjais už šiuose raštuose nurodytose patalpose, tame tarpe ir esančiose Tarpučių km., Marijampolės sav., suvartotą elektros energiją. Raštuose atsakovas nurodė, kad atsakovas bendradarbiauja su nepriklausomu elektros energijos tiekėju UAB „Latvenergo prekyba“, kuris gali pasiūlyti atsakovui mažesnę vienos kilovatvalandės kainą, nei atsakovas moka ieškovui pagal ieškovo sudarytas elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas įspėjo ieškovą, kad, ieškovui nesutikus leisti atsakovui tiesiogiai atsiskaityti už elektros energiją, bus prašoma atlyginti kainų skirtumą. Atsakovas nurodė, kad ieškovo atsakymas į šiuos raštus nebuvo gautas. 2013-03-28 raštu Nr.S-174 atsakovas kreipėsi į AB „Lesto“ su prašymu prijungti atsakovo nuomojamas patalpas prie atsakovo elektros energijos tiekimo sutarties Nr.1012640839. AB „Lesto“ nurodė atsakovui, kad tam, jog atsakovas galėtų tiesiogiai atsiskaityti už elektros energiją, būtinas raštiškas ieškovo sutikimas. 2013 metais atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu ieškovui, AB „Lesto“, UAB „Elektra visiems“, prašydamas leisti atsakovo nuomojamose patalpose sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį tiesiogiai su AB „Lesto“ ir/ar UAB „Elektra visiems“ ar kitu atsakovo pasirinku nepriklausomu elektros energijos tiekėju.

Taigi, atsakovas siekė tiesiogiai sudaryti sutartis dėl elektros energijos tiekimo ir taip mokėti už elektros energiją mažesnę kainą, nei moka ieškovui pagal jo išrašytas sąskaitas, reikalavo, kad ieškovas vykdytų nuomos sutarties 4.11.p. nustatytą įsipareigojimą nedaryti atsakovui jokių kliūčių ir trukdymų dėl tiesioginio resursų tiekimo (duotų AB „Lesto“ adresuotą raštišką sutikimą atsakovui tiesiogiai atsiskaityti už elektros energiją), taip pat įspėjo ieškovą, kad, šiam nedavus sutikimo, atsakovas reikalaus atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro kainų skirtumas. Prieš pranešdamas apie įskaitymus, atsakovas 2014-03-07 raštu Nr.S-135, 2014-03-20 raštu Nr.S-153 ir 2014-04-23 raštu Nr.S-232 pareikalavo, kad ieškovas atlygintų nuostolius dėl atsisakymo duoti sutikimą tiesiogiai sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, nurodė konkretų nuostolių dydį, pateikė nuostolių dydį pagrindžiančią elektros energijos tiekėjų kainų palyginimo suvestinę, t.y. atsakovas aiškiai apibrėžė įskaitytų reikalavimų pagrindą ir dydį.

CK 6.256 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Todėl ta aplinkybė, kad nuomos sutartyje nėra numatyta atsakovo nurodytų nuostolių atsiradimo sąlygos ir apskaičiavimo tvarka, nelaikytina patvirtinančia, kad atsakovo reikalaujami atlyginti nuostoliai ieškovui buvo netikėti, tuo labiau, kad atsakovas ne vieną kartą kreipėsi į ieškovą su reikalavimu vykdyti nuomos sutarties 4.11. p. nustatytą įsipareigojimą ir įspėjo, kad reikalaus atlyginti dėl įsipareigojimo nevykdymo patirtus nuostolius, kuriuos sudaro kainų skirtumas.

Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-270-599/2014 atsakovas nebuvo pareiškęs reikalavimo leisti atsakovui tiesiogiai sudaryti sutartis dėl elektros energijos tiekimo patalpoms, esančioms Tarpučių km., Marijampolės sav., todėl ta aplinkybė, kad atsakovas šioje byloje atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, o kiti ieškinio reikalavimai buvo atmesti, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovui buvo netikėtas reikalavimas įskaityti nuostolius, susijusius su patalpomis, esančiomis Tarpučių km. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-10 sprendime civilinėje byloje Nr.2-270-599/2014 nenustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, kad ieškovas tinkamai vykdė įsipareigojimus pagal nuomos sutarties 4.11.p. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 20 p. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties tiesiogiai su atsakovu sudarymui yra būtinas atitinkamas rašytinis trišalis operatoriaus ar tiekėjo, ieškovo ir atsakovo susitarimas, o iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir atsakovas ir ateityje neketina tokio susitarimo sudaryti, kadangi iš esmės skiriasi šalių interesai, toks susitarimas yra tik šalių diskrecijos teisė ir ne teismo kompetencijai spręsti klausimą dėl tokio susitarimo sudarymo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo reikalavimas atlyginti nuostolius vykdytinumo ir apibrėžtumo prasme nėra nelygiavertis ieškovo reikalavimui apmokėti išlaidas už elektros energiją, todėl galėjo būti įskaitytas į šį ieškovo reikalavimą.

Reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t.y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos, ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nusprendęs, kad atsakovo reikalavimas atlyginti nuostolius vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu nėra lygiavertis ieškovo reikalavimui apmokėti sąskaitas už elektros energiją, ir dėl to negalėjo būti įskaitytas, netyrė, ar ieškovas turi pagrindą reikalauti nuostolių ir koks yra šių nuostolių dydis, t.y. nenustatinėjo visų civilinės atsakomybės sąlygų. Todėl ši civilinė byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Būtinumą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindžia ir CPK įtvirtinta teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinė sistema (CPK 301 str.). Būtent ši instancinė sistema užtikrina kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens teisę, jog jo argumentai bei įrodymai būtų išnagrinėti iš pradžių pirmosios instancijos teisme, o vėliau pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas būtų patikrinti apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo mėn. 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Alvydas BarkauskasRūta BurdulienėNeringa Švedienė