Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. ir jo gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus bei nuteistojo Ma. Z. ir jo gynėjo advokato Raimundo Jurkos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Z. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, 300 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – areštu penkiasdešimčiai parų;

- pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, paskirtos bausmes subendrintos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdais ir M. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Kardomosios priemonės – užstatas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeistos į suėmimą ir M. Z. suimtas teismo salėje.

Ma. Z. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams devyniems mėnesiams;

- pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir bausmių sudėjimo būdais ir Ma. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Kardomosios priemonės – užstatas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeisti į suėmimą ir Ma. Z. suimtas teismo salėje.

Tuo pačiu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu nuteisti ir R. M. bei R. M., tačiau jų atžvilgiu priimtas nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. Z. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo tyrimo metu nenustatytos datos iki 2015 m. kovo 31 d. veikdamas organizuotoje grupėje su Ma. Z., R. M., R. M. susitarė daryti sunkų nusikaltimą - neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, kiekvienam grupės nariui pasiskirsčius vaidmenis ir užduotis, tai yra, kad jis vykdo psichotropinės ir narkotinės medžiagos neteisėtą laikymą ir gabenimą, Ma. Z. organizuoja narkotinės ir psichotropinės medžiagos neteisėtą įgijimą, gabenimą, vykdo narkotinės medžiagos neteisėtą perdavimą R. M. ir R. M., R. M. ir R. M. vykdo narkotinės medžiagos neteisėtą įgijimą, laikymą ir pardavimą, o būtent:

1.1. laikotarpyje nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. kovo 29 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Ma. Z. perdavė R. M. ir R. M. ne mažiau kaip 1,713 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) su jose esančia nuo 6,92 % delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, kurią R. M. ir R. M. laikė iki 2015 m. kovo 21 d., apie 21.35 val., kuomet minėtame bute R. M. už 25 eurus pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus;

1.2. tęsiant bendrą nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. kovo 29 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Ma. Z. perdavė R. M. ir R. M. ne mažiau kaip 0,82 g narkotinės medžiagos-kanapių (antžeminių dalių) su jose esančia nuo 14,6 % delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, kurią R. M. ir R. M. laikė minėtame bute iki 2015 m. kovo 31 d., 21.15 val., kuomet kratos metu šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai;

1.3. tęsiant bendrą nusikalstamą veiką, M. Z. vykdė psichotropinės ir narkotinės medžiagos neteisėtą laikymą ir gabenimą, o būtent:

1.4. laikotarpyje nuo 2015 m. kovo 28 d. iki 2015 m. kovo 31 d., Panevėžio mieste, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, R. M. ir R. M. baigiant išprekiauti narkotines ir psichotropines medžiagas, Ma. Z. suorganizavus nurodė jam nuvykti į Kauną ir pargabenti narkotines ir psichotropines medžiagas bei perdavė jam apie 3000 eurų šioms medžiagoms įsigyti, po to 2015 m. kovo 31 d. jis vykdydamas Ma. Z. nurodymą nuo tyrimo metu nenustatytos vietos, (A8) magistraliniame kelyje Panevėžys-Kaunas, automobiliu BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno ir laikė ne mažiau kaip 92,45 g narkotinių medžiagų-kanapių (antžeminių dalių) su jose esančia nuo 14,4 % delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija ir 13,125 g psichotropinės medžiagos-amfetamino iki 2015 m. kovo 31 d. kuomet laikotarpyje nuo 16.06 val. iki 16.08 val., magistralinio kelio Panevėžys-Kaunas, 10-12 kilometre, minėtą narkotinę ir psichotropinę medžiagą M. Z. išmetė pro važiuojančio automobilio langą, kurias įvykio vietos apžiūros, automobilio apžiūros, asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.5. Taip pat M. Z. pagal BK 286 straipsnį nuteistas už tai, kad panaudojo fizinį smurtą valstybės tarnautojo atžvilgiu, o būtent:

1.6. 2015 m. kovo 31 d., apie 16.06 val., magistraliniame kelyje Panevėžys-Kaunas, 12 kilometre, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui R. A., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui T. G., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui A. R., vykdant jo laikiną sulaikymą kaip asmens įtariamo padarius nusikalstamą veiką, A. R. pradarius priekines dešinės pusės duris ir dešine ranka laikant už automobilio durų rankenos, jis siekdamas išvengti sulaikymo, panaudojo fizinį smurtą A. R. atžvilgiu, tai yra susuko vairą į kairę pusę ir staiga pradėjęs važiuoti nukentėjusiajam A. R. padarė plėštinę žaizdą dešinės plaštakos II-o piršto srityje, dešinio riešo minkštųjų audinių sumušimą, taip nežymiai sutrikdydamas A. R. sveikatą.

1.7. M. Z. taip pat nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. kovo 31 d., 20.05 val., bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. Z. vardu.

2. Ma. Z. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo tyrimo metu nenustatytos datos iki 2015 m. kovo 31 d. veikdamas organizuotoje grupėje su M. Z., R. M., R. M. susitarė daryti sunkų nusikaltimą - neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, kiekvienam grupės nariui pasiskirsčius vaidmenis ir užduotis, tai yra, kad M. Z. vykdo psichotropinės ir narkotinės medžiagos neteisėtą laikymą ir gabenimą, jis organizuoja narkotinės ir psichotropinės medžiagos neteisėtą įgijimą, gabenimą, vykdo narkotinės medžiagos neteisėtą perdavimą R. M. ir R. M., R. M. ir R. M. vykdo narkotinės medžiagos neteisėtą įgijimą, laikymą ir pardavimą, o būtent:

2.1. laikotarpyje nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. kovo 29 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė R. M. ir R. M. ne mažiau kaip 1,713 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) su jose esančia nuo 6,92 % delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, kurią R. M. ir R. M. laikė iki 2015 m. kovo 21 d., apie 21.35 val., kuomet minėtame bute R. M. už 25 eurus pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus;

2.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2015 m. kovo 29 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė R. M. ir R. M. ne mažiau kaip 0,82 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) su jose esančia nuo 14,6 % delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, kurią R. M. ir R. M. laikė minėtame bute iki 2015 m. kovo 31 d., 21.15 val., kuomet kratos metu šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai;

2.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, organizavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, gabenimą, o būtent:

2.4. laikotarpyje nuo 2015 m. kovo 28 d. iki 2015 m. kovo 31 d., Panevėžio mieste, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, R. M. ir R. M. baigiant išprekiauti narkotines ir psichotropines medžiagas, M. Z. nurodė nuvykti į Kauną ir pargabenti narkotines ir psichotropines medžiagas bei perdavė M. Z. apie 3000 eurų šioms medžiagoms įsigyti, po to 2015 m. kovo 31 d. M. Z. vykdydamas jo nurodymą nuo tyrimo metu nenustatytos vietos, (A8) magistraliniame kelyje Panevėžys-Kaunas, automobiliu BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno ir laikė ne mažiau kaip 92,45 g narkotinių medžiagų -kanapių (antžeminių dalių) su jose esančia nuo 14,4 % delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija ir 13,125 g psichotropinės medžiagos-amfetamino iki 2015 m. kovo 31 d. kuomet laikotarpyje nuo 16.06 val. iki 16.08 val., magistralinio kelio Panevėžys-Kaunas, 10-12 kilometre, minėtą narkotinę ir psichotropinę medžiagą M. Z. išmetė pro važiuojančio automobilio langą, kurias įvykio vietos apžiūros, automobilio apžiūros, asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2.5. Taip pat Ma. Z. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapių dervą, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent: laikotarpyje nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. kovo 31 d. 21.05 val., UAB „V.“ nuomojamose UAB „M.“ patalpose, esančiose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), laikė 0,876 gramų narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2.6. Be to, M. Z. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, o Ma. Z. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie abu veikdami bendrininkų grupėje neturėdami leidimo laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, o M. Z. šaunamąjį ginklą bei šaudmenis dar ir gabeno, o būtent:

2.7. nuo tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2015 m. kovo 31 d., 16.08 val. automobiliu BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu I. Z. vardu, magistraliniu keliu Panevėžys-Kaunas, automobilio daiktinėje tarp priekinių keleivio ir vairuotojo sėdynių M. Z. gabeno jo laikomą pramoninės gamybos dujinį pistoletą ZORAKI mod. 914, kuris pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos ginklams bei pistoleto dėtuvėje laikomus aštuonis pramoninės gamybos pistoletinius šovinius su gumine kulka, kurie pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 11 d. posėdžio protokolo Nr. 12 yra B kategorijos šaudmenys, kuriuos tą pačią dieną, laikotarpyje nuo 16.06 val. iki 16.08 val., magistralinio kelio Panevėžys-Kaunas, 10-12 kilometre, M. Z. išmetė pro automobilio BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langą, ir juos įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai;

2.8. Ma. Z. tęsdamas nusikalstamą veiką, neturėdamas leidimo laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, šaudmenis, o būtent:

2.9. nuo tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2015 m. balandžio 2 d., 18.00 val., namo kieme, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), esančiame prikabinamame namelyje BEYERLAND 2039, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotame I. Z. vardu, laikė pramoninės gamybos revolverius pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamus šaunamiesiems C kategorijos ginklams, tai yra revolverį ME 38 Magnum-4R Nr. (duomenys neskelbtini), revolverį ALFA MOD. 620 Nr. (duomenys neskelbtini), revolverį ME 38 Compact-G su jo būgnelyje esančiais savadarbiais neunitariniais šaudmenimis, sudarytais iš 5 guminių kulkų ir 5 garsinių šovinių, neatitinkančių šaunamiesiems C kategorijos ginklams skirtiems šaudmenims keliamų reikalavimų (esama 26,8 J, o turi neviršyti 7,5 J) ir turinčius padidintą kulkų kinetinę energiją ir jų žalojamąjį poveikį, bei keturis pramoninės gamybos garsinius šovinius, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems C kategorijos ginklams, kuriuos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo Ma. Z. ir jo gynėjo bei nuteistojo M. Z. ir gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

8.1. Šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamų veikų ir jas padariusių asmenų išaiškinimas susidėjo iš dviejų tyrimo dalių: kriminalinės žvalgybos tyrimo ir ikiteisminio tyrimo. Apeliaciniuose skunduose nuteistųjų Ma. Z. ir M. Z. gynėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą ir ar šio tyrimo veiksmai buvo įgyvendinami teisėtai.

