- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-511-264/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- D. Ž., J. R.
- Ieškovas
- Z. L.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Juventai Blaževičiūtei,
dalyvaujant apeliantės (ieškovės) Z. L. atstovui R. L., atsakovei D. Ž., atsakovės atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. L. atstovo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. L. ieškinį atsakovams J. R., D. Ž. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir atsakovės D. Ž. priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
atsakovė priešieškiniu (1t.b.l. 110-114) prašė nustatyti 51.3400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geometra“ paruoštą žemės sklypo ribų planą: D. Ž. naudosis 0,75 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“, Z. L. naudosis 0,50 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, J. R. naudosis 0,09 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „C“; nustatyti 2,67 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Geometra“ paruoštą žemės sklypo ribų planą: D. Ž. naudosis 1,66 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“, Z. L. naudosis 0,86 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, J. R. naudosis 0,15 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „C“.
Ieškovė patikslintu ieškiniu (2t.b.l. 170-171) prašė nustatyti 2,67 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemėtvarkos projekte Nr. 57-2, kurio 116/267 dalis priklauso D. Ž., 86/267 dalis priklauso Z. L., 15/267 dalis priklauso J. R., naudojimosi tvarką pagal IĮ „Geotopas" paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą taip: D. Ž. naudosis 1,66 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“, Z. L. naudosis 0,86 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, J. R. naudosis 0,15 ha žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „C“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teikiant patikslintą ieškinį, buvo atsižvelgta į priešieškinio reikalavimus. Pagal atsakovės siūlomą patvirtinti valdymo ir naudojimosi tvarką ieškovei ir atsakovui J. R. paskirtos žemės sklypo dalys yra nelygiavertės atsakovei prašomų priskirti žemės sklypo dalių atžvilgiu, nes tiek per žemės sklypą Nr. 57-1, tiek per žemės sklypą Nr. 57-2 eina elektros linija. Atsakovės siūlomą patvirtinti valdymo ir naudojimosi tvarką abiejuose sklypuose esančios elektros linijų apsaugos zonos patenka išimtinai į ieškovei ir atsakovui R. J. priskiriamą žemės sklypų dalį. Ieškovė sutinka su atsakovės pasiūlyta žemės sklypo Nr. 57-1 valdymo ir naudojimosi tvarka su sąlyga, kad bus patvirtinta ieškovės pasiūlyta žemės sklypo Nr. 57-2 valdymo ir naudojimosi tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu (data patikslinta 2010-11-08 nutartimi) ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino pilnai; nustatė 51.3400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Žemėtvarkos projekte Nr. 57-1, kurio 75/134 nuosavybės teisėmis priklauso D. Ž., 50/134 - Z. L. ir 9/134 J. R., naudojimosi tvarką pagal UAB „Geometra“ paruoštą žemės sklypo ribų planą, žemėtvarkos projekte pažymėtu Nr. 57-1, taip: D. Ž. naudosis 0,75 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“, Z. L. naudosis 0,50 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, J. R. naudosis 0,09 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „C“; nustatė 2,6700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Žemėtvarkos projekte Nr. 57-2, kurio 166/267 nuosavybės teisėmis priklauso D. Ž., 86/267 - Z. L. ir 15/267 - J. R., naudojimosi tvarką pagal UAB "Geometra" paruoštą žemės sklypo ribų planą, žemėtvarkos projekte pažymėtu Nr. 57-2, taip: D. Ž. naudosis 1,66 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“, Z. L. naudosis 0,86 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, J. R. naudosis 0,15 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „C“; priteisė iš Z. L. 43,30 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai; priteisė iš ieškovės Z. L. 4660 Lt atsakovės D. Ž. naudai.
