Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Agnietei Garbaliauskaitei, dalyvaujant ieškovei D. Ž. ir jos atstovei advokatei K. R., atsakovei Z. L. ir jos įgaliotam atstovui R. L., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovei Z. L. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies priimtinas, o kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad: 1,3549ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)., bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso – 910/13549 dalių J. R., 4550/13549 dalių D. Ž., 3033/13549 dalys D. N., 5056/13549 dalys Z. L. (b.l.35,36); 2,6399ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)k.v.) (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso – 1484/26399 dalys J. R., 16412/26399 dalių D. Ž., 8503/26399 dalys Z. L. (b.l.33,34); 2009-11-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-478/2009 buvo paliktas nepakeistas 2009-05-13 Kauno apygardos teismo sprendimas, kuriuo Z. L. ieškinys dėl 1,34ha žemės sklypo, pažymėto žemėtvarkos projekte Nr.57-1, ir 2,67ha, pažymėto žemėtvarkos projekte Nr.57-2, esančių Kauno r., atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo atmestas, o bylos dalis pagal D. Ž. priešieškinį dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe esančiais žemės sklypais tvarkos nustatymo buvo perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b.l.112-123); 2011-04-11 sprendimu Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-511-264-2011 nustatė žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini)., žemėtvarkos plane sklypo Nr.428, projekte pažymėto 57-2, naudojimosi tvarką ir paliko galioti 2010-11-03 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-340-97/2010 dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu, unikalus (duomenys neskelbtini)., žemėtvarkos projekte pažymėto 57-1 (b.l.56-64,74-81); 2011-06-28 raštu UAB „Žemėtvarkos darbai“ informavo atsakovę Z. L. apie žemės sklypo Nr.57-2 (duomenys neskelbtini), ribų ženklinimą (b.l.82); 2011-10-18 ieškovė sudarė geodezinių matavimų atlikimo sutartį Nr.12133, pagal kurią sumokėjo 1.400,-Lt (b.l.30,126); 2012-05-15 ieškovė pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą dėl 2,6399ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini)atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat ieškovė kartu su D. N. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui prašymą išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą dėl 1,3549ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (b.l.106-108); 2012-06-01 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos išdavė leidimus rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr.7L-70 ir Nr.7L-69 (b.l.44,45); 2012-08-02 ieškovė sudarė geodezinių matavimų atlikimo sutartis Nr.12400 ir Nr.12401, pagal kurias sumokėjo bendroje sumoje 5.100,-Lt (b.l.27-32); 2012-08-13 Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius išdavė specialiąsias sąlygas planuojamos teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Nr.PUS-2074 /planavimo organizatoriais nurodyti D. Ž., Z. L., J. R./ (b.l.42,111); 2012-06-11 Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius išdavė specialiąsias sąlygas planuojamos teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Nr.PUS-1575 /planavimo organizatoriais nurodyti D. Ž. ir D. N./ (b.l.43); UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2011-07-11 parengė ginčo žemės sklypų planus, o 2012-09-10 parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus – (duomenys neskelbtini)kadastro vietovės 5280/0012:0428, kurį pasirašė bendraturčiai Z. L., D. Ž., J. R., ir Kauno r., Samylų sen., Šlienavos k., Šlienavos kadastro vietovės (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė bendraturčiai D. Ž., D. N., J. R. ir Z. L. (b.l.37-41); 2013-02-19 UAB „Žemėtvarkos darbai“ informavo atsakovę Z. L. apie parengtus sklypų Nr.57-1 ir 57-2 (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projektus bei galimybę su jais susipažinti ir pareikšti pastabas (b.l.83); Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos surašė teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktus 2013-08-29 Nr.TPA-(8.14)-2505, o 2013-09-11 Nr.TPA-(8.14)-2645 (b.l.46,47); 2013-10-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas priėmė įsakymus dėl žemės sklypų (kadastrinis Nr.5280/0012:427 bei kadastrinis Nr.5280/0012:428) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo Nr.7VĮ-(14.7.2.)