8.4. Pagal KŽĮ 2 straipsnio 8 dalies 6 punktą vienas iš kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų yra nusikalstamos veikos imitavimas. Remiantis to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus sankcionuoja prokuroras pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotą teikimą. Teikime, be kitų duomenų, nurodomi duomenys apie asmenis, kuriems bus taikomi nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, taip pat nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų trukmė. Panevėžio apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiojo prokuroro 2015 m. kovo 18 d. teikimu Nr. S5-7 buvo sankcionuotas teikimas dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų sankcionavimo, kuriame nurodoma, kad Panevėžio AVPK KP ONTV 3-iojo skyriaus viršininkas T. M. <...> nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. atliks nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, prisijungs prie vykdomų nusikalstamų veiksmų, t. y. susitiks su R. M. ar R. M. ar kitais galimai jų vykdomos nusikalstamos veikos bendrininkais. Susitikimo metu jis įsigys siūlomas pirkti narkotines ar psichotropines medžiagas, t. y. atliks veiksmus numatytus BK 259 straipsnio 1 ar 2 dalyse (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), po to laikys ir gabens narkotines ar psichotropines medžiagas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas atitiktų BK 259 straipsnio 1 ar 2 dalis. Kadangi siūlomų narkotinių medžiagų kiekiai, koncentracija ir sudėtis nėra žinoma, pareigūnas susitikimo metu gali įgyti siūlomą labai didelį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį, t. y. jis atliks veiksmus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), po to įgytas narkotines ar psichotropines medžiagas laikys ir gabens Lietuvos Respublikos teritorijoje, kas atitiktų BK 260 straipsnio 3 dalį. Sankcionuojant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus teisėsaugos pareigūnai turėjo patikimos informacijos, kad R. M. ir R. M. bei galimi jų bendrininkai gali neteisėtai disponuoti narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (jau kurį laiką Panevėžio apygardos teismo nutarčių pagrindu buvo atliekamas slaptas R. M., R. M. ir M. Z. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jos turinio fiksavimas, kurio metu gauta tyrimui reikšmingos informacijos), todėl šie veiksmai buvo sankcionuoti teisėtai ir pagrįstai.

8.5. Tačiau tam, kad teismas pripažintų nusikalstamos veikos imitavimo veiksmais surinktus duomenis leistinais įrodymais byloje, nepakanka, kad nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai būtų sankcionuoti nepažeidžiant KŽĮ nuostatų. Pats šių veiksmų realizavimas taip pat turi būti teisėtas – taikant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamos veikos. Pagal KŽĮ 5 straipsnio 4 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Provokacija pripažįstama ir tada, kai asmuo nesirengė daryti nusikaltimo, o teisėsaugos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų žinios nebūtų.

8.6. Apeliaciniame skunde Ma. Z. gynėjas galimą prieš R. M. panaudotą provokaciją sieja tik su tuo, jog narkotinių medžiagų pirkėju apsimetęs nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikęs teisėsaugos pareigūnas bendraudamas su ja apsimetė neblaiviu, taip iššaukdamas jos ryžtą parduoti jam narkotines medžiagas. Tačiau iš pačios nuteistosios R. M. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų ir 2015 m. kovo 21 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad R. M. nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikusiam asmeniui kiek dvejojo iš karto parduoti narkotines medžiagas tik todėl, jog jo asmeniškai nepažinojo, buvo įtari ir abejojo, ar jis yra patikimas. Nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikęs asmuo jos neprovokavo, aktyviai neskatino ir nekurstė jam parduoti narkotinę medžiagą – kanapes. Neviešo pobūdžio veiksmų taikymo metu R. M. laisvė pasirinkti kitą teisėto elgesio variantą nebuvo suvaržyta – nuteistoji turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikalstamą veiką arba kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie kurstymą (provokavimą) padaryti nusikalstamus veiksmus, tačiau to nepadarė. Be to, pirmosios instancijos teisme jai pareikštą kaltinimą R. M. pripažino visa apimtimi ir apie prieš ją panaudotą provokaciją nenurodė. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistosios R. M. tyčia daryti nusikalstamą veiką buvo susiformavusi dar prieš pradedant jos atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Jei policijos pareigūnai, veikdami įstatymų nustatytose ribose, ir nebūtų prisidėję prie jos nusikalstamos veikos, R. M. vis vien būtų pardavusi namuose neteisėtai laikytas narkotines medžiagas kitiems klientams. Aptartų duomenų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės šioje byloje buvo taikomi teisėtai ir pagrįstai, o nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai buvo atlikti laikantis KŽĮ reikalavimų, todėl duomenys, surinkti taikant šias priemones, yra gauti teisėtai ir atitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nurodytus įrodymams keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šiuos duomenis įrodymais ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, duomenys, surinkti taikant kriminalinės žvalgybos būdus ir priemones, šioje byloje nėra vieninteliai ar pagrindiniai įrodymai, nulėmę apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiama nuteistųjų M. Z. ir Ma. Z. kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, yra ne kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys, bet kiti įrodymai, atitinkantys baudžiamojo proceso įstatyme nustatytus reikalavimus: nuteistųjų R. M. ir R. M. parodymai, iš dalies pačių nuteistųjų M. Z. ir Ma. Z. parodymai, liudytojų policijos pareigūnų parodymai, taikant BPK 154 straipsnyje nurodytą procesinės prievartos priemonę elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys, specialistų išvados, kratų protokoluose užfiksuoti duomenys ir kt.

8.7. Nuteistojo M. Z. gynėjas apeliaciniame skunde ginčija tyčios buvimą nuteistojo veiksmuose, kvalifikuotuose pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad nuteistasis nesuvokė, kad gabena kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas. Be to, nuteistasis M. Z. ir jo gynėjas bei nuteistasis Ma. Z. apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog nuteistiesiems inkriminuotą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jie padarė veikdami organizuotoje grupėje.

8.8. Šioje byloje M. Z. inkriminuotas vienas organizuotoje grupėje padarytos tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, epizodas, t. y., jog jis tęsiant bendrą nusikalstamą veiką, vykdė psichotropinės ir narkotinės medžiagos neteisėtą laikymą ir gabenimą: laikotarpyje nuo 2015 m. kovo 28 d. iki 2015 m. kovo 31 d., Panevėžio mieste, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, R. M. ir R. M. baigiant išprekiauti narkotines ir psichotropines medžiagas, Ma. Z. nurodžius jam nuvykti į Kauną ir pargabenti narkotines ir psichotropines medžiagas bei perdavus jam apie 3000 eurų šioms medžiagoms įsigyti, 2015 m. kovo 31 d. jis vykdydamas Ma. Z. nurodymą nuo tyrimo metu nenustatytos vietos, (A8) magistraliniame kelyje Panevėžys-Kaunas, automobiliu gabeno ir laikė ne mažiau kaip 92,45 g narkotinių medžiagų-kanapių (antžeminių dalių) su jose esančia nuo 14,4% delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija ir 13,125 g psichotropinės medžiagos-amfetamino iki 2015 m. kovo 31 d., kuomet laikotarpyje nuo 16.06 val. iki 16.08 val., magistralinio kelio Panevėžys-Kaunas, 10-12 kilometre, minėtą narkotinę ir psichotropinę medžiagą M. Z. išmetė pro važiuojančio automobilio langą, kurias įvykio vietos apžiūros, automobilio apžiūros, asmens kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

8.9. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistieji R. M., R. M., Ma. Z. ir M. Z. palaikė pastovius tarpusavio ryšius tiek telefonu, tiek ir susitikdami. Pirmosios instancijos teisme nuteistieji R. M. ir R. M. davė nuoseklius ir iš esmės sutampančius parodymus, pagal kuriuos Ma. Z. siūlymu šie prekiavo jo ir jo sūnaus M. Z. tiekiamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Pinigais, gautais už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas, M. dalinosi su Ma. Z. ir M. Z.. Pastarieji ne kartą lankėsi sutuoktinių namuose bei pristatė narkotines ir psichotropines medžiagas, paėmė iš jų pinigus. Nuteistųjų R. M. ir R. M. parodymus apie tai, kad jie Ma. Z. siūlymu prekiavo jo tiekiamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis ir dažnai su juo susitikdavo, patvirtino ir nuteistasis Ma. Z., pasak kurio, kelis kartus pinigus iš sutuoktinių už parduotas medžiagas paėmė ir jo sūnus M. Z., tačiau apie šią neteisėtą veiklą pastarasis neva nežinojo. Nuteistasis M. Z. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad jis kelis kartus lankėsi M. namuose ir paėmė iš jų pinigus, bendravo su sutuoktiniais ir telefonu. Intensyvų visų nuteistųjų tarpusavio bendravimą patvirtina ir 2016 m. gegužės 3 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. A. tarnybiniame pranešime apie laikotarpyje nuo 2014 m. gruodžio 27 d. iki 2015 m. balandžio 31 d. užfiksuotus nuteistųjų kontaktus telefonu nurodyti duomenys, iš kurių matyti, jog Ma. Z. telefonu su R. M. kontaktavo net 394 kartus, o su R. M. - 26 kartus; M. Z. su R. M. kontaktavo 59 kartus, su R. M. - 7 kartus.

8.10. Detalesnė nuteistųjų R. M., R. M., Ma. Z. ir M. Z. tarpusavio telefoninių pokalbių ir vieni kitiems siųstų SMS pranešimų, užfiksuotų atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus ir BPK nurodytas procesines prievartos priemones, analizė leidžia teigti, kad jie naudojo konspiracinius būdus, siekdami nuslėpti vykdomą prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Pirmosios instancijos teisme nuteistieji R. M. ir R. M. nurodė, kad pokalbių telefonu su Ma. Z. ir M. Z. metu bei SMS žinutėse narkotinės medžiagos – kanapės vadinamos „arbata“, o psichotropinės medžiagos – „saldainiais“. Pranešdami, kad jiems trūksta platinimui skirtų narkotinių medžiagų arba norėdami perduoti už jas gautus pinigus, R. M. ir R. M. kviesdavo Ma. Z. ir M. Z. į svečius kavos, torto. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis Ma. Z. šias aplinkybes iš esmės pripažino, ir nors kitas nuteistasis M. Z. neigė su M. bendravęs apie narkotines ar psichotropines medžiagas, minėti nuteistųjų R. M. ir R. M. parodymai bei kiti bylos duomenys tokius nuteistojo teiginius paneigia. Iš 2015 m. lapkričio 11 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2015 m. kovo 14 d. R. M. M. Z. atsiuntė SMS žinutę apie tai, jog ji turi tik devynis saldainius. 2015 m. birželio 25 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodytame įraše Nr. 632 užfiksuotas 2015 m. kovo 29 d. vykęs M. Z. ir R. M. telefoninis pokalbis, kurio metu R. M. kviečia M. Z. užeiti kavos, nes jis (R. M.) nebeturi saldainių. Iš R. M. žodžių matyti, kad naudojama šifruota kalba, o pats pasiūlymas, skaitant jį pažodžiui, atrodo visiškai nelogiškas. Pirmosios instancijos teisme M. Z. pripažino telefonu bendravęs su M., tačiau negalėjo paaiškinti šio bendravimo priežasčių, tikslų ir ką reiškia M. frazės apie saldainius, kvietimai atvykti kavos. R. M. ir R. M. parodymai, M. Z. ir M. bendravimo telefonu ir SMS žinutėmis turinys rodo, kad M. Z. kaip ir jo tėvas Ma. Z. su jais bendravo tomis pačiomis temomis – apie narkotines ir psichotropines medžiagas, sutuoktiniai dėl šių medžiagų kreipdavosi ne tik į Ma. Z., bet ir į M. Z..

8.12. Šios bylos kontekste itin svarbu įvertinti situaciją, kuriai esant M. Z. 2015 m. kovo 31 d. išvyko į Kauną pargabenti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nuteistųjų R. M., R. M., Ma. Z. ir M. Z. tarpusavio telefoninių pokalbių turinys, užfiksuotas 2015 m. birželio 25 d. ir 2015 m. birželio 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, rodo, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. kovo 28 d. iki 2015 m. kovo 31 d., R. M. ir R. M. informavo Ma. Z. ir M. Z., kad jie nebeturi platinimui skirtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Ma. Z. ir M. Z. tuo metu šių medžiagų taip pat neturėjo, todėl pradėjo rinkti pinigus, skirtus jų įsigijimui. Įraše Nr. 987 užfiksuotas Ma. Z. ir R. M. pokalbis, vykęs 2015 m. kovo 31 d. 09.00 val., kurio metu R. M. Ma. Z. nurodė, kad ši yra ligoninėje ir kai grįš, tada susisieks su M. Z., nes, „o kam ten be reikalo stovės jam“ (turimos omenyje narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurias šis atgabens). Tą pačią dieną M. Z. buvo sulaikytas, gabenantis narkotines ir psichotropines medžiagas iš Kauno į Panevėžį. Praėjus kelioms valandoms po M. Z. sulaikymo R. M. telefonu dar kartą prašė Ma. Z. atvežti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau šis nurodė, kad R. M. jam daugiau neskambintų ir išjungtų telefoną. 2015 m. birželio 25 d. ir 2015 m. birželio 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose nurodytus aptartus duomenis iš esmės atitinka nuteistojo R. M. parodymai, pagal kuriuos, pritrūkus narkotinių ir psichotropinių medžiagų, Ma. Z. jį patikino, jog M. Z. vyks į Kauną ir jų parveš, tačiau po pastarojo sulaikymo jam daugiau neskambino. Taigi, priešingai nei nurodoma nuteistojo M. Z. gynėjo skunde, M. Z. kelionė į Kauną nebuvo spontaniška, ji buvo planuojama jau kurį laiką, nes R. M. ir R. M. nebeturėjo platinimui skirtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. M. Z. Ma. Z. nurodymu turėjo nuvykti į Kauną ir pargabenti narkotines bei psichotropines medžiagas į Panevėžį, kur jas turėjo platinti sutuoktiniai M. Apie tai M. Z. žinojo dar prieš išvykdamas į Kauną. Įvertinus ir išanalizavus aptartus įrodymus (2015 m. birželio 25 d. ir 2015 m. birželio 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotus duomenis, nuteistojo R. M. parodymus), atsižvelgus į byloje patikimai nustatytą aplinkybę, kad M. Z. palaikė pastovius santykius su kitais nuteistaisiais šioje byloje, taip pat įvertinus nuteistojo M. Z. atliktus intensyvius veiksmus (vežė į Kauną pinigus, skirtus narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms įgyti, paėmė šias medžiagas ir gabeno į Panevėžį, bandė išvengti sulaikymo ir bėgo nuo jį ketinusių sulaikyti policijos pareigūnų, pakeliui išmesdamas gabentas narkotines ir psichotropines medžiagas pro automobilio langą) galima daryti išvadą, kad jis suprato, jog veikia organizuotoje grupėje pagal vieningą nusikalstamą sumanymą – neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y., veikė tiesiogine tyčia.

8.13. Nors nuteistojo M. Z. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad šioje bylos dalyje nenustatytas nei narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo faktas, nei tikslas jas platinti, tačiau jau aptarta situacija, kuriai esant M. Z. išvyko į Kauną (M. pritrūkus platinti skirtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų), taip pat aplinkybės, kad nuteistasis gabeno kelių skirtingų rūšių medžiagas, kurių kiekis dešimtimis kartų viršijo teisės aktais nustatytą nedidelį tokių medžiagų kiekį (gabentų kanapių (antžeminės dalys) kiekis beveik 20 kartų viršijo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą nedidelį tokių medžiagų kiekį, o gabento amfetamino kiekis net 65 kartus viršijo šiose rekomendacijose nurodytą nedidelį tokių medžiagų kiekį), už šias medžiagas sumokėta nemaža maždaug 3000 Eur pinigų suma, leidžia pagrįstai teigti, kad M. Z. gabentos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo skirtos R. M. ir R. M. tam, kad šie jas platintų.

8.14. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Bendrininkavimas organizuota grupe konkrečiam asmeniui gali būti konstatuojamas nustačius, kad jis suvokė, jog nusikalstamą veiką daro būdamas tokios grupės dalyvis.

8.22. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą.

8.23. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobiliu „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pro kurio langą 2015 m. kovo 31 d. M. Z. išmetė dujinį pistoletą „ZORAKI mod. 914“ bei pistoleto dėtuvėje laikomus aštuonis pramoninės gamybos pistoletinius šovinius su gumine kulka, naudojosi tiek Ma. Z., tiek ir M. Z.. Nuteistasis Ma. Z. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ginklą automobilyje jis dar nuo 2013-2014 metų nuolat vežiodavosi savigynos tikslais, laikė jį gerai matomoje vietoje tarp automobilio priekinių sėdynių. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis M. Z. patvirtino, kad 2015 m. kovo 31 d. vykdamas į Kauną jis žinojo apie automobilyje laikomą ginklą ir išmetė jį pro važiuojančio automobilio langą siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo laikymą ir gabenimą. Taigi aplinkybės, kad M. Z. tėvo Ma. Z. nurodymu jų bendrai naudojamu automobiliu, žinodamas apie automobilyje laikomą jo tėvui priklausantį ginklą, vyko į Kauną pargabenti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o stabdomas policijos pareigūnų šį ginklą išmetė pro važiuojančio automobilio langą, rodo, kad M. Z. suprato, jog jis daro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir veikia kartu su Ma. Z., bei norėjo taip veikti, todėl jo padarytą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo kaip padarytą veikiant bendrininkų grupe.

8.24. Apeliaciniame skunde nuteistojo Ma. Z. gynėjas nurodo, kad nuteistojo veiksmai nėra tiek pavojingi, kad būtų vertinami pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, todėl jo padaryta nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, atitinkamai švelninant nuteistajam paskirtą bausmę.

8.25. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Iš BK 253 straipsnio 2 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo.

8.26. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis Ma. Z. neturėdamas leidimo laikė iš viso keturis šaunamuosius ginklus ir šaudmenis: pramoninės gamybos dujinį pistoletą „ZORAKI mod. 914“, kuris pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos ginklams bei pistoleto dėtuvėje laikomus aštuonis pramoninės gamybos pistoletinius šovinius su gumine kulka, kurie pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 11 d. posėdžio protokolo Nr. 12 yra B kategorijos šaudmenys; pramoninės gamybos revolverius, pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamus šaunamiesiems C kategorijos ginklams, t. y. revolverį ME 38 Magnum-4R Nr. (duomenys neskelbtini), revolverį ALFA MOD. 620 Nr. (duomenys neskelbtini), revolverį ME 38 Compact-G su jo būgnelyje esančiais savadarbiais neunitariniais šaudmenimis, sudarytais iš 5 guminių kulkų ir 5 garsinių šovinių, neatitinkančių šaunamiesiems C kategorijos ginklams skirtiems šaudmenims keliamų reikalavimų ir turinčius padidintą kulkų kinetinę energiją ir jų žalojamąjį poveikį, bei keturis pramoninės gamybos garsinius šovinius, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra šaudmenys, skirti šaunamiesiems C kategorijos ginklams.

8.27. Ma. Z. žinojo apie privalomą minėtų šaunamųjų ginklų, priskirtų C kategorijai, registracijos tvarką, bet sąmoningai nevykdė įstatymu jam nustatytų pareigų – apie turimus šaunamuosius ginklus policijos įstaigai nepranešė, ginklų neįregistravo, dėl leidimo ginklais disponuoti nesikreipė, o neteisėtai laikė ginklus ir šaudmenis iki tol, kol kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai. Taigi nuteistojo Ma. Z. padaryta veika formaliai atitinka BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytus subjektyviuosius ir objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius – veikiant tiesiogine tyčia neturint leidimo buvo laikomi ne mažiau kaip trys šaunamieji ginklai. Tačiau nustatant BK 253 straipsnyje numatytą neteisėtumo požymį, nepakanka formalaus konstatavimo, kad disponavimo BK 253 straipsnyje išvardytais objektais tvarka yra pažeista. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį, o BK 253 straipsnio 2 dalies atveju – būtiną pavojingo laipsnį tam, kad veika būtų kvalifikuota kaip sunkus nusikaltimas.

8.28. Bylos duomenimis nustatyta, kad vieną ginklą (pramoninės gamybos dujinį pistoletą „ZORAKI mod. 914“) su šaudyti tinkamais šoviniais neturėdamas leidimo Ma. Z. laikė bendrai jo ir M. Z. naudojamame automobilyje „BMW 320D“. Šiame automobilyje M. Z. ginklą laikė ir gabeno 2015 m. kovo 31 d. vykdamas pasiimti narkotinių ir psichotropinių medžiagų krovinio. Taigi ginklas nebuvo laikomas saugiai ir juo keldami pavojų visuomenei turėjo galimybę pasinaudoti kiti asmenys. Pats Ma. Z. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad neteisėtai laikomą ginklą jis būtų panaudojęs savigynai. Iš Panevėžio AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro 2015 m. birželio 30 d. specialisto išvados Nr. 50-5-(375)-IS1-481 matyti, kad kartu su pistoletu „ZORAKI mod. 914“ pro važiuojančio automobilio langą M. Z. išmesti pramoninės gamybos pistoletiniai šoviniai su guminėmis kulkomis priskirtini pavojingesnės B kategorijos šaudmenims. Nors ginklas skirtas šaudyti dujiniais ir garsiniais šoviniais ir priskiriamas C kategorijos ginklams, tačiau išsukta įvorės pavidalo vamzdžio kanalo pertvara leidžia juo šaudyti ir minėtais šaudmenimis, o tai rodo, jog atvirai laikomas ir kitiems asmenims prieinamas ginklas buvo skirtas didesnei, nei gamintojo numatyta, žalai daryti. Kiti kaltinime nurodyti šaunamieji ginklai ir šaudmenys, kaip nurodyta 2015 m. balandžio 2 d. kratos protokole, taip pat buvo laikomi kitiems asmenims prieinamoje vietoje prikabinamame namelyje, registruotame I. Z. vardu. Ginklai ir šaudmenys buvo laikomi spintelėje, sudėti į plastikinį maišelį. Vienas iš rastų ginklų - revolveris ME 38 Compact-G buvo užtaisytas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad šio revolverio būgnelyje esantys penki šoviniai yra savadarbiai neunitariniai šaudmenys, užtaisyti įstatant į revolverio būgnelio kamerą guminę kulką ir garsinį šovinį, kurie neatitinka šaunamiesiems C kategorijos ginklams skirtiems šaudmenims keliamų reikalavimų (kinetinės energijos vidurkis - 26,8 J, o turi neviršyti 7,5 J). Taip užtaisomi šoviniai siekiant padidinti jų kulkų kinetinę energiją, o tuo pačiu ir žalojamąjį poveikį. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą rodo ir tai, jog ginklus bei šaudmenis jis laikė būdamas teistas. Remiantis veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis būdamas teistas Ma. Z. neatitiko nepriekaištingos reputacijos asmeniui keliamų reikalavimų ir negalėjo įgyti bei turėti B, C kategorijų ginklų ir jų šaudmenų (17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 18 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi Ma. Z. ne tik neturėjo leidimo ginklams bei šaudmenis laikyti, bet teisėtai net ir negalėjo tokio leidimo gauti, tačiau vis tiek juos laikė. Įvertinus aptartas aplinkybes (nuteistasis neturėdamas leidimo laikė ne tik ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, bet ir šaudmenis, nors žinojo, kad jų laikymui reikalingas leidimas; ginklai buvo laikomi kitiems asmenims lengvai prieinamose vietose, o vienu iš jų tam tikrą laiką su nuteistojo žinia disponavo ir kitas asmuo – M. Z.; pats nuteistasis esant būtinybei ketino panaudoti vieną iš turimų ginklų; kai kurie ginklai ir šaudmenys turėjo specialiai padidintą žalojamąjį poveikį; nuteistasis ginklus laikė ne tik neturėdamas leidimo, bet net ir negalėdamas teisėtai tokio leidimo gauti) darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo Ma. Z. atliktų veiksmų pavojingumą ir pagrįstai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

8.30. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdami bausmę teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8.31. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmes M. Z. teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną sunkų, du apysunkius ir vieną nesunkų baigtus tyčinius nusikaltimus; dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, pripažinta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veika padaryta veikiant organizuotoje grupėje), dėl veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, taip pat pripažinta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje); o dėl veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į M. Z. vaidmenį visų nusikalstamų veikų padarymo metu - jis buvo aktyvus dalyvis, kritiškai nevertino savo elgesio, dėl veikos, numatytos BK 286 straipsnyje nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – neatlygino nusikaltimu padarytos žalos. M. Z. panaudojo fizinį smurtą prieš policijos pareigūną, siekdamas išvengti sulaikymo ir nuslėpti daromus nusikaltimus, įskaitant ir sunkų nusikaltimą, t. y., nuslėpti, kad neteisėtai laiko ir gabena narkotines ir psichotropines medžiagas turint tikslą jas platinti bei neturėdamas leidimo laiko ir gabena šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o tai lemia didesnį nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu. Vertindamas M. Z. asmenybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nors yra laikoma, jog jis nusikalto būdamas neteistas, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 38 straipsniu, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to, jis nuo 2010 metų sistemingai baudžiamas už Kelių eismo taisyklių pažeidimų, įskaitant ir ypač šiurkščius pažeidimus, padarymą. Nuteistasis psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centre neįrašytas, nuo 2013 metų dirba UAB „M.“, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų iš kaimynų dėl jo elgesio negauta. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas M. Z. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, padarymą skyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas minėtų straipsnių sankcijose nurodytų bausmių vidurkiui. Skirdamas M. Z. bausmes ir nustatydamas jų dydį, pirmosios instancijos teismas BK 41, 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė, pagal atskirus BK straipsnius paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių M. Z. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnių sankcijose numatytų jų vidurkių neviršijančių bausmių už nusikalstamų veikų padarymą paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

8.32. Šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Ankstesnėje, M. Z. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje, BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) buvo leidžiama atidėti bausmės vykdymą ir kai ši paskirta už sunkius nusikaltimus, tačiau, sistemiškai aiškinant teisės normą, šios nuostatos taikymas asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, neturėtų būti analogiškas kaip asmenims, nuteistiems už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus. Nors formaliai BK 75 straipsnio 1 dalis apibrėžia maksimalias bausmių ribas už neatsargius ir tyčinius nusikaltimus, kada galima svarstyti klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau sunkaus nusikaltimo padarymas visada yra pavojingesnis, padaro daug didesnę žalą nei nesunkus ar apysunkis nusikaltimas. Todėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymas asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, net ir esant formalioms sąlygoms, turėtų būti labiau išimtis, nei taisyklė. Teismas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, turėtų išsamiai motyvuoti, kodėl bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės.

8.33. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai reiškia, kad, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais formaliais pagrindais, bet ir BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais bausmės tikslais. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. Taigi priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

8.34. M. Z. buvo nuteistas už vieno sunkaus, dviejų apysunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą, tačiau jam paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, todėl nėra vienos iš būtinų BK 75 straipsnio taikymo sąlygų. Tačiau net ir esant formaliai būtinoms BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlygoms, teismas gali, bet ne privalo minėto straipsnio nuostatas taikyti kaltininko atžvilgiu bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Įvertinus jau aptartas aplinkybes, apibūdinančias M. Z. asmenybės ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, galima daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti ir teisingumo principas nebūtų įgyvendintas atidėjus nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju nuteistajam M. Z. švelninti galutinę subendrintą bausmę iki BK 75 straipsnyje nustatytos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės ribos ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

8.35. Skirdamas bausmes nuteistajam Ma. Z. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė du sunkius ir vieną nesunkų baigtus tyčinius nusikaltimus; dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veika padaryta organizuotoje grupėje), dėl veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, taip pat nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje), dėl veikų, numatytų BK 253 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Vertindamas Ma. Z. asmenybę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis nusikalto, būdamas teistas, baustas administracine tvarka, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centre neįrašytas, dirba UAB „M.“, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų negauta. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Ma. Z. anksčiau ne kartą buvo teistas, iš laisvės atėmimo vietos 2013 m. sausio 9 d. paleistas lygtinai prieš dvejus metus vieną mėnesį ir 17 dienų taikant intensyvią priežiūrą, manant, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, bausmės laikas baigėsi 2015 m. vasario 20 d. Nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad Ma. Z. teismo pasitikėjimo nepateisino, iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės tikslo nepasiekė, nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, veikė vienoje iš pavojingiausių bendrininkavimo formų – organizuotoje grupėje, platino narkotines, psichotropines medžiagas, t. y. padarė sunkesnes nusikalstamas veikas. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas Ma. Z. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas minėto straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės vidurkiui; už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje paskyrė minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė bausmę, kurios dydis mažesnis už minėto straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės vidurkį. Skirdamas Ma. Z. bausmes ir nustatydamas jų dydį, pirmosios instancijos teismas BK 41, 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė.

8.36. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. Z. nurodo, kad surašydamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas nesilaikė oficialiems dokumentams keliamų reikalavimų ir BPK 302-307 straipsnių nuostatų. Iš tiesų, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ne vieną kartą asmuo, apie kurį vėliau teigiama kaip apie nuteistąjį M. Z., įvardijamas M. M. (teismo nuosprendžio 8, 22, 23, 24 lapai), kartą M. įvardijamas jo tėvas Ma. (teismo nuosprendžio 8 lapas). Šios nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padarytos klaidos rodo pirmosios instancijos teismo neatidų ir nepakankamai kruopštų darbą, tačiau tai nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimas, kuris darytų nuosprendį neteisėtą ir nepagrįstą. Apeliaciniame skunde pats nuteistasis M. Z. pripažįsta, kad iš nuosprendyje išdėstytų motyvų turinio ir konteksto galima suprasti, apie kuriuos asmenis pasisakoma.

8.37. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Z. ir jo gynėjo bei nuteistojo Ma. Z. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.