Teismas nustatė, jog iš byloje pateikto atsakovės D. Ž. žemės sklypo padalijimo plano paruošto UAB „Geometra“ (1t.b.l.116) matyti, kad žemėtvarkos projekte 57-1 siūlomas žemės ploto 51.3400 ha padalijimas atitinka visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Minimame sklype D. Ž. tenka ženkliai didesnė dalis nuosavybės. Šis žemės plotas yra tik per kelią nuo jai priklausančios kitos žemės, kurioje gavusi leidimą ketina statyti namą ir jame įsikurti. Tuo būtų racionaliau ir efektyviau išspręstas jai priklausančių šalia vienas kito esamų sklypų panaudojimas. Ieškovė jai siūlomu žemės plotu naudojasi nuo seniau pagal paskirtį. Šią aplinkybę patvirtina antstolio (2t.b.l. 43-49) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame patvirtinama, kad ieškovei tenkanti sklypo dalis yra suarta. Taip pat iš Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos, išduotos 2005-04-04 matyti, kad ieškovė Z. L. naudoja žemės sklypą 57-1, kurio plotas 0.60 ha. (1t.b.l. 46), 2006 m. vasario 9 d. bei 2007 m. balandžio 18 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų trumpalaikės nuomos sutartys patvirtina, kad ieškovei buvo išnuomotas sklypo 57-1 žemės plotas 0.98 ha. (1t.b.l. 49-52). Teismas sprendė, kad taip pat yra teisinis pagrindas nustatyti žemės sklypo 2.6700 ha padalijimą pagal paruoštą UAB „Geometra“ žemėtvarkos projekte 57-2 planą, kaip prašo priešieškinyje atsakovė D. Ž.. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog žemės sklypu pažymėtu žemėtvarkos projekte 57-2 nei viena šalis nesinaudoja, o ieškovės atstovo išsakyta pozicija, kad per žemės sklypo Nr.57-2 numatyta elektros linijų apsaugos zona išimtinai patenka į jai siūlomą žemės plotą neatitinka tikrovės. Iš byloje esamo plano (1t.b.l. 117) teismas nustatė, kad elektros stulpai yra prie taškų 15, 16 ir 18, 19, o pati elektros linija praeina per visus sklypus tik dešinėje pusėje. Teismas pripažino, kad abu sklypai šiame žemėtvarkos projekte yra lygiavertūs. Sklype siūlomame ieškovei įsiterpusi kitiems asmenims priklausanti žemė, pastatyti du namai. Ieškovė dėl šių namų statybos neprieštaravo, todėl nėra pagrindo manyti, kad jai jie trukdytų.
Šalies argumentai
Ieškovės Z. L. atstovas R. L. apeliaciniu skundu (3t.b.l.10-16) prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-03 sprendimą dalyje dėl žemės sklypo Nr. 57-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo ir bylinėjimo išlaidų priteisimo, priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinti pilnai, atsakovės priešieškinį dalyje dėl žemės sklypo Nr. 57-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo atmesti, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl žemės sklypo Nr. 57-2 naudojimosi tvarkos nustatymo ir bylinėjimo išlaidų priteisimo yra neteisėtas ir naikintinas dėl žemiau nurodytų motyvų:
1. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo Nr. 57-1 padalijimo planą ieškovei siūlomu žemės plotu ieškovė naudojasi nuo seniau pagal paskirtį ir šią aplinkybę patvirtina antstolio (2t.b.l. 43-49) faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame patvirtinama, kad ieškovei tenkanti žemės sklypo dalis yra suarta. Kaip matyti iš teismui atsakovės pateikto Žemės sklypo Nr. 57-1 plano, paruošto UAB „Geometra“, ieškovei atitektų žemės sklypo dalis, esanti į šiaurės rytus nuo ieškovei priklausančios sodybos, o atsakovei atitektų sklypo pietvakarinė dalis. Ieškovei priklausanti sodyba yra ties tašku plane pažymėtu Nr. 4. Tuo tarpu byloje esančiame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad suartos žemės plotas prasideda ties sodyba ir tęsiasi pietvakarių kryptimi. Tokiu būdu ieškovės naudota suarta žemės sklypo dalis atitektų atsakovei. Toks Žemės sklypo Nr. 57-1 padalijimas pagal atsakovės pasiūlytą planą atitinka tik atsakovės interesus, o ieškovė šiuo atveju daro nuolaidas ir sutinka naudotis neišdirbta ir elektros linijų apsaugos zonos apribota Žemės sklypo Nr. 57-1 dalimi, su sąlyga, kad Žemės sklype Nr. 57-2 būtų nustatyta ieškovės siūloma naudojimosi tvarka.
