Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą dėl notarinių veiksmų, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. B., D. T., antstolis G. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad notaras G. B. prieš išduodamas vykdomuosius įrašus turėjo vadovautis Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1830-206/2018, kurio pagrindu vieno kreditoriaus skolinis įsipareigojimas perėjo kitam kreditoriui, ir įsitikinti, kad skolininkas buvo informuotas.

6.2. Nurodė, kad kreditorius D. T. išreiškė savo valią 2018 m. balandžio 6 d. raštu, informuodamas skolininką, kad teikiamas Plungės apylinkės teismui Kretingos rūmams pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ir kad po santuokos nutraukimo kreditinius reikalavimus, kylančius iš 2016 m. spalio 25 d. D. T. ir 2016 m. lapkričio 8 d. S. T., teks įvykdyti asmeniškai D. T.. Teigia, jog šiuo atveju po įsiteisėjusio teismo sprendimo, banko sąskaitos, kur pervesti skolą, ar depozitinės sąskaitos nenurodė. Mano, jog buvo praleisti norminių teisės aktų nustatyti terminai. Nurodė, kad S. T. ir D. T. iki 2018 m. balandžio 25 d. nepasinaudojo S. G. 2016 m. gruodžio 8 d. pranešimu apie neturėjimo sumokėti galimybę, į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo nesikreipė, todėl susidarę santykiai kvalifikuotini kaip skolininko ir kreditoriaus sutartiniai santykiai.

6.3. Nurodė, kad S. G. 2018 m. birželio 25 d. raštu kreipėsi į D. T. ir prašė kreditoriaus leisti susipažinti su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nurodyti kreditorius ir banko sąskaitos numerius, kur ir kuriam kreditoriui grąžinti skolą. Nurodė, kad 2018 m. birželio 29 d. raštu kreditorius D. T. informavo, kad su teismo sprendimu susipažinti S. G. neleis, ir nurodė savo banko sąskaitos numerį. Teigia, jog pagal šį pranešimą S. G. 2018 m. liepos 19 d. bankiniais pavedimais į kreditoriaus nurodytą sąskaitą grąžino 2 950 Eur skolą D. T. pagal D. T. išduotą vekselį ir 2 950 Eur pagal S. T. išduotą vekselį ir kreditoriams yra neskolingas.

8.1. Nurodė, kad pagal ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalį visi reikalavimai pagal vekselį gali būti pareikšti per 3 metus nuo mokėjimo termino dienos. Teigia, jog kreditorius D. T. šio termino nėra praleidęs, todėl nesutinka su apelianto aiškinimais apie termino praleidimą.

8.2. Nurodė, kad kreditoriaus D. T. 2018 m. balandžio 25 d. raštą pareiškėjas nepagrįstai vertina kaip skolos sumokėjimo atidėjimą ar sustabdymą, nes šiuo raštu skolininkui tik buvo pranešta, kad abi skolas skolininkas turi grąžinti kreditoriui D. T.. Mano, jog yra nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, nes jeigu abejojama, kuriam iš kreditorių pareiškėjas turi grąžinti skolas, apeliantas turėjo galimybę skolų sumas sumokėti CK 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka į notaro depozitinę sąskaitą.

8.3. Pažymėjo, kad vekselius išdavęs S. G. visą laiką žinojo, kad jo prievolės nėra įvykdytos, todėl mano, jog jam ir tenka visa atsakomybė bei pasekmės už prievolių nevykdymą laiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl notarinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Atskiruoju skundu iš esmės teigiama, jog notaras G. B. prieš išduodamas vykdomuosius įrašus nesivadovavo Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1830-206/2018, kurio pagrindu vieno kreditoriaus skolinis įsipareigojimas perėjo kitam kreditoriui, ir neįsitikino, kad skolininkas buvo informuotas apie tai, kad vekselis neapmokėtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek iš skundo dėl notarinių veiksmų turinio, tiek iš atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėjo vertinimu, įsiteisėjus Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. balandžio 25 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2YT-1830-206/2018, kurio pagrindu vieno kreditoriaus skolinis įsipareigojimas perėjo kitam kreditoriui, suinteresuotas asmuo D. T. turėjo iš naujo informuoti pareiškėją (skolininką) apie tai, kad vekselis neapmokėtas, o tai, kad S. T. ir D. T. iki 2018 m. balandžio 25 d. nepasinaudojo S. G. 2016 m. gruodžio 8 d. pranešimu apie neturėjimo sumokėti galimybę bei į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo nesikreipė, mano, jog susidarę santykiai kvalifikuotini kaip skolininko ir kreditoriaus sutartiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, daro išvadą, jog šiuo atveju kyla ginčas dėl notaro atliktų procedūrinių pažeidimų išduodant vykdomuosius raštus, todėl šiuo konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokius veiksmus notaras turėjo atlikti ir kokius veiksmus notaras atliko.

12. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų ir įsakomųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad paprastajame vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą.

13. ĮPVĮ 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atsiranda reikalavimo teisė vekselį užprotestavus arba atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka. Reikalavimai pagal vekselį tenkinami notarui padarius vykdomąjį įrašą. Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius yra vykdomieji dokumentai ir yra antstolio vykdomi civilinio proceso tvarka (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

14. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose. Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 (toliau – Tvarka), 3 punkte įtvirtinta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio turėtojo rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Tvarkos 8 punkto 1 pastraipoje reglamentuota, kad notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neapmokėtas, ir nurodo, kuriam laikui notarinis veiksmas atidedamas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų). Tvarkos 8 punkto 2 pastraipoje nustatyta, kad vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įvykdžius 8 punkto pirmosios pastraipos reikalavimą.

15. Byloje neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas 2016 m. spalio 25 d. bei 2016 m. lapkričio 8 d. išdavė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais įsipareigojo iki 2016 m. gruodžio 8 d. sumokėti D. T. bei S. T. po 2 950 Eur sumą. 2016 m. gruodžio 8 d. pareiškėjo (skolininko) pareikalauta apmokėti vekselyje nurodytą sumą bei pareiškėjui (skolininkui) pranešta apie tai, kad vekselis neapmokėtas (byloje nėra ginčo, jog 2016 m. gruodžio 8 d. pareiškėjas (skolininkas) buvo informuotas apie vekselio neapmokėjimą). Šias aplinkybes patvirtina ir ant 2016 m. gruodžio 8 d. pranešimų tos pačios datos pareiškėjo (skolininko) įrašai, kad sumokėti pagal vekselius neturi galimybių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog 2016 m. gruodžio 8 d. pranešimais pareiškėjui (skolininkui) buvo nustatytas dviejų dienų terminas įsipareigojimams įvykdyti. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas (skolininkas) savo įsipareigojimus įvykdė tik 2018 m. liepos 19 d., todėl esant nustatytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vekselių turėtojas tinkamai informavo vekselių davėją apie vekselių neapmokėjimą, todėl notaras turėjo pagrindą išduoti vykdomuosius įrašus.

16. Nors atskiruoju skundu nurodoma, jog notaras G. B. prieš išduodamas vykdomuosius įrašus nesivadovavo Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1830-206/2018, kurio pagrindu vieno kreditoriaus skolinis įsipareigojimas perėjo kitam kreditoriui, ir neįsitikino, kad skolininkas buvo informuotas apie tai, kad vekselis neapmokėtas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi tokio reikalavimo nei ĮPVĮ, nei CPK nenumato.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog suinteresuotų asmenų tinkamas informavimas apie neapmokėtą vekselį skirtas jų teisei į teisminę gynybą užtikrinti, t. y. informuotas apie neapmokėtą vekselį skolininkas, manydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, gali imtis priemonių savo interesams ginti ir užginčyti reikalavimą teisme iki notarui išduodant vykdomąjį įrašą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad reglamento 805/2004 taikymo aspektu aplinkybė, kad skolininkas, tinkamai informuotas apie neapmokėtą vekselį, iki vykdomojo įrašo padarymo neužginčija reikalavimų pagal vekselį, atitinka neginčytino reikalavimo kriterijus dėl pirmojo autentiško dokumento elemento – vekselio. Atsižvelgiant į vekselio, kaip vertybinio popieriaus, specifiką, kitokiu būdu išreikštas aiškus skolininko sutikimas su reikalavimu nereikalingas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-277-469/2018).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

19. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Suinteresuotojo asmens atstovas advokatas R. L. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, juo prašo priteisti iš pareiškėjo S. G. 200 Eur sumą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Kartu su prašymu pateikia bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2019 m. balandžio 5 d. detalizuotą pažymą, kurioje nurodoma, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą mokėtina suma sudaro 200 Eur, taip pat 2019 m. balandžio 5 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1037209, kuriame nurodyta, jog D. T. sumokėjo advokatui 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad suinteresuotojo asmens prašymas priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo S. G. suinteresuotam asmeniui D. T. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.