Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „G“ pareikštą ieškinį atsakovui T. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. gegužės 4 d. UAB „G“, UAB „4“ ir UAB „F“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB „G“ įgijo visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal sutartis. Ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs ir ieškinio parengimo dieną.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, atlikęs ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, pateiktų per elektroninių paslaugų portalą (EPP), vertinimą nustatė, kad 2013-07-11, 2013-07-16, 2013-07-20, 2013-07-22, 2013-08-04, 2013-08-27 ir 2014-01-27 pirminis kreditorius UAB „4finance“ ir T. Ž. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9858673001 (b.l. 5-34, 100-104), pagal kurią atsakovui atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sąlygas buvo suteiktas bendras 1620,00 Lt (469,18 Eur) vartojimo kreditas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas numatytas sumas UAB „4finance“ naudai (bendra kredito kainos metinė norma – 113,30 proc., kredito grąžinimo data – 2016-01-11). Atsakovui T. Ž. suteiktas kreditas pavedimais buvo pervesta į jo asmeninę banko sąskaitą (b.l. 105-124).

2013-09-30, 2013-10-27, 2013-11-03, 2013-11-23, 2013-11-28, 2013-12-03, 2013-12-07, 2013-12-09, 2013-12-10, 2014-01-13, 2014-01-14 ir 2014-01-21 pirminis kreditorius UAB „4finance“ ir T. Ž. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 899593012 (b.l. 35-99), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas bendras 2000,00 Lt (579,24 Eur) vartojimo kreditas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas numatytas sumas UAB „4“ naudai terminais (bendra kredito kainos metinė norma – 151,10 proc., kredito grąžinimo data – 2014-01-28). Atsakovui T. Ž. suteiktas kreditas pavedimais buvo pervesta į jo asmeninę banko sąskaitą (b.l. 105-124).

Pirminis kreditorius UAB „4“, UAB „Ga“ ir UAB „F“ 2017 m. gegužės 4 d. sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03 (b.l. 125-127), pagal kurią UAB „G“ įgijo reikalavimo teises į atsakovo atžvilgiu pagal vartojimo kredito sutartį susidariusį įsiskolinimą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovė pranešė atsakovui, kad įgijo reikalavimo teisę į įsiskolinimą (b.l. 128-129). Tačiau atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškove.

Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „4“ ir atsakovo buvo sudarytos vartojimo kredito sutartys, kurių pagrindu pradinis kreditorius atsakovui suteikė sutartyse numatyto dydžio vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo su pradiniu kreditoriumi atsiskaityti sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis, sumokėti už gautus kreditus. CK 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku sudarytų vartojimo kredito sutarčių Nr. 9858673001 ir Nr. 899593012 pagrindu, todėl atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis) ir jis turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu kreditoriui atsiradusius nuostolius. Vadovaujantis reikalavimų perleidimo sutarties nuostatomis, iš atsakovo priteistinos skolos pagal vartojimo kredito sutartis, tai yra pagal sutartį Nr. 9858673001 – 434,25 Eur skolos, o pagal sutartį Nr. 899593012 – 579,24 Eur skolos. Kadangi pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę į įsiskolinimo atlyginimą iš atsakovo perleido ieškovei, atsakovas turi šią pareigą įvykdyti ieškovei.

Ieškovė iš atsakovo taip pat prašo priteisti 2186,51 Eur palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 9858673001, kurias ieškovė nurodo kaip 109,40 Eur sutarties/pelno palūkanas ir 2077,11 Eur kompensacines palūkanas. Šį reikalavimą ieškovė grindžia reikalavimo perleidimo metu, tai yra 2017 m. gegužės 4 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartyje nurodytomis 977,45 Eur palūkanomis (iš kurių nurodo 109,40 Eur kaip palūkanų sumą, 868,05 kaip bendrąsias kredito kainos palūkanas) bei iki ieškinio parengimo, tai yra 2021 m. sausio 28 d. paskaičiuotomis 1209,06 Eur palūkanomis, kurių dydį ieškovė sumažino iki 75,00 procentų, lyginant su sutartyje numatytomis.

Taip pat ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 1803,49 Eur palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 899593012, kurias ieškovė nurodo kaip 25,56 Eur sutarties/pelno palūkanas ir 1777,93 Eur kompensacines palūkanas. Šį reikalavimą ieškovė grindžia reikalavimo perleidimo metu, tai yra 2017 m. gegužės 4 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartyje nurodytomis 190,74 Eur palūkanomis (iš kurių nurodo 25,56 Eur kaip palūkanų sumą, 165,18 kaip bendrąsias kredito kainos palūkanas) bei iki ieškinio parengimo, tai yra 2021 m. sausio 28 d. paskaičiuotomis 1612,75 Eur palūkanomis, kurių dydį ieškovė sumažino iki 75,00 procentų, lyginant su sutartyje numatytomis.

Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Vertinant ieškovės prašomas priteisti palūkanas atkreiptinas dėmesys į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę - reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–7–75–823/2020).

Ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, nurodė, kad pradinė kreditorė 2014-05-02 nutraukė vartojimo kredito sutartį Nr. 9858673001, o 2014-03-21 nutraukė vartojimo kredito sutartį Nr. 899593012, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tačiau iš priedo prie Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. 17–50–03 matyti (b.l. 127) matyti, kad skolos perleidimo dieną pagal sutartį Nr. 9858673001 yra paskaičiuota 109,40 Eur palūkanų ir 868,05 Eur bendros kredito kainos palūkanų suma, o pagal sutartį Nr. 899593012 yra paskaičiuota 25,56 Eur palūkanų bei 165,18 Eur bendros kredito kainos palūkanų suma. Darytina išvada, kad pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 9858673001 paskaičiuotos 109,40 Eur palūkanos, o pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 899593012 paskaičiuotos 25,56 Eur palūkanos yra mokėjimo palūkanos, kadangi tokios palūkanos nurodytos ir specialiosiose sutarčių sąlygose. Kadangi sutartimis nustatytas mokėjimo palūkanų dydis neviršija tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ, nagrinėjamai bylai aktuali redakcija, įsigaliojusi 2012 m. sausio 1 d.) įtvirtinto palūkanų dydžio, todėl 109,40 Eur palūkanos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 9858673001 ir 25,56 Eur palūkanos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 899593012 paskaičiuotos iki skolos perleidimo, priteistinos iš atsakovo ieškovei (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis ir 6.213 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–392/2012). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K–3–29–248/2016). Taigi, tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K–7–4–611/2020). VKĮ 11 straipsnio 8 dalis, kuri nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. VKĮ nuo 2016 m. vasario 1 d. galiojančios redakcijoje taip pat įtvirtinta, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K–7–4–611/2020). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 procentų dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną, bei ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad šių principų turi laikytis tiek skolininkas, tiek kreditorius. Be kita ko, skolininkas turi laiku ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles, o kreditorius – reikalauti jas vykdyti nedelsiant, įskaitant priverstinį išieškojimą, ir tuo pernelyg nedidinant skolininko įsiskolinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad už laikotarpį nuo 2017-05-04 iki 2021-01-18 (1355 dienų) paskaičiavo 1209,06 Eur kompensacines palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 9858673001, bei 1612,75 kompensacines palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 899593012 (b.l. 130). Pažymėtina, kad kreditoriaus pasyvumas negali būti skolininko civilinės atsakomybės sąlyga. Ieškovė reikalavimo teisę į atsakovo skolą įgijo 2017-05-04, ieškinys teismui pateiktas 2021-02-01, t. y. savo neveikimu ieškovas augino atsakovo skolą kompensacinių palūkanų forma. Kadangi atsakovo sutartinė atsakomybė ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu dydžiu ir terminu, kompensacinės palūkanos mažintinos iki VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio ir laikotarpio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti 2186,51 Eur (109,40 Eur + 2077,11 Eur) kompensuojamųjų palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 9858673001, bei 1803,49 Eur (25,56 Eur + 1777,93 Eur) kompensuojamųjų palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 899593012, atmestinas, pripažįstant šias sutarties sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiojomis ab initio (nuo sudarymo momento). Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K–3–289–1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K–3–374–687/2019). Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio CK 6.2284 straipsnio 9 dalis), todėl vartotojo reikalavimas vertinti vartojimo kredito sutarties sąlygų atitikimą įstatymams nėra reikalingas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovo priteistina: 39,60 Eur kompensacinių palūkanų (434,25 Eur * 0,05 proc. (0,22)* 180 d.) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 9858673001; 52,20 Eur kompensacinių palūkanų (579,24 Eur * 0,05 proc. (0,29)* 180 d.) pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 899593012.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K–3–283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį, patenkinta 25,02 proc. ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteistina 28,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (113 Eur žyminio mokesčio x 25,02 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis). Kitų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straispsnis) ieškovė nenurodo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „G“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas:

434,25 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 25 ct) skolos, 109,40 Eur (šimtas devynis eurus 40 ct) sutartinių/pelno palūkanų, 39,60 Eur (trisdešimt devynis eurus 60 ct) kompensacinių palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 9858673001,

579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 ct) skolos, 25,56 Eur (dvidešimt penkis eurus 56 ct) sutartinių/pelno palūkanų, 52,20 Eur (penkiasdešimt du eurus 20 ct) kompensacinių palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 899593012,

5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1255,82 Eur (tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 82 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.