- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- A15.-613-832/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00276-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Pažeidėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio akcinės bendrovės „Pieno žvaigždės“ filiale Mažeikių pieninėje, bausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. 2019 m. rugsėjo 27 d. 14.20 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį Renault Megane Scenic, v. n. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo, kliudė ir apgadino stovintį automobilį Smart, v. n. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas nepranešęs apie įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. A. R. Megane Scenic, v. n. (duomenys neskelbtini) nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, jis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir automobilis nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Tokiais savo veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 9, 14, 126, 222 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
R. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi bei teigė, kad nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Teisių vairuoti automobilį neturi ir nėra turėjęs.
Liudytoja D. L. 2019 m. rugsėjo 27 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 10.00 val. atvažiavo jai priklausančiu automobiliu Smart, v. n. (duomenys neskelbtini) į automobilių stovėjimo aikštelė, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir paliko jį ten stovėti. Automobilis buvo neapgadintas. Apie 14.10 val. jai paskambino kaimynas I. B. ir pasakė, kad matė, kaip jos automobilį ką tik apgadino automobilis Renault, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į jos automobilio galą ir nesustojęs nuvažiavo. Apžiūrėjusi savo automobilį pastebėjo, kad yra apgadintas automobilio galinis bamperis dešinėje pusėje.
Liudytojas A. D. 2019 m. spalio 11 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos neprisimena, užėjo pas kaimyną E. Č. ir pasiūlė pirkti automobilį Renault Megane Scenic, v. n. (duomenys neskelbtini) Šiam sutikus ir apžiūrėjus automobilį, liudytojas atidavė jam raktelius. Apie eismo įvykį įvykusį 2019 m. rugsėjo 27 d. pasakyti nieko negali, kadangi automobilio nevairavo. Kas sukėlė eismo įvykį, su tuo metu jam priklausančiu automobiliu pasakyti negali.
Liudytojas E. Č. 2019 m. spalio 10 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 29 d. apie 19.00 val. – 20.00 val. į jo namus, esančius adresu Mažeikių m. Ventos g. 59-1, atėjo A. D. ir pasiūlė pirkti automobilį Renault Megane Scenic, kurį tą patį vakarą liudytojas ir nusipirko, tačiau nepasirašė pirkimo-pardavimo sutarties. Minėta automobilį pasiėmė 2019 m. rugsėjo 30 d. ir nuvarė tiesiai į garažą melioratorių gatvėje. Jis automobiliu Renault Megane Scenic, v. n. (duomenys neskelbtini) niekur nevažiavo. 2019 m. spalio 3 d. jis susitiko su A. D. ir pasirašė ant pirkimo-pardavimo sutarties, kurią buvo užpildęs A. D., pasirašytas sutartį, nekreipė dėmesio į tai, kad ant jos nurodyta klaidinga data, tai pastebėjo tik 2019 m. spalio 10 d. paskambinus pareigūnams. 2019 m. rugsėjo 27 d. jis automobilio nevairavo, kadangi buvo darbe uždarojoje akcinėje bendrovėje „K.“.
Nagrinėjamu atveju, administracinių nusižengimų padarymo faktines aplinkybes bei R. J. kaltę, padarius ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai: 2019 m. spalio 14 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 73-ANR_P-4425-2019, 2019 m. spalio 14 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyrius vyresniojo tyrėjo N. G. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio ROIK 0119000520457, 2019 m. spalio 14 d. administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, 2019 m. spalio 14 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį, 2019 m. spalio 10 d. foto lentelė, 2019 m. rugsėjo 27 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio T. V. tarnybiniu pranešimu techninis eismo įvykis, 2019 m. rugsėjo 27 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju, 2019 rugsėjo 27 d. eismo įvykio vietos schema, 2019 m. rugsėjo 27 d. foto lentelė.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis yra atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, siekiant atgrasyti tiek teisės pažeidėjus, tiek ir kitus asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusižengimų (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis).
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu, teismas konstatuoja, kad R. J. veiksmai atitinka ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis. Administracinėn atsakomybėn traukiamo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti administraciniai nusižengimai skiriasi savo pavojingumu, tačiau vienas jų, t. y. asmens neturinčio teisės vairuoti padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, lėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, laikytinas grubiu administracinės teisės nusižengimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia, t. y. pažeidėjas suvokė, kad įstatymas imperatyviai draudžia pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau vis vien pasišalino, taip pat įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti nedraustą, be privalomos techninės apžiūros, neregistruotą automobilį, neturint teisės vairuoti šios transporto priemonės, suvokė pavojingą tokio poelgio pobūdį ir norėjo taip elgtis), asmenybę (nebaustas administracine tvarka).
Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę, padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į tai, jog R. J. sąmoningai ignoruoja visuomenėje priimtas elgesio normas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti, paskiriant pažeidėjui ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytas nuobaudas – baudas.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų. Pagal to paties straipsnio 8 dalį už 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Atsižvelgiant į tai, kad R. J. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių dėl sukelto eismo įvykio, todėl jam skirtinas dviejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Šiuo atveju transporto priemonės, kuri yra pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas numatytas kaip administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją, ar ne. Šiuo atveju sprendžiant transporto priemonės, konfiskavimo klausimą turi būti atsižvelgiama į nusižengimą padariusio asmens asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes bei proporcingumo principo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).
Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė Renault Megane Scenic, v. n. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo pažeidėjas yra registruota A. G. vardu, byloje nesant duomenų, kad transporto priemonės savininkas žinojo, jog transporto priemonė bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskuoti nėra teisinio pagrindo.
ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, 415 straipsnio 1 dalimi, 415 straipsnio 2 dalimi, 417 straipsnio 8 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635-637, 646 straipsniais,
nutaria:
R. J. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir paskirti jam administracines nuobaudas:
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį – 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį – 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą.
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį – 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą.
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį – 10 Eur (dešimties eurų) dydžio baudą.
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį – 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir R. J. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą, be transporto priemonės konfiskavimo, skiriant R. J. teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą dvejiems metams.
Išaiškinti R. J., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK: 19106190291 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.