-1293 bei Nr.7VĮ-(14.7.2.)-1294, o patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai yra registruoti Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo dokumentų registre (b.l.48-55); 2013-11-28,29 bendraturčiai pasirašė prašymus užregistruoti patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose bendraturtė atsakovė Z. L. 2013-12-30 nurodė prašymams neprieštaraujanti (b.l.86-89); 2014-01-03 pasiūlymu ieškovė pranešė atsakovei apie sklypų Nr.57-1 ir 57-2 (duomenys neskelbtini), atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektų, kurie yra UAB „Žemėtvarkos darbai“, pasirašymą ir prašė pateikti atsakymą dėl jų pasirašymo (b.l.84); 2014-04-10 raštu UAB „Žemėtvarkos darbai“ informavo atsakovę Z. L. apie žemės sklypų Nr.57-1 ir Nr.57-2 (duomenys neskelbtini)ribų ženklinimą (b.l.85); atsakovės įgalioto atstovo prašymais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius pateikė informaciją, kurioje nurodyta, jog 2013-08-29 ir 2013-09-11 teritorijų planavimo patikrinimo aktuose Nr.TPA-(8.14)-2505 ir Nr.TPA-(8.14.)-2645 buvo klaidingai nurodyta, jog planavimo organizatoriumi yra ir pertvarkomų žemės sklypų bendraturtė Z. L., nes prašymus dėl projektų organizavimo pateikė tik D. N. ir D. Ž., o Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius nurodė, jog pagal 2012-06-19 patvirtintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles organizatoriais laikomi žemės sklypo savininkai, o iniciatoriais laikomi prašymą organizuoti projekto rengimą teikiantys atstovai (b.l.100-105,109,110).

Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies – dėl 895,68 Lt priteisimo priimtinas, kadangi imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 str. 1d., 111 str. 3d., 140 str. 1d., b.l.132). Kadangi pretenzijų neliko, tai ieškovės atsisakymas nuo minėtos ieškinio dalies priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 4p.). Bylos nutraukimo pasekmės – tai, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama – ieškovei yra žinomos (CPK 294 str. 2 d., b.l.132).

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl bendraturčio – atsakovės pareigos atlyginti išlaidas už kadastrinių matavimų atlikimą bei žemės sklypų pertvarkymo planų rengimą, vienam iš bendraturčių – ieškovei įgyvendinant teisę atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Civilinis kodeksas numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o bendraturčiai turi pareigą, įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita bei aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (CK 4.75 str. 1d.). Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atidalijimas negali vykti atidalijimo iniciatoriaus vienašališka nuožiūra – jo sąlygos turi būti suderintos su kitais bendraturčiais, nes toks atidalijimas lemia visų bendraturčių teisių į bendrą daiktą pasikeitimus ir yra ne tik bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, bet ir vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų (CK 4.80 str. 1,2d., LAT nutartys Nr.3K-3-536/2006, Nr.3K-7-466/2008). Pažymėtina, kad atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra kiekvieno bendraturčio teisė, bet ne pareiga, nes bendrosios nuosavybės teisė nėra terminuota, o bendraturčiai neprivalo visais atvejais siekti bendrosios dalinės nuosavybės pabaigos. Kaip matyti šiuo atveju, ieškovė įgyvendino savo teisę atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės dviejuose žemės sklypuose, kuriuose ji su atsakove bei kitais asmenimis buvo bendraturte, o atsakovė tam neprieštaravo ir ant visų ieškovės iniciatyva parengtų planų pasirašė (b.l.37-41). Ieškovei atsisakius dalies ieškinio – 895,68 Lt už sklypo Nr.57-1 pertvarkymo plano rengimą, atsakovei reiškiamas reikalavimas apmokėti 1.356,38 Lt kadastrinių matavimų atlikimo bei žemės sklypų pertvarkymo planų rengimo išlaidas – už abiejų sklypų geodezinius matavimus bendroje sumoje 486,71 Lt (261,24+225,47=486,71) ir už sklypo Nr.57-2 pertvarkymo plano rengimą 869,67 Lt, nes, ieškovės teigimu, bendraturtis privalo apmokėti išlaidas daiktui išlaikyti, išsaugoti, o kadastriniai matavimai yra būtini, siekiant atidalinti sklypus, be to, atidalinus sklypus, atsakovės sklypas tapo vertingesnis (b.l.132).

