Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis – vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Kaltinamasis R. B. 2012 m. sausio 15 d., apie 20.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su R. B., prie namo (duomenys neskelbtini) po kilusio tarpusavio konflikto tyčia sudavė rankomis ir spyrė ne mažiau kaip dvidešimt smūgių T. Ž. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas jam kraujosruvą dešinės akies vokuose, nubrozdinimus veide ir dėl dešinės pusės viršutinio žandikaulio-skruostikaulio lūžio nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo T. Ž. sveikatą.

Kaltinamasis R. B. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie 8 val. vakaro nuėjo pas draugą G. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje Birštone, šio siūlymu išgerti. Nuėjęs su draugu auT.bilyje VW Sharan gėrė apie 2,5 – 3 val., dviese išgėrė dvilitrį butelį degtinės ir apie 23 val. grįžo namo. Ėjo pro Lelijų gatvės 19 namą. Kitą dieną ryte sužinojo, kad jo brolis susimušė su T. Ž.. Dar būnant pas draugą ir geriant, paskambino brolis ir pasakė, kad jie apsižodžiavo su nukentėjusiuoju. Brolis nesakė, kad susimušė su T. Ž.. Kaltinamasis tą vakarą su Ž. nebuvo susitikęs ir jo nematė, tik skambino jam paklausti, kas atsitiko, išsiaiškinti. Kalbėdamas telefonu, apsižodžiavo su Ž., dėl to atsiprašė. Gal jį įžeidė necenzūriniais žodžiais, pasiuntė „nachui“. Prieš tai su T. Ž. nekonfliktavo. A. Ž. neturtinę žalą – 2000 Lt už įžeidžiančius žodžius ir už brolio veiksmus. Brolis dirba užsienyje ir dėl to pats neatlygino žalos. Nežino, dėl ko nukentėjusysis gali jam reikšti pretenzijas. Nežino, dėl ko K. D. kaltinamąjį apkalbėjo. P. P., gyvenantį tame pačiame name, kur ir G. J., tą vakarą matė, jis buvo atėjęs pas G. J., bet negėrė. Su K. D. nebendravo. Dalyvavo, kai buvo apklausiamas K. D.. Kaltinamąjį į teismą atlydėjo tėtis. D., K. D. ir tėvas K. D. stovėjo prie teismo. Kaltinamasis tik pasisveikino su K., surūkė cigaretę ir ėjo į teismą, o tėtis liko prie durų su jais bendrauti. Po apklausos 2012 m. liepos 17 d. tarp kaltinamojo, A. ir K. vyko konfliktas, su A. apsižodžiavo pas kaltinamąjį rūsyje. Buvo išgėręs, todėl neprisimena, dėl ko vyko konfliktas, bet ne dėl to, kad su S. neatsiskaitė. Su S. jie atsisakė bendrauti. Jų bendras rūsys, tada kaltinamasis išeidinėjo, o S. įėjo. Kilo konfliktas. Laikotarpiu nuo įvykio iki apklausos matydavo A. S..

Nukentėjusysis T. Ž. parodė, kad gyvena Lelijų 19-10, Birštone. Tą dieną jis gėrė pas D.. Apsižodžiavo su kaltinamojo broliu - šis jam reiškė pretenzijas dėl katino, kad kažkur pradangino. Ž. ėjo namo, o kaltinamojo brolis iš paskos ėjo jį keikdamas, vos nekibdamas muštis. Jam paskambino R. B. ir klausė, kas atsitiko. Atsakė, kad jo brolis prikibo dėl katino. Po pokalbio T. Ž. išėjo parūkyti prie laiptinės. Priėjo prie laiptinės kaltinamojo brolis ir sudavė smūgį. T. Ž. nukrito. Prisimena, kad kai atsigavo, K. ant jo pylė sniegą. Pamena, kad dar kažkas buvo. Atvažiavo policijos pareigūnai, iškvietė greitąją. Buvo sulaužytas skruostikaulis, padaryta galvos trauma. Apklausiamas sausio 31 d., prisiminė aplinkybes iš K. D. pasakojimo. Policijai sakė, kad jam kirto R.. Aplinkybes sužinojo iš liudytojų, jų neprisimena. Niekam neaiškino, kad jį sumušė R. B.. Negali patvirtinti, kad R. B. jam nesudavė smūgio, nes po pirmo smūgio nukrito. Po to buvo susitikę su kaltinamuoju prie namų, šis jį atsiprašė, kad keikė per telefoną, klausė, kaip sveikata, pasisiūlė atlyginti žalą, sumokėjo 2000 Lt grynaisiais pinigais iš karto po atsiprašymo. B. sakė, kad sumoka, kad jį apžodžiavo. Nepamena, kada sumokėjo pinigus. Prašymą dėl bylos nutraukimo surašė turbūt šiemet. T. Ž. pretenzijas dėl sumušimo reiškė B.. Gal kaltinamasis ir dėl brolio atsilygino. Sakė, kad moka dėl to, kad brolis sumušė ir kad jis necenzūriniais žodžiais išvadino. R. B. neprašė, kad jis duotų melagingus parodymus. Su niekuo nebuvo kalbos apie melagingų parodymų davimą, jis neprašė D. ir S., kad paliudytų prieš B..

