- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- eI2-2821-394/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-03126-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijaus Stankevičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 21-IL-40-1871-e „Atsisakyti D. M. išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklą“.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. birželio 16 d. atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus), kurie pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - GŠKĮ) 4 straipsnį priskiriami B kategorijos ginklams. 2020 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 20-IL-40-00461-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“ atsakovas atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vadovaudamasis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nesančiam nepriekaištingos reputacijos, nes 2007 m. spalio 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas nuteistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-7326-394/2020 tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino atsakovo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 20-IL-40-00461-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“, nes jis buvo priimtas nesivadovaujant pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 16 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. 2021 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas paštu gavo atsakovo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 21-IL-40-1871-e „Atsisakyti D. M. išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“, kuriuo pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. birželio 16 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, vadovaudamasis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, atsakovas atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas skundžiamame sprendime nurodė, kad: 1) 2007 m. spalio 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį (Sunkus sveikatos sutrikdymas), taikant BK 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą jam skirta dviejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis ir įgyti profesiją arba dirbti; 2) 2007 m. sausio 16 d. Joniškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 62-1-00027-07 pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (Netikrų mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynais pinigais, gaminimas ar neteisėtas disponavimas jais), kuriame pareiškėjas buvo pripažintas įtariamuoju, tačiau 2007 m. rugsėjo 6 d. Joniškio rajono apylinkės prokuratūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti; 3) 2017 m. spalio 18 d. pareiškėjas vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 432 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – bauda; 4) 2020 m. spalio 21 d. pareiškėjas, vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį paskirta bauda. Pagal aukščiau nurodytus duomenis atsakovas nusprendė, kad pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai yra savaime pavojingi ir neabejotinai keliantys grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, visuomenės saugumui. Nustatyti faktai apie teistumą už tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, padarytą esant apsvaigus nuo alkoholio, administracinių nusižengimų padarymą, lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo jo polinkį nesilaikyti nustatyto teisinio reglamentavimo, charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažeidimai padaryti naudojant didesnio pavojaus šaltinį (transporto priemonę), pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai bei padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad jam teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jos narių saugumą. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad atsakovas vertino tik policijos duomenų bazėse esančius duomenis ir nevertino kitų pareiškėjo asmenybę charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjant aukščiau paminėtą bylą Nr. eI2-7326-394/2020 buvo pateiktos pareiškėjo charakteristikos (atsakovui jos įteiktos) iš medžiotojų būrelio ir darbovietės, medžiotojo bilieto kopija, sveikatos tikrinimo pažyma, santuokos sudarymo įrašas. Be to, teismas šioje administracinėje byloje priimtame 2020 m. lapkričio 12 d. sprendime nurodė, kad atsakovas, neturėdamas dokumentų, pagal kuriuos galėtų įvertinti pareiškėjo asmenybę, privalo tokių dokumentų pareikalauti iš pareiškėjo papildomai. Atsakovas nevertino nei minėtų į bylą pateiktų dokumentų, nei paprašė pareiškėjo pateikti kokius nors kitus jį charakterizuojančius dokumentus, todėl vertina, kad atsakovas pareiškėjo 2020 m. birželio 16 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus medžioklei išnagrinėjo labai formaliai ir padarė nepagrįstą išvadą apie pareiškėjo galimą grėsmę visuomenei. Mano, kad toks atsakovo veikimas (labiau neveikimas) prieštarauja viešojo administravimo objektyvumo principui - šis principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punktas). Pareiškėjas 2007 m. spalio 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (sunkus sveikatos sutrikdymas), tačiau paaiškino, kad pareiškėjas nusikalto būdamas 18 metų, smurtinius veiksmus panaudojo prieš asmenį, kuris ne pirmą kartą kėlė realų pavojų jo artimiesiems ir kurį norėjo sulaikyti, nukentėjęs asmuo pats daug kartų buvo teistas, tame tarpe už pasikėsinimą nužudyti, sunkų sužalojimą. Dėl gyvenimiškos patirties stokos pareiškėjas nenumatė, kad jo smūgiai gali sukelti sunkias pasekmes sveikatai, dėl to teisme kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas pripažino, kad nusikaltimas padarytas būtinosios ginties sąlygomis, tačiau dėl pasekmių, kurios kilo nukentėjusiajam nugriuvus nuo pareiškėjo smūgio, pripažintas būtinosios ginties ribų peržengimas. Pareiškėjo apsvaigimas nebuvo patikrintas, išvada apie neblaivumą padaryta pagal jo paties prisipažinimą, kad su draugais prieš įvykį gėrė sidrą. Teismas įvertino visas aplinkybes ir skyrė pareiškėjui švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta straipsnio sankcijoje. 2007 m. sausio 16 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 62-1-00027-07 pareiškėjui pareikštas įtarimas buvo tiesiog nesusipratimas, ką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo nutraukimas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu - nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsakovo skundžiamame sprendime nurodytus 2017 m. spalio 18 d. ir 2020 m. spalio 21 d. pareiškėjo padarytus du Kelių eismo taisyklių pažeidimus negalima vertinti kaip sistemingą pažeidinėjimą, nes juos skiria ilgas laiko tarpas, pažeidimai skirtingo pobūdžio ir nėra tokie pavojingi, kad būtų pagrindas pareiškėją vertinti kaip keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai pagal GŠKĮ nėra savarankiškas pagrindas leidimui laikyti (nešioti) ginklą neišduoti ar jį panaikinti. Mano, kad atsakovas negalėtų pateikti nei vieno pavyzdžio, kad dėl tokių pažeidimų būtų neišdavęs ar panaikinęs asmeniui laikyti (nešioti) ginklą. Pareiškėjo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra atsitiktinio pobūdžio, tai, kad nuolat vairuodamas automobilį pareiškėjas yra padaręs tik tokius pažeidimus, būtent ir liudija tai, kad jis paklūsta teisinės tvarkos taisyklėms. Pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, dirba, neturi žalingų įpročių, gyvena tvarkingą, socialiai atsakingą gyvenimą, todėl jo teisės gauti leidimą laikyti (nešioti) medžioklinį ginklą ribojimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.
Pareiškėjo D. M. atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovas atliko formalų aplinkybių vertinimą, tačiau neįsigilino į registruose esančių duomenų esmę. Pareiškėjas iš tiesų yra teistas 2007 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, tačiau vertinant nuosprendžio turinį, galima daryti išvadą, kad įvykio aplinkybės buvo tokios, kurios šiame procese leidžia pareiškėją pateisinti. Nors pareiškėjas ir padarė veiką, kuria sutrikdė kito asmens sveikatą, tačiau taip įvyko dėl to, jog pats nukentėjusysis neblaivus atvyko į butą, ieškojo ten gyvenusio asmens, išdaužė langą, dėl ko buvo kviečiama policija, ir tik tada pareiškėjas, siekdamas sulaikyti asmenį iki atvyks policija, sukėlė sveikatos sutrikdymą. Pažymėjo, jog pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, t. y. asmuo nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos, o tyrimas pradėtas nepagrįstai. Pateikti išrašai iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, jog pareiškėjas per penkerius metus padarė du administracinius nusižengimus: vairavo neprisisegęs diržo ir vairuodamas naudojosi mobiliuoju telefonu. Paaiškino, kad administraciniai teisės pažeidimai nėra tie, pagal kuriuos būtų galima padaryti išvadą, jog pareiškėjas kelia pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai. Kiekvienas atvejis turėtų būti įvertintas individualiai.
Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai. Atsakovas atsiliepime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir AVPK) gautas Regionų apygardos teismo Šiaulių rūmų įsiteisėjęs sprendimas (Administracinė byla Nr. eI2- 7326-394/2020), kuriuo panaikintas Šiaulių AVPK 2020 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. 20-IL-40- 00461-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“ ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo D. M. 2020 m. birželio 16 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Vadovaujantis GŠKĮ ir Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-649 redakcija), buvo atlikti patikrinimai, kurių metu nustatyta, kad D. M. 2006 m. gruodžio 8 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš asmeninių paskatų tyčia spyrė koja nukentėjusiajam į galvą, po to, nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, ne mažiau kaip tris kartus spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio ir į galvos smegenų skilvelius, dėl ko pasireiškė ryškūs židininiai neurologiniai simptomai, nosies kaulų lūžį, odos nubrozdinimus kaktoje ir galvoje, poodines kraujosrūvas akių vokuose, t. y. padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. 2007 m. spalio 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. M. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį (Sunkus sveikatos sutrikdymas) ir taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 3 punktą jam skirta dviejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis ir įgyti profesiją arba dirbti. 2007 m. sausio 16 d. Joniškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 62-1-00027-07 pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (Netikrų mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynais pinigais, gaminimas ar neteisėtas disponavimas jais), kuriame 2007 m. gegužės 31 d. įtariamuoju buvo pripažintas D. M.. 2007 m. rugsėjo 6 d. Joniškio rajono apylinkės prokuratūra, vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, D. M. 2017 m. spalio 18 d. vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo, kai automobilyje įrengti saugos diržai; surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, paskirta administracinė nuobauda – bauda. 2020 m. spalio 21 d. D. M., vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis; surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, paskirta bauda. D. M. buvo teistas už tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su smurto naudojimu prieš kitą asmenį, už kurio padarymą numatyta bausmė siekia 10 metų laisvės atėmimo. Nors D. M. teistumas šiuo metu yra išnykęs, tačiau pažymėjo, kad ši biografijos aplinkybė yra reikšminga taikant GŠKĮ nuostatas. D. M. padaryti teisės pažeidimai, tiek dėl jų padarymo laiko, tiek dėl jų pobūdžio yra savaime pavojingi ir neabejotinai keliantys grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, visuomenės saugumui, aktualūs laiko aspektu ir įpareigoja taikyti GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Nuo paskutinio D. M. teisės pažeidimo padarymo dar nėra praėję 10 metų, todėl negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme. Įstatymo nuostatos reikalauja, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus. Nustatyti ir aukščiau išdėstyti faktai apie D. M., t. y. teistumą už tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, padarytą esant apsvaigus nuo alkoholio, administracinių nusižengimų padarymą, lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo jo polinkį nesilaikyti nustatyto teisinio reglamentavimo, charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažeidimai padaryti naudojant didesnio pavojaus šaltinį (transporto priemonę), jo neatsakingo elgesio faktai, padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad jam teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jos narių saugumą. Laikydamas šaunamuosius ginklus, t. y. disponuodamas dar vienu didesnio pavojaus šaltiniu (ginklu), D. M. gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodoma kaip aplinkybė, apribojanti asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis. Paaiškino, kad šiuo metu galiojančiame GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, todėl D. M. nuteisimas 2007 metais už sunkų smurtinį nusikaltimą vertinamas kaip savarankiška aplinkybė, apribojanti asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis. Paaiškino, kad policija, vykdydama jai deleguotą funkciją, teikia administracinę paslaugą - leidimų laikyti (nešiotis) ginklus, patvirtinančių, kad fizinis asmuo turi teisę įsigyti, laikyti (nešiotis) A kategorijos ginklus, A kategorijos ginklų priedėlius (duslintuvus ir naktinius taikiklius), lazerinius taikiklius ir (ar) B kategorijos ginklus išdavimą ir spręsdama dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo (atsisakymo), taip pat ir GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, vadovaujasi viešojo administravimo objektyvumo principu ir vertina tik objektyvius įstaigos turimus duomenis bei nesivadovauja charakteristikose pateikiama subjektyvia nuomone.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo D. M. skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 21-IL-40-1871-e „Atsisakyti D. M. išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“ teisėtumo bei pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.
Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 16 d. pareiškėjas pateikė prašymą Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai). 2020 m. liepos 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sprendimu Nr. 20-IL-40-00461-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą“ atsisakė išduoti D. M. leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas jį panaikinti. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-7326-394/2020 pareiškėjo skundą tenkino, panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 20-Il-40-000461-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“ ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 16 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 21-IL-40-1871-e „Atsisakyti D. M. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ iš naujo išnagrinėjo 2020 m. birželio 16 d. pareiškėjo prašymą ir nusprendė atsisakyti D. M. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms, todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.
Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus padavimo vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).
Skundžiamą sprendimą atsakovas priėmė vadovaudamasis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, remdamasis duomenimis, jog pareiškėjas 2007 m. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 2007 m. jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2017 m. iki 2020 m. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas neanalizavo ir nevertino 2007 m. spalio 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytų nusikaltimo padarymo aplinkybių ir to, jog D. M. veikoje buvo būtinosios ginties požymių, nes jis gynė nuosavybę ir būsto neliečiamumą. Taip pat atsakovas nevertino, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas pareiškėjo atžvilgiu dėl to, kad nepadaryta nusikalstama veika.
Atsakovas vertino, kad dėl padarytų teisės pažeidimų, jų padarymo laiko ir pobūdžio, jie yra savaime pavojingi ir neabejotinai keliantys grėsmę, tačiau nepateikė motyvų, kaip per 14 metų laikotarpį nuo nusikalstamos veikos 2006 m. padarymo iki 2020 m., kuomet pareiškėjas pateikė prašymą, smulkūs KET pažeidimai yra susiję su grėsmės kėlimu kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Byloje nėra duomenų, be to, jų nepateikė ir atsakovas, kad pareiškėjas būtų padaręs viešosios tvarkos pažeidimų, smurtavęs namuose ar kitur. Atitinkamai, atsakovas, neįvertinęs pareiškėjo pateiktų duomenų ir nesurinkęs papildomų duomenų (jeigu toks poreikis būtų buvęs), nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Iš byloje esančių duomenų matosi, kad pareiškėjas tiek darbe, tiek medžiotojų būrelio vadovybės charakterizuojamas teigimai, kaip darbuotojas yra kruopštus ir sąžiningas, ramaus bei draugiško būdo.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimas Nr. 21-IL-40-1871-e „Atsisakyti D. M. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Tenkinus pareiškėjo reikalavimą, sumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo D. M. skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 21-IL-40-1871-e „Atsisakyti D. M. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“.
Priteisti pareiškėjui D. M. iš atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.