- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-197-368/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- S. M.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. M. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių V. R. ir E. R. nuosavybėje nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas S. M. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti skolininkui V. R. su jo sutuoktine E. R. priklausančią turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartimi prašymą tenkino. Nustatė skolininko V. R. dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su E. R.. Nurodė, kad E. R. ir V. R. santuokoje įgytas ir dalintinas sutuoktinių turtas yra: automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data: (duomenys neskelbtini); variklio tūris: 1998 kub. cm; variklio galia: 100 kW; degalai: benzinas; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir automobilis „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data: (duomenys neskelbtini), variklio tūris: 1781 kub. cm; variklio galia: 66 kW; degalai: benzinas; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir skolininko V. R. vardu registruotas automobilis „VW Volkswagen VW“; valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reg. Paž. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) gamybos; VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad E. R. priklauso prieš tai minėtas automobilis „Opel Vectra“, o V. R. priklauso prieš tai nurodyti automobiliai „VW GOLF“ ir „VW Volkswagen VW“. Išaiškino, kad skolininkas V. R. automobiliais gali naudotis iki antstolio patvarkymo dėl automobilių realizavimo. Nurodė, kad skolininko asmeninio turto nėra. Konstatavo, kad daiktai dalytini natūra, be neproporcingos žalos jo paskirčiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį apeliantas (pareiškėjas) S. M. prašo ją panaikinti ir iš naujo nustatyti skolininko V. R. dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, priskirti skolininko V. R. nuosavybei automobilį „Opel Vectra“, o jo sutuoktinei – automobilius „VW GOLF“ ir „VW Volkswagen VW“. Atskirajame skunde teigiama, kad realizavus skolininkui priskirtą turtą, bus gauta tik maža išieškotinos sumos dalis. Pažymima, kad pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Teigia, kad skolininkas prarado savo nekilnojamojo turto dalį 2004-06-02.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo (nutarties) ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Pažymėtina, kad apeliantas iš esmės nesuformulavo savo skundo pagrindo. Nors apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį, tačiau nesuformuluoja teisinių argumentų, kuriais pagrindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, o tik išreiškia savo nuomonę dėl skundžiama nutartimi padalyto turto ir jo įvertinimo.
Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nors apeliantas skunde teigė, kad realizavus skolininko turtą, bus gauta tik maža išieškotinos sumos dalis, tačiau Šiaulių apygardos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog padalijus sutuoktinių (V. R. ir E. R.) turtą kita tvarka, bus visiškai padengta išieškoma suma. Be to, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga patvirtina, kad skundžiama nutartimi padalyto turto vertė nebuvo nustatyta (36–39 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, prieš tai nurodyti apelianto skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir neįrodyti.
Pažymėtina, kad jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Skundo turinys patvirtina, kad apeliantas neginčija prieš tai nurodytos preziumcijos ir nesuformuluoja ją paneigiančių skundo motyvų.
Esant prieš tai nurodytoms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.