2. Teismo skundžiamame sprendime nustatytos aplinkybės susijusios su elektros linijų apsaugos zonomis yra nepagrįstos, taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad pati elektros linija praeina per visus sklypus tik dešinėje pusėje. Skundžiamu teismo sprendimu ieškovei ir atsakovei paskirti naudotis žemės sklypai yra nelygiaverčiai ir ieškovei priskirtuose žemės sklypų plotuose elektros linijų apsaugos zonos užima santykinai 6,6 karto didesnį plotą nei atsakovei naudotis paskirtuose žemės sklypo plotuose. Ieškovė teikia IĮ „Geotopas" paruoštus Žemės sklypų Nr. 57-1 ir Nr. 57-2 planus, kuriuose grafiškai pavaizduota ir apskaičiuota, kokius plotus ir kur užima elektros linijų apsaugos zonos. Iš pateikto Žemės sklypo Nr. 57-1 plano matyti, kad elektros linijų apsaugos zona užima šiaurės rytinę sklypo dalį ir eina lygiagrečiai bendro naudojimo kelio tarp taškų 2-6. Patvirtinus atsakovės siūlomą Žemės sklypo Nr. 57-1 naudojimosi tvarką iš ieškovei tenkančios 0,50 ha dalies elektros linijų apsaugos zonos užimtų 0,11 ha, o iš atsakovei tenkančios 0,75 ha dalies elektros linijų apsaugos zona užimtų 0,05 ha. Žemės sklype Nr. 57-2 patvirtinus atsakovės siūlomą naudojimosi tvarką iš ieškovei tenkančios 0,86 ha dalies elektros linijų apsaugos zonos užimtų 0,07 ha, o patvirtinus ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką iš atsakovei tenkančios 1,66 ha dalies elektros linijų apsaugos zona užimtų 0,07 ha.
3. Teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo, kad sklype siūlomame ieškovei įsiterpusi kitiems asmenims priklausanti žemė, pastatyti du namai, iš bylos duomenų (2t.b.l. 178) matyti, kad ieškovė dėl šių namų statybos neprieštaravo, todėl nėra pagrindo manyti, kad jai jie trukdytų. Ieškovės nuomone nustatant naudojimosi Žemės sklypu Nr. 57-2 tvarką, aplinkybė dėl šalia šio žemės sklypo esančių kitiems asmenims priklausančių žemės sklypų yra nereikšminga. Patvirtinus atsakovės siūlomą Žemės sklypo Nr. 57-2 naudojimosi tvarką į atsakovei tenkančią sklypo dalį būtų „įsiterpę“ minėti sklypai, o į ieškovei tenkančią sklypo dalį taip pat ties taškais 13, 14, 15 taip pat būtų „įsiterpęs“ žemės sklypas, todėl naudojamų žemės sklypo dalių išplanavimo atžvilgiu šie sklypai būtų panašūs ir lygiaverčiai.
4. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovės argumentas, kad jai siūlomas
žemės plotas yra per toli nuo jai priklausančios kitos žemės ir sodybos, yra nepagrįstas. Tačiau tokiu argumentu ieškovė ir nesirėmė. Ieškovė argumentavo, kad patvirtinus ieškovės siūlomą
Žemės sklypo Nr. 57-2 naudojimosi tvarką ieškovė ir atsakovės valdomos žemės sklypo dalis bus
nutolę panašiu atstumu nuo ieškovės sodybos ir atsakovės turimo žemės sklypo, kur atsakovė
planuoja įsikurti. Tuo tarpu patvirtinus atsakovės siūlomą naudojimosi tvarką ieškovės naudojama
žemės sklypo dalis bus toliau, negu atsakovės naudojama žemės sklypo dalis.
5. Teismas priteisdamas iš ieškovės 4660,00 Lt bylinėjimosi išlaidas nesivadovavo LR CPK 98 str. 2 d. LR Teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu patvirtintais civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimaliais dydžiais. Šioje byloje iš ieškovės atsakovės naudai jau buvo priteista 1841,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl dar papildomai priteista 4660,00 Lt suma yra aiškiai per didelė ir mažintina.
6. Ieškovė prie apeliacinio skundo pateikia papildomus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pateikiamuose Žemės sklypų Nr. 57-1 ir 57-2 planuose su pažymėtomis elektros linijų apsaugos zonomis yra grafiškai pavaizduota, bei apskaičiuota, kiek kiekvieno iš bendrasavininkių naudojamo žemės, sklypo dalyje užima elektros linijų apsaugos zonos. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, nes atsakovė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose neprieštaravo ir neginčijo ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad pagal atsakovės pateiktą naudojimosi tvarką elektros linijų apsaugos zonos patenka į ieškovės ir R. J. naudojamą žemės sklypo dalį. Atsakovė tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu pateikė paaiškinimus ir išsakė poziciją kad elektros linijų apsaugos zonos pasiskirstę ne vien tik ieškovės ir atsakovės naudojamose žemės sklypo dalyse. Taip pat pateikė savo paaiškinimus, kur yra išsidėstę elektros linijos ir jų apsaugos zonos. Taip pat pateikia ištraukas iš (duomenys neskelbtini) gyvenvietės generalinio plano iš kurio galima nustatyti, kur buvo žemės sklypas Nr. 214, bei kokie sklypai yra prie Žemės sklypo Nr. 57-2. Šių įrodymų būtinybė iškilo dabar nes teismas darydamas išvadas dėl Žemės sklypo Nr. 214 buvimo vietos nesivadovavo byloje esančiais įrodymais, taip pat neatsižvelgė į ieškovės atstovo paaiškinimus ir konstatavo įrodymais nepagrįstas išvadas.
Atsiliepimas
Atsakovė D. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą (3t.b.l. 25-27) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Su apeliaciniu skundu nesutinka dėl sekančių motyvų:
1. Teismas pagrįstai pripažino, kad žemės sklypo 57-1, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka atitinka ieškovės interesus, bei faktinį jos naudojimąsi šiuo žemės sklypu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė minėtu žemės sklypu pradėjo naudotis dar iki jai tampant žemės sklypo savininke, nuomos pagrindais. Ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso 0,50 ha žemės sklypo, t.y. daugiau negu ji naudojo nuomos pagrindais. Vienas iš esminių kriterijų nustatant naudojimosi tvarką tarp bendraturčių yra tas, kad bendraturčiui tenkanti naudoti dalis kiek įmanoma labiau atitiktų jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Todėl ieškovei buvo prašoma palikti žemės sklypo 57-1 dalį, pažymėtą raide „B" , kuri sudaro 0,50 ha. Todėl natūralu, kad ieškovei iki nuosavybės teisių atkūrimo naudojant didesnę žemės sklypo dalį, jai nebuvo įmanoma paskirti dalį identišką jos naudojamai. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė darė nuolaidas atsakovei, sutikdama, kad jai būtų paskirta žemės sklypo 57-1 dalis, pažymėta indeksu „A“, o ieškovei tenka neišdirbta ir elektros linijų apsaugos zona apribota žemės sklypo dalis "B". Pažymėtina, kad ieškovė, tuo metu, kai buvo sprendžiamas turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas, buvo nurodžiusi, kad naudojasi visu žemės sklypu Nr. 57-1. Ieškovės atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad dalis ieškovės naudojamos žemės yra naudojama ganyklai, o kita suarta. Todėl tokie skirtingi ieškovės paaiškinimai ir pagal situaciją užimama pozicija rodo, kad ieškovė nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis. Nepagrįstai skunde teigiama, kad tik vienai ieškovei žemės sklype Nr. 57-1 tenka elektros apsaugos zonos. Šie argumentai akivaizdžiai prieštarauja pačios ieškovės pateiktam elektros linijų apsaugos zonų planui, iš kurio matyti, kad elektros apsaugos zona eina ir per atsakovei tenkančią žemės sklypo dalį. Be to, elektros apsaugos zonos ieškovės pateiktuose planuose pažymėtos netiksliai. Kadangi ieškovė šiuos įrodymus pateikė su apeliaciniu skundu, atsakovė elektros apsaugos zonų planus pateiks artimiausiu metu.
2. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad ieškovei žemės sklype Nr. 57-2 tenka elektros apsaugos zona, dėl ko, jos nuomone, šalims paskirti nelygiaverčiai sklypai. Kadangi nekilnojamojo turto registre žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, todėl esminės reikšmės elektros linijų apsaugos zona jų eksploatavimui neturi. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė iš viso neturi esminio intereso naudotis žemės sklypu Nr. 57-2, kadangi jos interesas visą laiką buvo žemės sklypas Nr. 57-1. Šias aplinkybes patvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas žemės sklypo Nr. 57-2 ribų paženklinimo-parodymo aktas, iš kurio matyti, kad ieškovė buvo nurodžiusi, kad į minėtą žemės sklypą nepretenduoja.
