Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. P. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarimo, kuriuo S. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnio 4 dalį 1302 Eur dydžio bauda, konfiskuojant iš jo paimtas 18 vienetų kilpų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nubaustasis S. P. ginčija padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, teigia, kad jis įvykio dieną buvo namuose, surastos kilpos buvo ne jo.

Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Teismo posėdyje nubaustasis S. P. paaiškino, kad kai atvažiavo aplinkosaugininkai, jis buvo namuose, ruošėsi su žmona išvažiuoti į miestą, kieme laukė taksi automobilis. M. B. atėjo pėsčiomis iš miško pusės, A. T. buvo pasislėpęs miške. V. G. liepė sėsti į tarnybinį automobilį, pasakė, kad važiuos į mišką rinkti kilpų. Kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką, kur jis surado tik vieną kilpą, už jos užkliuvo. S. P. neigė statęs kilpas, tvirtino, kad pareigūnams tik padėjo jas surinkti, prie kilpų buvo pastatytos kameros. S. P. patvirtino, kad 2015-11-26 jis buvo miške (b. l. 54).

Iš S. P. teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis nepripažino statęs kilpas miške, tvirtino, kad pareigūnams tik padėjo jas surinkti. Tačiau tokius S. P. parodymus visiškai paneigia liudytojų V. G., A. T. bei M. B. nuoseklūs parodymai, įvykio vietoje vaizdo kameromis užfiksuotos S. P. pažeidimo padarymo aplinkybės.

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas V. G. patvirtino, kad 2015-11-26 A. T. su M. B. telefonu gavo pranešimą su nuotrauka, kad prie pastatytų kilpų, prie kurių buvo pastatytos kameros, darbuojasi asmuo. Apie 10 val. jie išvyko į (duomenys neskelbtini) mišką. Jis A. T. ir M. B. paleido, o pats nuvažiavo prie S. P. namų. Kilpos buvo surastos anksčiau, jos buvo nukenksmintos ir prie jų buvo pastatytos kameros. Iš gautų nuotraukų, vaizdo medžiagos su data ir laiku buvo matyti, jog prie kilpų darbuojasi S. P.. Tik po to, kai gavo vaizdo medžiagą ir nuotraukas, S. P. vežėsi į mišką prie kilpų. Surinkę kilpas, S. P. nusivežė į Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekciją, kur jam surašė protokolą. 2015-11-26 apklausos metu S. P. pripažino, jog statė kilpas (b. l. 54–55).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas A. T. parodė, kad 2015-11-26, jis kartu su M. B. ir V. G. važiavo į (duomenys neskelbtini) mišką, kur prieš porą savaičių buvo pastatę prie kilpų stebėjimo kameras, kilpos buvo nukenksmintos. Telefonu gaudavo žinutę, t. y. informaciją, kas vyksta miške prie pastatytų kamerų. 2015-11-26 M. B. telefonu gavo žinutę, jog prie kilpų darbuojasi asmuo, buvo atsiųsta nuotrauka, iš kurios pažino S. P.. Tada išvyko į įvykio vietą. Važiuodami matė, kaip S. P. lauko keliuku važiavo į namus. Vėliau su S. P. važiavo į mišką rinkti kilpų. S. P. neneigė, jog buvo miške, jog statė kilpas. Iš filmuotos medžiagos buvo matyti, kaip jis taiso kilpas. Buvo surasta 18 kilpų, žvėrelių jose nebuvo. S. P. parsivežė į Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekciją, kur jam buvo surašytas protokolas. Vaizdo kameros S. P. prie kilpų užfiksavo 2 kartus, skirtingomis dienomis – vieną kartą gal prieš 4 dienas, kitą kartą įvykio dieną, t. y. 2016-11-26. Vaizdo kameromis kiti asmenys prie kilpų užfiksuoti nebuvo. Pirmą kartą, kai S. P. vaizdo kameromis buvo užfiksuotas prie kilpų, jo pagauti miške nepavyko. Tada jis kilpas pastatė. Antrą kartą – 2016-11-26 – jis vėl buvo prie kilpų, tai buvo užfiksuota vaizdo kamera. Tą dieną miške surado 18 pastatytų kilpų (b. l. 55).

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas M. B. taip pat patvirtino, kad prie pastatytų ir nukenksmintų kilpų, vaizdo fiksavimo įrangos pagalba buvo užfiksuotas S. P., kuris ir statė šias kilpas. Vaizdo kameromis buvo stebimos dvi kilpos. Visos kilpos buvo pastatytos ant to paties tako, buvo tas pats pastatymo principas, forma, metodas. Kilpos buvo padarytos iš identiško troso. Prie S. P. namų kitų brakonierių nėra pagavę, tik jį (b. l. 55–56).

Teismo posėdyje liudytoja D. P. parodė, kad ji apie kilpų statymą nieko nežinojo, teigė, kad vyras jokių gyvūnų negaudo, visą laiką būna namuose, nes turi daug ūkinių darbų. Kai 2015-11-26 pas juos į namus atvažiavo aplinkosaugininkai, vyras buvo namuose taip pat. Nuo jų namų iki miško yra apie 300 metrų (b. l. 68). Pažymėtina, kad šiuo atveju, Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai taip pat neneigė aplinkybės, kad jiems atvykus, S. P. buvo namuose, tačiau šis faktas nepaneigia aplinkybės, jog S. P. tą dieną iš viso nebuvo miške. Tai, jog įvykio dieną jis miške buvo, nei teismo posėdyje, nei paaiškinime nepaneigė ir pats S. P.. Paaiškinime nurodė, kad jis kilpas tik surado (b. l. 4). Tačiau iš aptartų Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų V. G., A. T. bei M. B. parodymų nustatyta, kad S. P. miške, prie kilpų, vaizdo kameromis buvo užfiksuotas jau ne pirmą kartą, tačiau jo miške pagauti nepavyko. Pareigūnai miške pastatytas kilpas nukenksmindavo ir stebėjo, kas prie jų ateis vėl. Kitų asmenų, išskyrus S. P., vaizdo kameromis užfiksuota nebuvo. Kaip nustatyta, įvykio dieną Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai V. G., A. T. bei M. B. išvyko į mišką būtent po to, kai telefonu gavo žinutę, jog prie kilpų darbuojasi asmuo, buvo atsiųsta nuotrauka, iš kurios pareigūnai atpažino, kad tai S. P., nes jis jau buvo baustas už analogiškų administracinių teisės pažeidimų padarymą jau ne pirmą kartą. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad jeigu S. P. būtų kilpų nestatęs, jam eiti į mišką kartu su pareigūnais neva padėti surinkti kilpų, nebūtų buvę jokio pagrindo. Tačiau iš paminėtų Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų V. G., A. T. bei M. B. parodymų matyti, kad S. P. ir pats jiems prisipažino, jog kilpas miške pastatė būtent jis. Visos kilpos buvo pastatytos ant to paties tako, buvo tas pats pastatymo principas, forma, metodas, kilpos buvo padarytos iš identiško troso. Netikėti liudytojų V. G., A. T. bei M. B. nuosekliais ir vienodais parodymais nėra jokio pagrindo. Akcentuotina ir tai, kad liudytojai teisme apklausti ir parodymus davė, būdami įspėti dėl savo atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o S. P., kaip asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nėra saistomas pareigos sakyti tiesą. Be to, pažymėtina, kad būtent liudytojų V. G., A. T. bei M. B., o ne S. P. parodymus patvirtina ir vaizdo medžiagoje užfiksuotos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės.

Vaizdo įraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad įvykio dieną S. P. buvo miške. Aiškiai matyti, kaip jis užtikrintai eina į atitinkamą miško vietą, kur atėjęs atsiklaupė ant kelių, ir kilpas ne išardė, kaip jis teigė apeliaciniame skunde, bet padėjo – vieną iš kilpų, kuri buvo fiksuojama vaizdo kamera, pritvirtino nuo vieno medžio iki kito. Pritvirtinęs kilpą apsižvalgė, tada patikrino, ar kilpa pakankamai gerai pritvirtina. Nuotraukoje S. P. užfiksuotas tikrinantis kilpas ir kitoje vietoje.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad nubaustasis S. P. medžiojo draudžiamu būdu – statydamas kilpas, ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, už tai jis Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarimas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarimą palikti nepakeistą, S. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.