Liudytoja E. S. parodė, kad tuo metu ji gyveno su nukentėjusiuoju, išsiskyrė pernai balandžio mėnesį. 2012 m. sausio 15 d. T. Ž. išėjo pas jos tėvus, grįžo po kokių poros valandų sumuštas ir išsikvietė greitąją. Brolis K. pasakojo, kad naktį B. sumušė Ž.. T. daug faktų nutylėjo, pasakė, kad jį sumušė B., kad buvo abu broliai ir dar keli vaikinukai. Jis aiškino, kad buvo užpultas prie laiptinės, buvo broliai B. ir dar draugų buvo, minėjo, kad ir draugai mušė. K. sakė, kad buvo broliai ir daugiau draugų. Žinojo, kad jos vyresni broliai K. ir A. buvo apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Broliai pernai vasarą, po to, kai susiginčijo rūsyje su B., pasakojo, kad kaimynai siūlė pinigų, kad liudyti jų naudai. Iki tol jie nesipyko, bendravo. Jai broliai nesakė, kad gavo pinigų už liudijimą teisme. Nepamena, kuris brolis jai tą sakė.

Liudytojas A. S. parodė, kad viskas vyko prajusią žiemą prie T. Ž. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) laiptinės. Jis su kaltinamuoju ir jo broliu R. susitiko prie laiptinės. B. buvo su draugais. R. B. prašė paskambinti T. Ž. ir jį pakviesti, sakė, kad reikia pakalbėti dėl katino. A. S. nesutiko. B. draugai išsiskirstė. Po to B. vėl prašė paskambinti ir tada jis paskambino. T. Ž. sakė, kad neis, nes jį sumuš. Ž. išėjo į lauką, jie kalbėjo apie katiną, po to kažkuris iš brolių jam sudavė į veidą ir T. sumušė. Liudytojas buvo nuo jų maždaug per 5 metrus. Už 15-20 metrų degė lempa, viskas matėsi. Abu broliai T. mušė rankomis ir kojomis. R. pasitraukė nuo T.. Liudytojas pasakė „R., baik“, bet šis dar nesiliovė mušti, paskui atsitraukė. T. atsigulė ir prarado sąmonę. Buvo atėjęs liudytojo brolis K. ir mama. Brolis atėjo po įvykio, jie rado T. gulintį, B. jau buvo išėję. Mama dėjo Ž. ant veido sniego, jis kažkiek atsigavo, bet nelabai. Mama iškvietė greitąją. Liudytojas dar bendravo su B. ir paskui susipyko. Brolis K. po įvykio kažkiek su jais bendravo. B. sakė liudytojo broliui, kad liudytojas duotų jam palankius parodymus. Savo parodymus, duotus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtina. Pirmo smūgio nematė, buvo nusisukęs, išgirdo smūgio garsą ir atsisukęs pamatė, kaip T. buvo susiėmęs už veido ir abu broliai jį pradėjo mušti, spardyti. T. nesipriešino, tik susigūžė. Kai broliai sumušė, T. kampe beveik miegojo. Liudytojas paklausė, ar jam viskas gerai. T. atsigulė, ir nebuvo jokios reakcijos.