Ieškovė apeliaciniame skunde interpretuoja LR Vyriausybės nutarimo 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" 20 punktą. Minėtame punkte nurodyti darbai yra galimi su elektros tinklų įmonės raštišku leidimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokie darbai, kaip žemės lyginimo, melioravimo, medžių sodinimo ar kirtimo darbai iš viso yra draudžiami. Be to, sklypuose yra įrengtos melioracijos sistemos bei įrenginiai, todėl ieškovės argumentas, kad sklype bus draudžiama atlikti melioracijos darbus, yra nepagrįstas. Sutinkamai su minėto nutarimo 21 punktu elektros linijos apsaugos zonoje draudžiama įrengti žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, visuomeninio transporto stoteles, visų rūšių mašinų ir mechanizmų aikšteles, organizuoti renginius, į kuriuos susirenka daug žmonių; sandėliuoti pašarus, šiaudus, trąšas, durpes, malkas ir kitas medžiagas, įrengti degalines, kuro ir tepalų sandėlius. Akivaizdu, kad šie draudimai yra visiškai nesusiję su žemės sklypo Nr. 57-2 naudojimu pagal tiesioginę tikslinę žemės paskirtį, įrašytą nekilnojamojo turto registre. Pabrėžtina ir tai, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantys žemės sklypai yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Sutinkamai su LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo" nuostatomis atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, elektros linijų apsaugos zonos gali keistis, todėl ši aplinkybė nėra tokia reikšminga, kaip nurodo ieškovė.
Šalies argumentai
3. Apeliantė nurodo, kad jai nėra reikšminga aplinkybė, kad į žemės sklypą Nr. 57-2 yra įsiterpę tretiesiems asmenims priklausantys žemės sklypai. Mano nuomone, ši aplinkybė yra reikšminga, kadangi tai akivaizdžiai mažina realias galimybes naudotis žemės sklypu pagal jo tiesioginę paskirtį. Naudojimas tokiu sklypu yra apsunkintas. Dalies žemės sklypo iš viso negalima naudoti pagal nekilnojamojo turto registre įrašytą žemės tikslinę paskirtį, ji yra nefunkcionali. Todėl teismas pagrįstai paskyrė ieškovei žemės sklypo Nr. 57-2 dalį pagal mano pasiūlytą projektą, kadangi pati ieškovė nurodo, kad jai ne tik nėra aktualu naudotis žemės sklypu Nr. 57-2, bet ir nėra reikšminga aplinkybė, kad į šią dalį yra įsiterpę tretiesiems asmenims priklausantys žemės sklypai. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ir žemės sklypo dalyje, kuri yra paskirta man, yra įsiterpęs kitiems asmenims priklausantis sklypas, todėl žemės sklypo dalys yra lygiavertės. Tokie argumentai akivaizdžiai prieštarauja pateiktiems žemės sklypo planams.
4. Ieškovės argumentai, kad nustačius naudojimosi tvarką žemės sklypu Nr. 57-2 pagal mano projektą, ieškovei teks įveikti 700 metrų atstumą, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė į žemės sklypą nuo savo turimos sodybos gali patekti važiuojant Biliūno gatve, o šis atstumas yra trumpesnis už atstumą, kurį atsakovei tenka nuvykti nuo savo turimo žemės sklypo iki žemės sklypo, pažymėto indeksu Nr. 57-2.
5. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovei priteistos išlaidos yra aiškiai per didelės, yra nepagrįsti. Byla buvo nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovės priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Bylos dalis dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo išnagrinėta ir pagal atsakovės apeliacinį skundą Kauno apygardos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad iš ieškovės priteisiam tik dalis bylinėjimosi išlaidų, kadangi byla dėl atsakovės priešieškinio buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu skundė jį kasacine tvarka. Kadangi jos skundas buvo atmestas, teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovei jos patirtas išlaidas, susijusias su atsiliepimo į kasacinį skundą rengimu. Todėl nėra pagrindo mažinti skundžiamu sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į priteistas išlaidas šioje byloje. Kadangi atsakovė nagrinėjamą bylą vedė per advokatę, kuri dalyvavo teismo posėdžiuose, rengė priešieškinį, vėliau apeliacinį skundą, rengė atsiliepimą į ieškovės pateiktą ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl priteistos išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas sutinka ir neginčija sprendimo dalies, kuria nustatyta žemės sklypo projekte pažymėtu Nr. 57-1 naudojimosi tvarka pagal atsakovės priešieškinį pagal atsakovės pateiktą UAB „Geometra“ paruoštą planą, šio žemės sklypo ribos atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2000-09-21 Nr.02-05-6026 suprojektuotas ribas ( 1 t. b. l. 116).
Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė žemės sklypo 2.6700 ha, naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą UAB „Geometra“ planą naudojimosi tvarkai nustatyti žemės sklypo Nr. 428 (žemėtvarkos projekte pažymėtu Nr. 57-2), kurio ribos taip pat atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas ribas (1 t. b. l. 117).
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl žemės sklypo 57-2 naudojimosi tvarkos nustatymo ir bylinėjimo išlaidų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl žemės sklypo pažymėto projekte 57-2 naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovės pateiktą planą, paruoštą IĮ „Geotopas“. Sprendime motyvavo tuo, kad sklype 57-2 elektros linijų apsaugos zona patenka visiems bendrasavininkiams, o ne tik ieškovei tenkančioje dalyje, kad abu sklypai yra lygiavertūs, sklype siūlomame ieškovei įsiterpusi kitiems asmenims priklausanti žemė, pastatyti du namai dėl jų statybos ieškovė neprieštaravo. Teisėjų kolegija su šiomis išvadomis nesutinka.
Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007-11-26 pažymėjimų (1 t. b. l. 118-119, 121-122) apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisinių įregistravimą, matyti, kad sklype 57-1, kurio bendras plotas 1,3400 ha, yra įregistruota 0, 25 ha elektros linijų apsaugos zona, o žemės sklype 57-2, kurio bendras plotas 2, 6700 ha, plane yra įregistruota 0, 22 ha elektros linijų apsaugos zona.
Atsakovės D. Ž. prašymu UAB „Geometra“ parengtas plano projektas naudojimosi tvarkai nustatyti (1t.b.l. 117), pagal kurį pirmosios instancijos teismas nustatė 2,6700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plane 57-2, kurio 166/267 nuosavybės teisėmis priklauso D. Ž., 86/267 - Z. L. ir 15/267 J. R., naudojimosi tvarką taip: D. Ž. naudosis 1,66 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“, Z. L. naudosis 0,86 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, J. R. naudosis 0,15 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „C“. Šio plano VI-6 dalyje nurodyta 0, 22 ha elektros linijų apsaugos zona, tačiau elektros linijų apsaugos zona plane faktiškai nepažymėta.
Apeliacinės instancijos teismui prie apeliacinio skundo pateiktame žemės sklypo 57-2 plane (3 t. b. l. 19) pažymėtos elektros linijų apsaugos zonos yra ginčijamu sprendimu ieškovei Z. L. paskirtoje naudotis 0,86 ha žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide „B“ - 0, 07 ha plotas ir atsakovui J. R. paskirtoje naudosis 0,15 ha žemės sklypo dalyje, pažymėtoje raide „C“ – 0, 15 ha plotas. Iš apeliacinės instancijos teismui apelianto pateikto žemės sklypo 57-1 plano ( 3 t. b. l. 18) matyti, kad plane pažymėtos elektros linijų apsaugos zonos patenka visiems bendrasavininkiams priskirtas naudotis žemės sklypo dalis: ieškovei-0, 15 ha, atsakovei-0,05 ha, atsakovui J. R. – 0, 09 ha. Šių ieškovės pateiktų duomenų atsakovė D. Ž. apeliacinės instancijos teisme leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad elektros stulpai sklype 57-2 yra prie taškų 15, 16 ir 18, 19, o pati elektros linija praeina per visus sklypus tik dešinėje pusėje, nes minėtame plane elektros linijos apsaugos zonos nebuvo pažymėtos, todėl teismo išvada nepagrįsta. Atsakovės pateiktose turto vertinimo ataskaitose ( 2 t. b. l. 6-21, 24-40) nurodyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini) yra nedėkingos konfigūracijos, sklypas yra toli nuo inžinerinių tinklų, nėra gero privažiavimo, sklypo pritaikymas kitiems tikslams yra problematiškas, nustatyta vieno aro kaina-392 Lt, tačiau ataskaitose netirta ir nėra pažymėta kokią įtaką vertei turėjo ginčo sklype esanti elektros linijų apsaugos zona 0, 22 ha, todėl nėra pakankami įrodymai išvadai dėl 1 aro kainos šalims atitenkančiose sklypo 52-1 dalyse lygiavertiškumo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos savo nutartyse ne kartą konstatavo, jog sprendžiant bendraturčių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi tvarka labiau atitinka atsakovės interesus, be to nustatyta taip, kad ieškovei tenkančiose žemės sklypų dalyse elektros linijų apsaugos zonos užima santykinai 6,6 karto didesnį plotą nei atsakovei. Elektros linija einanti išilgai per 57-1 sklypą, nuvesta ieškovės pageidavimu į greta esantį atsakovės D. Ž. sklypą Nr. 143, kurio paskirtis atsakovės pageidavimu pakeista – iš žemės ūkio paskirties į sodybinio užstatymo gyvenamajam namui statyti pagal parengtą projektą ( 1 t. b. l. 85-87, 92-95). Todėl atsakovės atsiliepimo argumentai, kad elektros apsaugos zona sklype 57-1 yra didesnė, nes šalia šios žemės sklypo dalies yra elektros pastotė atmestini.
Ieškovė neginčija 57-1 žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuri nustatyta pagal atsakovės pateiktą projektą. Nurodydama, jog šio sklypo naudojimosi tvarka labiau atitinka atsakovės interesus. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu apeliantės vertinimu, nes iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovei paskirta 57-1 sklypo dalis yra šalia jos turimo kito žemės sklypo, kuriame ji ketina statyti namą, kad ieškovės faktiškai naudota suarta žemės sklypo dalis atitenka atsakovei. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad esant šioms aplinkybėms, žemės sklypo Nr. 57-1 padalijimas pagal atsakovės pasiūlytą planą atitinka pačios atsakovės interesus.
Žemės sklypu pažymėtu projekte 57-2 nei viena šalis nesinaudoja.
LR Vyriausybės 292-05-12 nutarimu Nr.343 ( 1995-12-29 nutarimo Nr.1640 redakc.), Elektros tinklų apsaugos taisyklėse, patvirtintose LR Energetikos ministro 2010-03-29 įsakymu Nr.1-93, nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kuriose yra elektros linijų apsaugos zonos, todėl žemės naudojimas pagal paskirtį yra ribotas, apsunkintas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi tvarką abiem žemės sklypais pagal atsakovės pateiktus projektus ( 1 t. b. l. 116, 117), skirtus atsakovės interesų patenkinimui, nepagrįstai ir neproporcingai, neatsižvelgęs į abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Teismas, matydamas kokie yra tikrieji šalių ketinimai, vadovaudamasis proceso kooperacijos principu turėjo bendradarbiauti su bylos dalyviais ir imtis priemonių šiam principui įgyvendinti (CPK 8 str.), pasinaudoti CPK 159 str. jam suteiktomis galiomis ir pasiūlyti pateikti šalims papildomus įrodymus aplinkybių dėl elektros linijų apsaugos zonų dalių tenkančių bendraturčiams nustatymo.
Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad sklype 57-2 įsiterpusiuose kitiems asmenims priklausančiuose sklypuose pastatyti du namai, dėl jų statybos ieškovė neprieštaravo, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėjo įtakos šių sklypų suformavimui ir nėra reikšminga nustatant sklypo 57-2 naudojimosi tvarką. Iš žemės sklypo Nr. 57-2 ribų paženklinimo-parodymo akto matyti, kad įsiterpę du sklypai bei sklypas 88-4 ribojasi su sklypu 57-2, tiek ieškovė Z. L., tiek atsakovė D. Ž. su sklypo ribomis sutiko, byloje abi pripažino, kad šiuo sklypu nesinaudoja, abi ginčijamos sklypo dalys netaisyklingos formos, atsakovės turimas plotas didesnis – 1, 86 ha, o ieškovės -0, 86 ha ( 2 t. b. l. 189, 3 t. b. l. 29-31), todėl atsakovės argumentai, kad ši aplinkybė yra kliūtis naudotis žemės sklypo dalimi pagal paskirtį nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl atmestina ( CPK 178 str.).
Kolegija atsižvelgdama į bylos aplinkybes bei tikruosius šalių ketinimus pripažįsta, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo 57-2 projektas (2 t. b. l. 173) dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo labiau atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus visas nustatytas aplinkybes bei įrodymus, darytina išvada, kad nustačius žemės sklypo 57-1 naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą UAB „“Geometra“ projektą, žemės sklypo 57-2 naudojimosi tvarka ieškovei ir atsakovei nustatytina pagal ieškovės pateiktą IĮ „Geotopas“ projektą, kuriame atsakovui J. R. lieka ta pati – sklypo dalis C.
Atsakovės atsiliepimo argumentai, kad ieškovė į žemės sklypą nuo savo turimos sodybos gali patekti važiuojant Biliūno gatve, o šis atstumas yra trumpesnis už atstumą, kurį atsakovei tenka nuvykti nuo savo turimo žemės sklypo iki žemės sklypo, pažymėto indeksu Nr. 57-2 atmestini, nes nepaneigia apeliantės argumentų, kad nustačius sklypo 57-2 naudojimosi tvarką pagal apeliantės projektą, tiek ieškovei, tiek atsakovei atstumai nuo jų sodybų būtų panašūs.
Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai bei pateikta UAB „Geometra“ informacija dėl galimo apsaugos zonų plotų pasikeitimo ateityje atliekant kadastrinius matavimus, nėra reikšminga, kadangi naudojimosi tvarka nustatoma teismo sprendimu įvertinus byloje turimus faktinius duomenis.
Skundžiamas sprendimas naikintinas iš dalies, sprendimo dalis dėl žemės sklypo 57-2 naudojimosi tvarkos nustatymo naikintina, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas : ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys šioje dalyje atmestinas ir Žemės sklypo 57-2 naudojimosi tvarka nustatytina pagal ieškovės pateiktą projektą (2 t., b.l. 173) (CPK 326 straipsnio 2 punktu, 331 str.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas; perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi bei pašo išlaidas.
Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentais dėl priteistų išlaidų, atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 4660 Lt bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės atsakovės naudai sprendimo motyvuojamoje dalyje dėl jų pagrįstumo nepasisakė. Be to atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas iš dalies panaikintinas, bylinėjimosi išlaidos turėtos pirmosios instancijos teisme perskirstytinos ( CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).
Apelianto argumentai, kad šioje byloje iš ieškovės atsakovės naudai jau buvo priteista 1841,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, neturi teisinės reikšmės, kadangi šios išlaidos buvo priteistos apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose ( 2 t. b. l. 71-74, 109-120) atmetus ieškovės ieškinį dėl atidalijimo.
Byloje pateikti dokumentai apie atsakovės patirtas 3860 Lt išlaidas už advokato paslaugas (2 t. b. l. 175-176), įvertinęs bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, priešieškinio apimtį, advokato darbo ir laiko faktines sąnaudas, taip pat atsižvelgęs į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, pripažįsta, kad atsakovės patirtos ir priteistos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme yra per didelės, mažintinos atsižvelgiant ir į proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų dalį iki 1400 Lt , kitos bylinėjimosi išlaidos mažintinos pusiau- iki 400 Lt išlaidos už planų parengimą ( 1 t. b.l. 145, 2 t. b. l. 176,177) proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai.
Pirmosios instancijos teismo priteistos iš ieškovės atsakovės naudai 4660 Lt išlaidos mažintinos iki 1800 Lt.
Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (100 proc.), iš atsakovės priteistinos ieškovei, jos turėtos pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos - 133 Lt žyminis mokestis už ieškinį ( 2 t. b. l. 172).
Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovės D. Ž. priteistinos ieškovei Z. L. 133 Lt išlaidos ( sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą) bei apeliacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu (CPK 93 str.1, 3 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą dalyje dėl žemės sklypo Nr. 57-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo ir bylinėjimo išlaidų priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, atsakovės priešieškinį dalyje dėl žemės sklypo Nr. 57-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo atmesti.
Nustatyti 2,6700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos plane sklypo Nr. 428, kurio 166/267 nuosavybės teisėmis priklauso D. Ž., 86/267 - Z. L. ir 15/267 J. R., naudojimosi tvarką pagal IĮ „“Geotopas“ paruoštą žemės sklypo ribų planą, projekte pažymėtu 57-2, taip: D. Ž. naudosis 1,66 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“ (melsva spalva), Z. L. naudosis 0,86 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“ (žalia spalva), J. R. naudosis 0,15 ha žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „C“(oranžine spalva).
Pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas perskirstyti taip: iš Z. L. priteistas bylinėjimosi išlaidas D. Ž. 4660 Lt sumažinti iki 1800 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai litų), priteistas pašto išlaidas valstybei 43, 30 Lt perskirstyti, priteisiant po lygiai iš Z. L. ir D. Ž. po 21, 65 Lt pašto išlaidų valstybei; iš D. Ž. priteisti 133 Lt bylinėjimosi išlaidas Z. L..
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš D. Ž. priteisti Z. L. 133 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir 6, 75 lt apeliacinės instancijos teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei.