Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;pagal BK 245 straipsnį areštu 24 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, Ž. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus 1/3, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, Ž. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d., nuo 2014 m. vasario 9 d. iki 2014 m. gegužės 14 d.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Ž. S. nuteistas už tai, kad smurtavo prieš savo šeimos narį, sukeldamas jam fizinį skausmą, t. y. 2014-02-09, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka smogė nukentėjusiajai E. S. į nugarą bei ją pastūmė, po to smogė kumščiu į kairę veido pusę, tuo sukeldamas nukentėjusiajai E. S. fizinį skausmą.

Be to, Ž. S. nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, t. y. nuo 2014 m. sausio mėnesio pabaigos, tiksliai nenustatytos datos, iki 2014-02-09 13.00 val. gyveno sutuoktinės E. S. namuose (duomenys neskelbtini), bendravo ir ieškojo, bei palaikė ryšius su nukentėjusiąją E. S., tokiu būdu nevykdė 2013-07-03 bei 2013-12-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartimis paskirtų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių – įpareigojimo išsikelti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens – sutuoktinės E. S., nebendrauti su ja ir neieškoti ryšių.

Teismo posėdyje nuteistojo Ž. S. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Ž. S. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Savo skundu nuteistasis neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam Ž. S. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką apeliantas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ž. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų tyčinį nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis yra vedęs, augina tris mažamečius vaikus (37–39 b. l.), tačiau nedirba (126 b. l.), registruotas darbo biržoje, bet nedarbo socialinio draudimo išmokų negauna (128 b. l.). Taip pat byloje yra duomenų, jog apeliantas baustas administracine tvarka (123–125 b. l.), teistas 7 kartus, tarp jų ir už sveikatos sutrikdymą bei fizinį smurtą tos pačios nukentėjusiosios – savo sutuoktinės E. S. atžvilgiu (105–107, 109–112, 113–117, 161–162 b. l.), naujas nusikalstamas veikas padarė pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-25 nuosprendį paskirtos bausmės atlikimo laikotarpiu bei praėjus vos 10 dienų po to, kai 2014-01-30 jis buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Anksčiau Ž. S. paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu) bei bausmės vykdymo atidėjimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Be to, apeliantas yra recidyvistas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, nes naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už tyčinę veiką. Dėl to įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam Ž. S. paskyrė BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o pagal BK 245 straipsnį – areštą, kadangi švelnesne bausme – laisvės apribojimu nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), o pagal BK 49 straipsnio 3 dalį – už baudžiamąjį nusižengimą skiriamas areštas nuo 10 iki 45 parų (vidurkis – 22,5 paros). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai ir vienai sunkinančiai aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskirtos mažesnės nei straipsnių sankcijose numatytų atitinkamai laisvės atėmimo bei arešto bausmių vidurkiai, daroma išvada, kad apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė savo dydžiu nebuvo aiškiai per griežta. Be to, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas bei šią bausmę sumažindamas vienu trečdaliu, BK 61, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė. Taip pat pirmosios instancijos teismas, subendrindamas apeliantui paskirtą bei 1/3 sumažintą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, o paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat nėra aiškiai per griežta. Pastebėtina, kad į Ž. S. paskirtos bausmės laiką įskaičius laiką, išbūtą laikiname sulaikyme bei suėmime, šiuo metu apeliantas jau yra atlikęs skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį nuteistojo Ž. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, t. y. sušvelninti apeliantui paskirtą galutinę subendrintą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžio.