Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-31-231/2017 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei A. V. dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Trakų rajono savivaldybės administracija ir S. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. G. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę be bendraturtės A. V. sutikimo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Baltų vėtrungė“ 2016 metais parengtą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., rekonstravimo projektą“ (toliau – Projektas) ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., savininkė. Siekdama įgyvendinti savo, kaip buto savininko, teises atlikti buto prieangio stogo pakėlimo, tambūro ir terasos įrengimo darbus, kreipėsi į atsakovę, kaip namo bendrasavininkę, su prašymu duoti sutikimą atlikti minėtus darbus. Tačiau atsakovė į ieškovės prašymą nereagavo ir sutikimo darbams atlikti nedavė. Ieškovė prašyme atsakovei nurodė, kad bus rekonstruojamas 4 butų gyvenamasis namas, statinio pagrindinės konstrukcijos nekeičiamos, išorinės ir vidaus sienos neliečiamos, namo išorė keičiama minimaliai; taip pat nurodė, kad pagrindinis namo pakeitimas bus 2 buto prieangio stogo pakėlimas, tambūro ir terasos įrengimas; bus atnaujinama išorinių lauko sienų apdaila, keičiama stogo danga į beastbestinį šiferį; rekonstruojamo namo 1, 3, ir 4 butų išplanavimas nekeičiamas, esami plotai nesikeičia; rekonstruojamas yra tik 2 buto prieangis, kur įrengiamas tambūras, vonios kambarys, pakeliamas stogas bei numatoma atvira lauko terasa prie įėjimo; pastato pamatai – esami, apšildomi, tinkuojami, sienos – esamos rąstų, karkasinės, apšildomos ir apkalamos fasadų dailylentėmis; visos statybinės medžiagos Lietuvoje sertifikuotos ir atitinkančios visus reikalavimus. Ieškovės manymu, atsakovė nepagrįstai neduoda sutikimo atlikti namo rekonstrukcijos darbus, kadangi jos interesai nėra pažeidžiami.Atsakovė A. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė jau atliko rekonstrukciją ir reikalauja ją įteisinti. Atsakovės teigimu, namo stogas perstatytas nekokybiškai. Ieškovė nepasiūlė bendrai atlikti viso namo rekonstrukcijos, o be išankstinio susitarimo nepataisomai jau sudarkė namo išvaizdą bei funkcionalumą. Nurodė, kad pagal ieškovės parengtą projektą ją ne viskas tenkina. Statybos darbai vykdomi ten, kur žmonės turi vaikščioti; atsakovei visiškai neaišku, kur po rekonstrukcijos turės vaikščioti žmonės. Atsakovės butas yra priešingoje namo pusėje, nei ieškovės; įėjimai į butus bei įvažiavimai į kiemą taip pat yra atskiri. Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų nėra nustatyta. Nurodė, kad namo rekonstrukcija, nekeičiant jo ploto, atsakovei netrukdo.Teismo posėdyje atsakovė papildomai paaiškino, kad neteisėta rekonstrukcija negali būti įteisinta teismo sprendimu. Ieškovė pirma turi susitvarkyti klausimus su Inspekcija ir siekti, kad jai būtų panaikintas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius ar tartis kitaip. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu būtų įteisintas ieškovės padarytas statybos pažeidimas. Be to, žemės sklypas, ant kurio stovi namas, yra bendras, todėl ir jame jokie darbai negali būti atliekami be savininkų sutikimo. Tam, kad būtų galima pradėti rekonstrukcijos įteisinimą, viena iš būtinų sąlygų yra statinio ir žemės sklypo bendraturčio sutikimas, nes po rekonstrukcijos žemės sklypas bus pakeistas, suvaržytas ar užstatytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino ieškovei teisę be bendraturtės A. V. sutikimo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Baltų vėtrungė“ 2016 metais parengtą „Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., rekonstravimo projektą“.Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar atsakovės, kaip bendraturtės, atsisakymo duoti sutikimą priežastys gali būti laikomos pateisinančiomis tokį atsakovės elgesį.Nagrinėjamu atveju atsakovė savo atsisakymą duoti sutikimą ieškovės namo dalies rekonstrukcijai iš esmės motyvuoja tuo, kad jai visiškai neaišku, kur po rekonstrukcijos turės vaikščioti žmonės. Tačiau teismas, sutikdamas su ieškovės atstovo argumentais, pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos klausimas. Atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad namo rekonstrukcija, nekeičiant jo užstatyto ploto, atsakovei netrukdo. Be to, nurodė, kad jos butas yra priešingoje namo pusėje, nei ieškovės; įėjimai į butus bei įvažiavimai į kiemą taip pat yra atskiri.Palyginęs Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos duomenis su nurodytais projekte, teismas sprendė, kad ieškovės norimi atlikti jos namo dalies rekonstrukcijos darbai neturi ir negali turėti jokios įtakos atsakovės namo daliai, kadangi namo bendras užstatytas plotas, atlikus rekonstrukcijos darbus, nepasikeis. Be to, teismas nurodė, kad iš projekto matyti, jog projektuojamas yra ieškovės namo dalies stogo pakėlimas, kas taip pat neturi jokios reikšmės namo užstatymo plotui.Taigi teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsakovės išdėstytus argumentus dėl galimų jos teisių pažeidimo, konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės norimi atlikti rekonstrukcijos darbai kaip nors pažeidžia jos, kaip žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturtės, teises ir teisėtus interesus arba trukdo jai naudotis savo namo dalimi (CPK 178 straipsnis). Atsakovės atstovo argumentas, kad ieškovė pirma turi susitvarkyti klausimus su inspekcija ir siekti, kad jai būtų panaikintas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, negali turėti įtakos atsakovės apsisprendimui, ar statybos darbai, kuriuos atliko ieškovė, pažeidžia jos teises. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad tiek iki teisminio proceso, tiek jo metu atsakovė būtų siūliusi keisti projektą, nurodžiusi konkrečias pastabas. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad atsakovė nėra linkusi ginčą išspręsti taikiai ir su ieškovės siekiu įteisinti rekonstrukcija nesutinka, argumentuodama deklaratyviais jos teisių pažeidimais. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės sutikimo buvimas ar nebuvimas niekaip negali lemti savavališkai atliktos rekonstrukcijos teisėtumo, t. y. statinio projekto teisėtumo ir jo atitikties įstatymų reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju yra svarbu nustatyti, ar bendraturtis (atsakovė) pagrįstai atsisako duoti ieškovei sutikimą, kad ji galėtų užbaigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, tačiau nevertinamas pats statinio statybos teisėtumas ir jo atitiktis įstatymų reikalavimams. Rekonstrukcijos ir statybos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją vertina atitinkamos kompetentingos institucijos ir subjektai jau turėdami bendraturčių sutikimą, o, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoda statybą leidžiančio dokumento ir neleidžia įteisinti savavališkos statybos. Taigi šių institucijų tikrinamos atitikties teisės aktų reikalavimams teismas nevertina. Teismas patikrina tik, dėl kokių priežasčių bendraturtis nesutinka su pateiktu projektiniu pasiūlymu ir kuris iš bendraturčių pažeidžia interesų derinimo principą.Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, akivaizdžiai atskleidžiančių ieškovės pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį jos, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturtės, teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra grindžiamas tik prielaidomis, atsakovė neįrodė esminių jos bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jos atsisakymą duoti sutikimą pripažinti motyvuotu. Teismo nuomone, toks atsakovės elgesys, visiškai neatsižvelgiant ir ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir trukdo bendraturčiui įgyvendinti teises į statybą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Ieškovė elgiasi priešingai bendraturčių teisių įgyvendinimo principams. Vietoje viso namo ar ir apeliantės namo dalies rekonstrukcijos savanaudiškai ir be jokios alternatyvos pasiūlė susitaikyti tik su ieškovės rekonstrukcijos variantu, nors tai gadina namą bei vaizdą. Pro stogo (pastogės) ertmes į namo konstrukcijas skverbėsi vanduo. Tai užfiksuota pateiktuose nuotraukose bei apklausos metu patvirtino O. A..Būsimos rekonstrukcijos plano atskleidimas neįvyko net ir teismo metu. Apeliantė buvo pateikusi pastabas, kad planuojami atlikti namo rekonstrukcijos darbai pažeis apeliantės, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, interesus, kadangi po rekonstrukcijos – terasos įrengimo, žemės sklypo plotas bus pakeistas (užstatytas terasa). Žemės sklypas yra nepadalytas, naudojimosi tvarka nenustatyta. Ieškovė savavališkai be jokio teisinio pagrindo užėmė didesnę dalį bendro sklypo. Be to, dalis žemės sklypo priklauso Lietuvos valstybei, kuri apie procesą neinformuota, o Nacionalinė žemės tarnyba į bylą neįtraukta. Teismas žodinio nagrinėjimo metu šių motyvų elektroninėje byloje neužfiksavo ir sprendime nepasisakė.Ieškovei 2015 m. rugpjūčio 4 d. buvo surašytas privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė nustatytu terminu padarinių nepašalino, vietoje to bando priversti kitus bendraturčius priimti jos žemės sklypo bei namo dalies rekonstrukcijos variantą, nors iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Apeliacinis skundas išeina už ieškinio ribų. Ieškinyje nebuvo keliami naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ar kiti klausimai, todėl nėra aišku, kodėl apeliantė šiuos reikalavimus kelia apeliaciniame skunde, nurodydama, neva ieškovė trukdo jai naudotis žemės sklypu.Apeliantė klaidina teismą, teigdama, kad jai nebuvo atskleisti rekonstrukcijos sprendiniai. Ieškovė 2016 m. balandžio 20 d. siuntė apeliantei prašymą dėl sutikimo išdavimo, taip pat byloje esantis techninis projektas patvirtina, kad apeliantei yra žinomi visi planuojamų atlikti darbų sprendiniai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bendraturčio atsisakymo duoti kitam bendraturčiui sutikimą atlikti (dalies) namo rekonstrukcijos darbus pagrįstumo.Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).Apeliantės teigimu, ieškovė minėtų reikalavimų nesilaikė, nes vietoje viso namo ar ir apeliantės namo dalies rekonstrukcijos pasiūlė tik jai aktualios namo dalies rekonstrukcijos variantą. Nors apeliantė tvirtina, kad toks rekonstrukcijos variantas gadina namą ir vaizdą, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiga kooperuotis galioja visiems bendraturčiams, o įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė būtų turėjusi konkrečių pasiūlymų ir (ar) rimtų ketinimų atlikti viso namo rekonstrukciją, apeliantė nepateikė. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad, siūlydama dalies namo rekonstrukcijos variantą, ieškovė būtų pažeidusi bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisykles.Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Apeliantės argumentas, kad pro stogo (pastogės) ertmes į namo konstrukcijas skverbėsi vanduo, savaime nepagrindžia ieškovės užsakymu parengto gyvenamojo namo rekonstravimo projekto ydingumo, o tuo pačiu šio projekto neigiamo poveikio apeliantės, kaip namo bendraturtės, teisėms ir teisėtiems interesams. Tokių įrodymų, t. y. kad vanduo skverbėsi būtent dėl ydingai parengto gyvenamojo namo rekonstravimo projekto, kad vandens skverbimasis nebuvo sustabdytas, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad būsimos namo rekonstrukcijos planas apeliantei nebuvo atskleistas (net ir bylos nagrinėjimo metu). Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 20 d. ieškovė raštu kreipėsi į apeliantę dėl sutikimo atlikti rekonstrukciją davimo, kuriame nurodė pagrindinius planuojamus rekonstrukcijos darbus bei pasiūlė susipažinti su visu rekonstrukcijos projektu, o į bylą pateikė ir patį rekonstrukcijos projektą.Palyginęs kadastrinių matavimų bylos duomenis su namo rekonstrukcijos projekto duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, atlikus namo (dalies) rekonstrukcijos darbus, namo bendras užstatymo plotas nepasikeis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad po namo rekonstrukcijos bus papildomai užstatytas žemės sklypas.Apeliantės argumentas, kad ieškovei buvo surašytas privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamai bylai nėra teisiškai reikšmingas, nes joje namo rekonstrukcija yra vertinama tik jos poveikio apeliantės, kaip bendraturtės, teisėms ir teisėtiems interesams aspektu.Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, neteisėta gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija ir remontas gali būti legalizuota (tik) esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008). Pirmasis faktas konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su statybos darbais (nagrinėjamu atveju dėl to priimtas teismo sprendimas), o antrojo konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012). Taigi tai, kad buvo konstatuotas ieškovės savavališkų statybų faktas, savaime nepaneigia galimybės įteisinti tokią statybą, be kita ko, teismui pripažinus, kad jos įteisinimas esmingai nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta. Ieškovė nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl dėl jų priteisimo teismas nesprendžia.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.