Liudytojas K. D. parodė, kad R. su broliu buvo prie T. laiptinės, kalbėjo su T. ir trenkė T. į veidą. R. trenkė, kitas trenkė, ir Ž. nukrito ant žemės. Mušė T. R. B. ir R. B., jie abu trenkė T. į veidą. Pirma vienas sudavė, po to kitas. Nežino, kuris pirmas sudavė smūgius. Ž. nesipriešino. Liudytojas buvo netoli tos laiptinės, už kokių 10 metrų nuo jų ir matė. Buvo žiema, vakaras, bet prie laiptinės degė šviesa ir apšvietė viską. Buvo dar jo brolis A.. T. buvo praradęs sąmonę pabaigoje. Po to jie priėjo, paskambino telefonu mamai ir ją pakvietė, jie su mama dėjo T. sniego ant veido, mama iškvietė greitąją. Nežino, ar T. buvo išgėręs. Liudytojo parodymų niekas neįtakojo, niekas neprašė pakeisti parodymus. Dabar sako tiesą. Kai apklausinėjo pas kitą teisėją, melavo, nežino, dėl ko, pats sugalvojo sakyti netiesą. Policijoje tiesą sakė. Niekas neprašė pakeisti parodymus. Nebendravo nė su vienu iki apklausos. Kartą buvo namo rūsyje susitikęs su kaltinamuoju po to įvykio, žiemą. Liepos 17 d. po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją su kaltinamuoju, atrodo, kad namo rūsyje nebuvo susitikę. Barėsi rūsyje R. su liudytojo broliu dėl „žolės“. R. B. turėjo „žolės“, buvo pasidėjęs ant stalo. Kai liudytojas atėjo, jie jau barėsi, kalbėjo apie „žolę“. R. liepė eiti iš rūsio, brolis sakė, kad neis, norėjo muštis. Brolis „žolės“ neprašė. R. liepė eiti iš rūsio ir susibarė.

Liudytoja D. D. parodė, kad ją pašaukė K. D. ir paprašė ateiti prie T. laiptinės padėti pakelti T.. K. buvo lauke, vedė šunį, buvo tamsu. Jis išėjęs po 10 minučių paskambino. K. sakė, kad nedrįso prie jų prieiti, ją pakvietė tada, kai tie pasitraukė. Jai atėjus, T. prie savo namo laiptinės gulėjo kruvinas. Buvo jos sūnūs K. ir A.. Jie visi dėjo sniegą jam ant veido. Ji pasitraukė ir iškvietė greitąją. Buvo sutikusi B. prie laiptinės, jie rūkė prie liudytojos laiptinės, o T. gulėjo prie savo laiptinės. T. tada draugavo su jos dukra E.. Jis buvo pas liudytoją svečiuose, išgėrė kavos, jam paskambino E., ir jis išėjo namo. Kai išėjo Ž., pradėjo rėkauti, ji pažiūrėjo, kas atsitiko, kad triukšmauja. Per langą liudytoja jų matė daug, atpažino brolius R. B. ir R. B., jie kalbėjosi, ir A. su jais kalbėjosi. Buvo dar B. draugų. A. kalbėjosi su B. ir jo draugais. Matė kokius 5 žmones, įskaitant A., Ž. nebuvo. Liudytoja matė, kaip laikė rankose lazdas ir vijosi su lazdomis, po to jas įmetė į sniegą. T. mama matė, kaip su lazdomis T. atsivijo. Lazdų žymės liko sniege. Jo nemušė lazdomis, bet kai pirmą kartą išėjo, jį vijosi su lazdomis. T. po 10 minučių grįžo pas juos. Parėjo A. ir perspėjo T. Ž., kad neitų, nes sudaužys. Paskambino E. ir liepė grįžti namo, ir T. vienas po kokių 5 minučių nuo A. perspėjimo išėjo. A. perspėjęs išėjo į lauką ir ten buvo tuo metu lauke, kai antrą kartą T. išėjo vienas. T. sakė, kad sumušė jį R. B.. T. mama sakė, kad kai pirmą kartą ėjo, jį pastūmė. Jai paskambino T. mama ir pasakė, kad T. neišeitų, nes jį pastūmė. K. išėjo po kokių 10 minučių, po to, kaip išėjo T.. Tik vėliau jis paskambino, kad liudytoja ateitų. Jį po antro išėjimo sumušė. Liudytoja su K. nekalbėjo, nesakė jam, kokius duoti parodymus. K. bijo važiuoti į teismą. Nežino, ar kalbėjo jis su broliu, jai K. nesakė, ar kas nors nori jį paveikti. Nežinojo K., kurią pusę palaikyti, sakė, kad pasimetęs. K. su B. kalbėdavosi iki įvykio, o po sumušimo su jais labiau bendravo A.. Kai vasarą apklausinėjo teisme, prieš apklausą R. su K. D. tik pasisveikino.

Protokolas-pareiškimas policijai patvirtina, kad 2013 m. sausio 17 d. T. Ž., būdamas Kauno 3-ojoje klinikinėje ligoninėje, kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad 2012 m. sausio 15 d. apie 20.30 val. jam išėjus iš D. S. buto (duomenys neskelbtini), gatvėje sutiktas R. B. jam priekaištavo dėl dingusio katino, grasino ir jį stumdė. Po 15 minučių vėl išėjus į lauką parūkyti, pribėgo R. B. su broliu, kurio vardo T. Ž. nežino, ir R. ranka kirto į veidą, po smūgio T. Ž. nukrito ir daugiau nieko nepamena, atsigavo po 10 min. (b.l. 8).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato pareigūno S. Ž. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog 2012 m. sausio 15 d. 21.08 val. gautas T. Ž. pranešimas, kad jį sumušė iš matymo pažįstami asmenys, 21.11 val. į įvykio vietą išsiųstas autopatrulis (b.l. 30).

Įvykio vietos apžiūros protokole 2012 m. sausio 18 d. užfiksuota įvykio vieta prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kur sužalotas T. Ž. (b.l. 11-15).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto 2012 m. vasario 27 d. išvadoje Nr. G588/12(02) nurodyta, kad T. Ž. nustatyta kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimai veide, dešinės pusės viršutinio žandikaulio–skruostikaulio kompleksinis lūžis. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl viršutinio žandikaulio–skruostikaulio kompleksinio lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytu laiku – 2012 m. sausio 15 d. (b.l. 19-20).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, visumoje įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas yra pagrįstas ir įrodytas. Nors R. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2012 m. sausio 15 d. jis T. Ž. nebuvo sutikęs ir jokių smūgių jam nesudavė, tačiau jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei kita teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga.

Fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį faktas objektyviai patvirtintas specialisto išvada, kurioje konstatuota, keliais poveikiais padaryti sužalojimai ir kokie, taip pat kokio sunkumo ir kada. Specialisto išvada patvirtina, kad T. Ž. kietu buku daiktu vienu ar daugiau poveikių padaryta kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimai veide, dešinės pusės viršutinio žandikaulio–skruostikaulio kompleksinis lūžis galimai 2012 m. sausio 15 d. 20.30 val. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai apie panaudoto smurto aplinkybes, faktą ir laiką visiškai atitinka ir neprieštarauja specialisto išvadai. Tą aplinkybę, kad 2012 m. sausio 15 d. T. Ž. buvo sužalotas kaltinamajam panaudojus fizinį smurtą, patvirtina nukentėjusiojo T. Ž., liudytojų A. S., D. D., E. S. ir K. D. parodymai. Iš protokolo-pareiškimo matyti, jog nukentėjusysis pareiškimą policijos pareigūnui pateikė Kauno 3-ojoje klinikinėje ligoninėje, nurodydamas, kad jam išėjus į kiemą parūkyti, pribėgo R. B. su broliu, ir ranka kirto į veidą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato pareigūno S. Ž. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog 2012 m. sausio 15 d. 21.08 val. gautas T. Ž. pranešimas, jog jį sumušė iš matymo pažįstami asmenys, ant T. Ž. veido, atvykus policijos pareigūnams, matėsi nubrozdinimai, užtinusi dešinė akis, T. Ž. buvo išvežtas į Prienų ligoninės priimamąjį. Nukentėjusysis T. Ž. pirminiuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu 2012 m. sausio 31 d. nurodė, kad pirmą kartą išėjęs iš D. buto, eidamas namo, susitiko R. B., kuris jam priekaištavo dėl pradangintos katės, grasino susidoroti ir mėgino ranka suduoti į veidą, o nukentėjusiajam grįžus pas D. ir vėl išėjus, jį prie Lelijų g. 19 namo laiptinės prisivijo broliai R. ir R. B., R. ranka kirto jam į veidą, pataikė į dešinį skruostą, T. Ž. parodė iškart praradęs sąmonę ir nukritęs, atsigavęs tik D. D. ir K. D. dedant jam ant veido sniegą (b.l. 32). Taigi, nuo pat pradžios nukentėjusysis teigė, jog jį mušant buvo ir R. B.. Liudytojas A. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio aplinkybes pasakojo iš esmės vienodai ir nuosekliai. Duodamas pirminius parodymus 2012 m. liepos 23 d., jis parodė, kad R. B. kirto ranka T. į veidą, tada pribėgo ir R. B., kuris rankomis ir kojomis pradėjo smūgiuoti T. į įvairias kūno dalis, Ž. rankomis užsidengė veidą, paskui atsitūpė, bet broliai B. jį toliau mušė rankomis ir kojomis, Ž. gulėjo ant žemės praradęs sąmonę, paskui atėjo D. D., o B. nuėjo į savo namą (b.l. 41). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. lapkričio 13 d., iš esmės patvirtino savo ankstesnius parodymus, jos abu broliai B. sudavė kumščiu į veidą T. Ž., mušė jį, spardė, parodė, kad T. iš pradžių tupėjo, dengdamasis nuo smūgių, paskui atsijungė, parkrito ant žemės, smūgių buvo gal 20 mažiausiai. B. nuėjus, atėjo D. D.. K. D. buvo netoliese, jis atėjo į lauką, kai jau viskas buvo baigta (b.l. 46-48). Liudytoja D. D. teisme patvirtino, jog tuo metu, kai T. kruvinas gulėjo prie savo laiptinės, ji eidama prie savo namo laiptinės sutiko B., taip pat ji patvirtino ir A. S. parodymus, jog A. perspėjo T. Ž., kad neitų, nes B. jį sudaužys. Duodama pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji parodė, kad T. Ž. išėjus iš jos buto, išgirdo šūksnius ir per langą pamatė, kaip R. ir R. B. laiko rankose lazdas ir bėga paskui T. Ž.. Ji išsiuntė į lauką savo sūnų K., pažiūrėti, kad nesumuštų T. Ž.. Po keleto minučių paskambino T. Ž. į mobilaus ryšio telefoną, bet atsiliepė jos sūnus K. ir pasakė, kad T. sumuštas ir yra be sąmonės. Ji išėjo į lauką, prie laiptinės sutiko R. ir R. B. (b.l. 49). Liudytoja E. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 50) parodė, jog T. Ž. grįžo sumuštas ir pasakė, kad jį sumušė broliai B.. Liudytojas K. D. taip pat teisme parodė, jog matė, kad T. Ž. mušė abu B., kurie abu sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu pirminiuose parodymuose jis nurodė, kad apie 20.30 val. išvedęs šunį į lauką, pamatė, kaip prie Lelijų g. 19 namo laiptinės kalbasi broliai R. ir R. B. ir T. Ž.. Matė, kaip R. B. trenkė kumščiu T. Ž. į veidą, o jo brolis R. B. trenkė kumščiu T. Ž. į veidą iš kitos pusės. T. Ž. užsiėmė už veido, pasilenkė ir užsidengė galvą. Broliai B. pargriovė T. Ž. ant žemės ir abu pradėjo spardyti į veidą, spyrė daug kartų. Broliams nuėjus nuo T., jis priėjo, suskambus T. telefonui, atsiliepė, skambinusiai savo mamai D. D. pasakė, kad T. guli sumuštas. Tada atėjo mama, su ja T. ant veido dėjo sniegą, T. nuvedė namo, kur T. išsikvietė policiją (b.l. 35). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. liepos 17 d. K. D. parodymus pakeitė, teigdamas, kad T. Ž. girtas šoko ant R. B. brolio, o R. brolį gynė. Taip pat parodė, kad įvykio nematė, tik išvedęs šunį į lauką, kalbėjosi su prie laiptinės sėdėjusiu vienu T. Ž., kuris sakė, kad trenkė R.. T. Ž. jo prašė policijai pasakyti, kad jam trenkė R. ir R. B. (b.l. 39-40).

Taigi, apklausti liudytojai A. S., K. D., D. D. parodė, jog tą vakarą jie matė kaltinamąjį kartu su jo broliu R. B. prie Lelijų g. 19 namo laiptinės apie 20 val., A. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad R. B. kartu su savo broliu R. mušė nukentėjusįjį, tą parodė ir liudytojas K. D., liudytoja E. S., kuri įvykio tiesiogiai nematė, tačiau apie jį išgirdo iškart po jo iš nukentėjusiojo T. Ž.. Kaltinamojo versijos, jog jis visą tą vakarą buvo pas G. J. ir su juo automobilyje gėrė degtinę, niekas nepatvirtino, kaltinamasis jo paminėto G. J. tikslios gyvenamosios vietos nenurodė, šio asmens liudytoju apklausti neprašė, taip pat nenurodė jokių duomenų apie neva jį begeriantį mačiusį P. P. ir šio asmens apklausti liudytoju taip pat neprašė. Todėl kaltinamojo versija atmestina kaip visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje surinktiems faktiniams duomenims. Pastebėtina ir tai, jog kaltinamasis iki teisiamojo posėdžio sumokėjo nukentėjusiajam 2000 litų šio patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nors jis teigė, kad sumokėjo už brolio padarytą žalą ir nukentėjusiojo atžvilgiu telefonu išsakytus keiksmažodžius, teismas sprendžia, jog neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam iki šios bylos, kurioje kaltinamas R. B., išnagrinėjimo netiesiogiai liudija kaltinamojo kaltės pripažinimą ir siekimą susitaikyti su nukentėjusiuoju, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Taigi surinkti įrodymai visiškai patvirtina, kad 2012 m. sausio 15 d. kaltinamasis R. B., veikdamas bendrai su savo broliu R. B., smurtavo prieš nukentėjusįjį ir jį sužalojo. Konstatuojama, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai dėl nusikaltimo padarymo laiko, vietos ir kaltinamojo bei jo brolio panaudoto smurto, aplinkybių, atliktų veiksmų apimties, sutampa, neprieštarauja ir atitinka specialisto išvadą, kitus bylos įrodymus.

Teismui nėra objektyvaus pagrindo abejoti liudytojų parodymais, kurie iš esmės yra nuoseklūs, atitinka vieni kitus. Tai, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją K. D. parodė, jog nematė įvykio ir kad T. Ž. jį tik prašė sakyti policijai, kad jis matė, kaip B. sumušė nukentėjusįjį, neduoda jokio pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, duotais teisme. Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui duodamas parodymus, šis liudytojas melavo, nes jo tuo metu nurodytos aplinkybės prieštarauja visai bylos medžiagai tiek dėl T. Ž. būklės po sumušimo, tiek dėl jokiais kitais duomenimis nepatvirtintos aplinkybės dėl T. Ž. R. B. suduoto smūgio. Pats K. D. prisipažino, jog ikiteisminio tyrimo teisėjui jis melavo, negalėjo paaiškinti, kodėl. Tai, kad liudytoja D. D. teisme parodė, kad jos sūnus K. D. į kiemą išėjo po kokių 10 minučių nuo T. Ž. išėjimo iš jos buto, neduoda pagrindo netikėti K. D. parodymais, kad jis matė įvykį. Atkreiptinas dėmesys, jog teisiamasis posėdis vyko praėjus beveik šešiolikai mėnesių po įvykio, tuo tarpu apklausiama iš karto po įvykio, kai jos prisiminimai apie įvykį buvo pakankamai aiškūs, t.y. 2012 m. sausio 25 d. ši liudytoja parodė, kad, išėjus T. namo, ji, pamačiusi per langą, kad R. ir R. B. bėga paskui T., ji pasiuntė K. D. į lauką pažiūrėti, kad nesumuštų T. Ž., o po kelių minučių jai paskambinus į T. Ž. mobilųjį telefoną, atsiliepęs K. pasakė, kad T. sumuštas ir yra be sąmonės. Teismas sprendžia, kad liudytojo K. D. duoti parodymai iš esmės neprieštarauja nei D. D., nei A. S. parodymams. Parodymų neatitikimas tokiomis detalėmis paaiškinamas tuo, jog liudytoja po tiek laiko įvykio detalių tiksliai nepamena. Tačiau iš esmės šių asmenų parodymai yra vienodi, jais abejoti nėra pagrindo. Nenustatyta jokių aplinkybių, kad liudytojai apkalba R. B. ar jam kerštauja, nes jie parodymus, jog R. B. kartu su savo broliu sumušė T. Ž., davė dar gerokai iki konflikto su kaltinamuoju jų gyvenamojo namo rūsyje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis ir jo brolis R. B. sudavė daug smūgių nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, jie matė vienas kito atliekamus veiksmus, naudojamą smurtą, taip kiekvienas sutiko su panaudoto pobūdžio smurtu, jo padariniais, kiekvienas suprato smurto pavojingumą, suvokė jo pasekmes, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis veikė grupėje su R. B. kaip bendravykdytojas. Nustačius, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas bendrai su kitu asmeniu, nėra reikalinga nustatyti priežastinį ryšį tarp atskirų vykdytojų veiksmų bei sukeltų pasekmių, kadangi bendrininkai atsako už bendrais veiksmais padarytas nusikalstamas pasekmes.

BK 138 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusiajam padarytas sužalojimas teismo medicinos specialisto buvo įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis norėjo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau jis savo pavojingais veiksmais į gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį – galvą - sąmoningai leido sveikatos sutrikimui kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo pavojingos veikos – į galvą suduotų smūgių ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl BK 233 straipsnio 1 dalies inkriminavimo

Perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, R. B. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad jis 2012 m. liepos pradžioje, prieš liudytojo K. D. apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuri vyko 2012 m. liepos 17 d. Prienų rajono apylinkės teisme, siekdamas, kad liudytojas K. D. pakeistų ir duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 80-1-0005-12, kurioje jis įtariamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, susitikimų metu įkalbėjo liudytoją K. D. duoti melagingus parodymus jo naudai, t.y. patvirtinti, kad jis T. Ž. nesužalojo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t.y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą.

Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimai R. B. padarius BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra nepagrįsti. Teismo išvados, kad asmuo kaltas padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, daromos tik tada, kai nekyla jokios abejonės ir kai teismo išvadoms pagrįsti pakanka patikimų įrodymų. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nepašalintos abejonės dėl reikšmingų bylai aplinkybių vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

R. B. buvo kaltinamas poveikiu liudytojui K. D., jog susitikimų metu šį liudytoją įkalbėjo duoti melagingus parodymus jo naudai. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausiamas K. D. davė iš esmės kitokius parodymus, nei policijoje, t.y. teisinančius kaltinamąjį. Tačiau byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, kad K. D. savo parodymus pakeitė, kaip nors paveiktas būtent paties kaltinamojo. Teisme K. D. davė iš esmės tokius pačius parodymus kaip apklausiamas policijoje, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausiamas melavo, tačiau parodė meluoti sugalvojęs pats, niekieno neįtakotas. Liudytoja D. D. teisme parodė, kad K. jai nesakė, ar kas nors nori jį paveikti, jis buvo pasimetęs ir nežinojo, kurią pusę palaikyti - K. su B. kalbėdavosi iki įvykio, o po sumušimo su jais labiau bendravo A.. Kai vasarą K. apklausinėjo teisme, prieš apklausą R. su K. D. tik pasisveikino. Taigi nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog R. B. darė kokį nors poveikį liudytojui K. D., siekdamas jo parodymų savo naudai, visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kaltinamasis R. B. dėl poveikio liudytojui K. D. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę R. B., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį (pasikėsinta į žmogaus sveikatą), į tai, kad kaltinamasis laikomas teisiamu pirmą kartą, jis Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nubaustas laisvės apribojimu už 2011 m. spalio 8 d. padarytą nusikaltimą, tačiau šis nuosprendis dar neįsiteisėjęs dėl kito kaltinamojo toje pačioje baudžiamojoje byloje paduoto apeliacinio skundo. Kaltinamasis turi penkias galiojančias administracines nuobaudas, trys iš jų – už šiurkščius KET pažeidimus (b.l. 61-63), psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašytas (b.l. 67). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina tai, jog veikė bendrininkų grupėje. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (b.l. 108). Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina arešto bausmė, artima įstatymo numatytam jos dydžio vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusp rendžia:

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti areštu 50 parų.

R. B. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.