Civilinis kodeksas numato bendraturčio prievolę proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti, išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, tačiau tokios išlaidos turi būti būtinos jo išlaikymui ir išsaugojimui, o nesant tokio būtinumo, teisinis pagrindas reikalavimui apmokėti išlaidas gali būti įstatymas arba sutartis (CK 4.76 str.). Reiškiant reikalavimą priteisti iš bendraturtės dalį išlaidų už bendrą turtą, ieškovė turi įrodyti pagrindą, kuriuo toks reikalavimas grindžiamas. Išlaidos kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo, jas charakterizuoja būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui ženkliai pablogėti – tai įprastinės išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, negerinant ir nedidinant daikto vertės. Kadangi šioje byloje reiškiami reikalavimai dėl išlaidų už kadastrinių matavimų atlikimą bei žemės sklypų pertvarkymo planų rengimą, o minėti darbai nėra būtini sklypų išlaikymui ar išsaugojimui ir dėl jų neatlikimo sklypų vertė savaime nesumažėja, juolab, kad kadastriniai matavimai būtini tik norint atidalinti sklypus, tai akivaizdu, jog nėra nei būtinumo, nei įstatyminio pagrindo reikalauti iš atsakovės tokių darbų atlikimo ir užmokesčio už juos (Žemės įstatymo 40 str. 8d., CK 4.76 str., CPK 185 str.). Ieškovės teiginius, kad tarp bylos šalių – D. Ž. ir Z. L. buvo žodinis susitarimas dėl apmokėjimo už kadastrinių matavimų bei sklypų atidalijimo darbų atlikimą ir ne tik savo dalies, bet ir už bendraturtį J. R., atsakovė neigia. Atsakovė neginčija, jog apie ieškovės ketinimus atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kadastrinių matavimų užsakymą ieškovė informavo ją telefonu, tačiau neigia palaikiusi tokią iniciatyvą, nes jai, besiverčiančiai ūkine veikla ir neketinančiai keisti žemės paskirties, o ir esant aiškiai naudojimosi žemės sklypais tvarkai, to nereikėjo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos, o pagal kasacinio teismo praktiką įrodyti turi tas, kuris teigia (CPK 178 str.). Šiuo atveju šalių ir jų atstovų aiškinimai dėl šalių tarpusavio susitarimų yra kardinaliai priešingi, o jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokį susitarimą, byloje nepateikta (CPK 177, 178 str.). Įvertinus šalių ir jų atstovų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojo A. Ž. parodymus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, ieškovės argumentai dėl atsakovės siekio atsidalinti, dėl atsakovės pažado atlyginti ieškovei išlaidas laikytini neįrodytais, nes: 2011-04-11 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-511-264-2011 buvo nustatyta ginčo žemės sklypų, projekte pažymėtų Nr.57-2 ir Nr.57-1, naudojimosi tvarka pagal D. Ž. pasiūlytą variantą, o toje byloje Z. L. siekė perdalinti nuosavybę tarp bendraturčių, apmainant jų turimas žemės dalis sklype Nr.57-1 į Z. L. turimą žemės dalį sklype Nr.57-2, todėl tai nėra tapatu tiems ieškovės D. Ž. veiksmams, kuriais ji siekia atsidalinti iš turimos dalinės nuosavybės; teismų nustatyta naudojimosi ginčo sklypais tvarka yra nesudėtinga, ribos aiškios, todėl tikėtina, jog, nesant poreikio keisti žemės sklypo paskirtį ar siekti atsidalinti sklypą kitais tikslais, nėra būtinybės kadastrinių matavimų ir sklypų atskyrimo darbams, juolab, kad išlaidos tokiems darbams nėra mažos; atsakovei Z. L. siekiant atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, jai nebuvo pagrindo likti žemės sklype Nr.57-1 bendraturte su kitu bendraturčiu – J. R. ir mokėti už tuos darbus, nes, panorus valdyti jai priklausančią sklypo dalį vienasmeniškai, jai tektų vėl patirti išlaidas dėl sklypo atskyrimo, taigi, esant šalių susitarimui dėl jų atskyrimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nebuvo pagrindo rengti tokio plano, juolab, ieškovė, kaip sklypų atskyrimo iniciatorė ir sutarčių sudarytoja, turėjo kontroliuoti, kad nebūtų pažeidžiami susitarimai su kitais bendraturčiais, tačiau ieškovės parašas ant tokio plano paneigia bendrų interesų ir susitarimų dėl bendraturčių D. Ž. ir Z. L. atsidalijimų iš bendrosios dalinės nuosavybės buvimą; kaip matyti, sklype Nr.57-2 atsakovei Z. L. ir J. R. priklausančios dalys nesiribojo, nes tarp jų yra ieškovei priklausanti sklypo dalis ir neįmanoma atidalinti ieškovės sklypo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės, neatidalijant kitiems bendraturčiams priklausančių sklypo dalių į atskirus sklypus, todėl šio sklypo bendraturčių atidalijimas į atskirus sklypus nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių dėl jos nurodytų susitarimų su atsakove; byloje apklaustas liudininkas UAB „Žemėtvarkos darbai“ darbuotojas A. Ž. paneigė ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovė buvo informuota apie geodezinių matavimų bei sklypų atidalinimų kainas, nes jis apie kainas atsakovės neinformavo, o ar ši savo iniciatyva tuo domėjosi jam nežinoma; atsakovės dalyvavimas ženklinant ribas, susipažinimas su parengtais projektais ir pasirašymas ant jų nelaikytinas atsakovės siekimo atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės įrodymu, nes atsakovė neinicijavo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ką patvirtina rašytiniai įrodymai – tokius prašymus yra pateikę tik kitos bendraturtės – D. Ž. ir D. N., o netrukdyti kitam bendraturčiui naudotis savo teise – atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, taip pat bendradarbiauti su bendraturčiais yra atsakovės pareiga; byloje pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės raštai, kiti rašytiniai dokumentai, liudytojo A. Ž. parodymai paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės iniciatyvos (organizavimo) užsakant kadastrinius matavimus bei atidalijimo projektų rengimą (CK 4.75 str. 1d., 4.80 str. 1,2d., CPK 177, 178, 185 str., b.l.107,108,100-110). Nors teismas sutinka, kad vieno savininko valdomas žemės sklypas laikomas patrauklesniu, be to, jį valdyti ir naudoti yra patogiau, nes nereikia derinti veiksmų su kitais bendraturčiais, tačiau šiuo atveju atsakovės dalis sklype Nr.57-2 atidalinta tik dėl to, kad kitaip nebuvo galima atidalinti ieškovės sklypo dalies dėl tos dalies padėties bendrame sklype (ieškovei priklausė žemės sklypo vidurinė dalis), todėl atlyginti dalį išlaidų už ieškovės atliktus darbus, kurie ateityje galimai bus naudingi atsakovei, labiau moralinė, bet ne teisinė pareiga (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad prieš gerinant bendrai valdomą turtą ieškovė kaip atsakovės bendraturtė turėjo gauti atsakovės sutikimą, o ši neigia davusi tokį sutikimą, be to, nesumokėjusi dar papildomų sumų, atsakovė tų darbų rezultatų negaus (CK 4.77 str.). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, pripažintina, jog ieškovė neįrodė teisinio pagrindo reikalavimui dėl išlaidų už kadastrinius matavimus bei sklypų atidalinimus priteisimo iš atsakovės, o įgyvendinti savo teises – šiuo atveju teisę atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės – kitų bendraturčių sąskaita įstatymai nenumato, todėl reikalavimai dėl 1.356,38 Lt išlaidų bei procesinių palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CK 4.72, 4.75, 4.76, 4.80 str., CPK 3 str. 1,7d., 177, 178, 185 str., LAT nutartis byloje Nr.3K-3-536/2012).

Ieškovei atsisakius dalies ieškinio, o kitoje dalyje ieškinio netenkinus, iš ieškovės valstybei priteistinos 12,18 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1d. 3p., 92,93, 96 str., b.l.3).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priimti ieškovės D. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio atsakovei Z. L. (a.k(duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo dalies – 895,68 Lt sumos ir civilinę bylą Nr.2-10936-528/2014 šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. Ž. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 12,18 Lt (dvylikos litų 18ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.