- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-20
- Bylos Nr.
- e2-31-231/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01829-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- Trakų rajono savivaldybės administracijai, S. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovei A. V., dalyvaujant tretiesiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai ir S. A. dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus, nesant bendrasavininko sutikimo, pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. G. prašo pripažinti jai teisę be bendraturtės A. V. sutikimo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Baltų vėtrungė“ 2016 metais parengtą „Gyvenamojo namo (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą“ (toliau – Projektas) ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje (1 t., b. l. 1-4) bei teismo posėdyje nurodė, kad ji yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Siekdama įgyvendinti savo, kaip buto savininko teises – atlikti buto prieangio stogo pakėlimo, tambūro ir terasos įrengimo darbus, kreipėsi į atsakovę, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkę su prašymu duoti sutikimą atlikti minėtus darbus. Tačiau atsakovė į ieškovės prašymą nereagavo ir sutikimo darbams atlikti nedavė. Ieškovė prašyme atsakovei nurodė, kad bus rekonstruojamas 4 butų gyvenamasis namas, statinio pagrindinės konstrukcijos nekeičiamos, išorinės ir vidaus sienos neliečiamos, namo išorė keičiama minimaliai. Taip pat nurodė, kad pagrindinis namo pakeitimas bus 2 buto prieangio stogo pakėlimas, tambūro ir terasos įrengimas; bus atnaujinama išorinių lauko sienų apdaila, keičiama stogo danga į beastbestinį šiferį. Nurodė, kad rekonstruojamo namo 1, 3, ir 4 butų išplanavimas nekeičiamas, esami plotai nesikeičia. Rekonstruojamas yra tik 2 buto prieangis, kur įrengiamas tambūras, vonios kambarys, pakeliamas stogas bei numatoma atvira lauko terasa prie įėjimo. Nurodė, jog pastato pamatai – esami, apšildomi, tinkuojami. Sienos – esamos rąstų, karkasinės, apšildomos ir apkalamos fasadų dailylentėmis. Visos statybinės medžiagos Lietuvoje sertifikuotos ir atitinkančios visus reikalavimus. Ieškovės manymu, atsakovė nepagrįstai neduoda sutikimo atlikti namo rekonstrukcijos darbus, kadangi jos interesai nėra pažeidžiami.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė, būdama namo bendrasavininkė ir norėdama pasigerinti gyvenimo sąlygas, yra parengusi namo rekonstrukcijos projektą bei pateikusi prašymą kitiems namo bendrasavininkams duoti sutikimą atlikti darbus. Ieškovė šiek tiek paskubėjusi pradėjo vykdyti buto remonto darbus ir šiek tiek pakėlė namo stogą virš savo buto. Ieškovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas, tačiau tokią statybą yra leidžiama įteisinti. Todėl ieškovė parengė rekonstrukcijos projektą, o kad jam įteisinti ir užbaigti rekonstrukciją, reikalingas bendrasavininkų sutikimas. Vienintelė atsakovė nėra davusi sutikimo. Atsakovė bandydama išspręsti žemės sklypo naudojimosi tvarką, visiškai nepagrįstai neduoda sutikimo ieškovei atlikti rekonstrukcijos darbus. Atsakovė nenurodė jokių atsisakymo priežasčių. Atsakovės namo dalyje jokie darbai neatliekami, į visus butus įėjimai yra atskiri. Atsakovė dėl projekto jokių pastabų nepateikė. Atsakovė apskritai neatlieka jokių veiksmų: nei pateikia pastabas, nei duoda sutikimo. Šiuo metu darbai nėra baigti, nes inspekcija sustabdė statybos darbus, kol nebus gautas statybos leidimas. Todėl šiuo metu nėra pabaigta rekonstrukcija iki galo.
Atsiliepimas
Atsakovė A. V. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 28-30) bei teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė jau atliko rekonstrukciją ir reikalauja ją įteisinti. Nurodė, kad namo stogas perstatytas nekokybiškai. Nurodė, kad ieškovė nepasiūlė bendrai atlikti viso namo rekonstrukcijos, o be išankstinio susitarimo nepataisomai jau sudarkė namo išvaizdą bei funkcionalumą. Nurodė, kad pagal ieškovės parengtą projektą jai ne viskas tenkina. Statybos darbai vykdomi ten, kur žmonės turi vaikščioti. Atsakovei visiškai neaišku, kur po rekonstrukcijos turės vaikščioti žmonės. Nurodė, kad jos butas yra priešingoje namo pusėje, nei ieškovės; įėjimai į butus bei įvažiavimai į kiemą taip pat yra atskiri. Žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų nėra nustatyta. Nurodė, kad namo rekonstrukcija, nekeičiant jo ploto, atsakovei netrukdo.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad neteisėta rekonstrukcija negali būti įteisinta teismo sprendimu. Ieškovė pirma turi susitvarkyti klausimus su Inspekcija ir siekti, kad jai būtų panaikintas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius ar tartis kažkaip kitaip. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu būtų įteisintas ieškovės padarytas statybos pažeidimas. Be to, žemės sklypas ant kurio stovi namas yra bendras, todėl ir jame jokie darbai negali būti atliekami be savininkų sutikimo. Tam, kad būtų galima pradėti rekonstrukcijos įteisinimą, viena iš būtinų sąlygų yra statinio ir žemės sklypo bendraturčio sutikimas, nes po rekonstrukcijos žemės sklypas bus pakeistas, suvaržytas ar užstatytas.
Trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko (1 t., b. l. 157-159).
Trečiasis asmuo S. A. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai; prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, su ieškiniu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas pastatas -gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas – 167,29 kv. m, užstatytas plotas – 207,00 kv. m, turintis 4 gyvenamosios paskirties patalpas, suformuotas kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (toliau – gyvenamasis namas) (1 t., b. l. 95-99). Gyvenamajame name esantis butas Nr. 4 priklauso trečiajam asmeniui S. A. (2 t., b. l. 3-5); butas Nr. 2 priklauso ieškovei S. G. (1 t., b. l. 103-104); butas Nr. 3 priklauso atsakovei A. V. (1 t., b. l. 105-107); butas Nr. 4 priklauso trečiajam asmeniui Trakų rajono savivaldybės administracijai (1 t., b. l. 108-109). Taigi minėtas gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 asmenims. Gyvenamasis namas yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 0,3615 ha (1 t., b. l. 91-92, 93). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta.
Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2015-09-09 išdavė ieškovei Specialiuosius architektūros reikalavimus neypatingo statinio rekonstravimui (1 t., b. l. 19-20). Ieškovės užsakymu UAB „Baltų vėtrungė“ 2016 m. parengė gyvenamojo namo (un. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (1 t., b. l. 80-140). Trečiais asmuo S. A. 2017-02-19 raštu sutiko, kad gyvenamojo namo dalyje būtų atliekama rekonstrukcija pagal UAB „Baltų vėtrungė“ parengtą rekonstravimo projektą (2 t., b. l. 10); trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija 2016-12-30 raštu taip pat sutiko su gyvenamojo namo rekonstrukcijos atlikimu (2 t., b. l. 9).
Ieškovė 2016-04-20 raštu kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo rekonstrukcijai išdavimo (1 t., b. l. 5, 21-22), tačiau sutikimo nėra gavusi.
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; kt.).
Vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, t. y. bendraturčių sutikimą (Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p.; redakcija galiojusi iki 2017-01-01). Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą rekonstruoti statinį suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo valią dėl rekonstrukcijos. Bendraturtis, kaip suinteresuotas asmuo, turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš rekonstrukcijos darbų. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis. Atsakovė, neduodama sutikimo, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 str.), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad ieškovės namo dalies rekonstrukcija iš esmės pažeidžia atsakovės teises ar įstatymo saugomus interesus. Nagrinėjamu atveju pagrindinis atsakovės atsisakymo duoti sutikimą argumentas, kad rekonstrukcijos darbai jau yra atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad neteisėta rekonstrukcija gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008). Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar atsakovės, kaip bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą priežastys gali būti laikomos pateisinančiomis tokį atsakovės elgesį.
Nagrinėjamu atveju atsakovė savo atsisakymą duoti sutikimą ieškovės namo dalies rekonstrukcijai iš esmės motyvuoja tuo, kad jai visiškai neaišku, kur po rekonstrukcijos turės vaikščioti žmonės. Tačiau teismas, sutikdamas su ieškovės atstovo argumentais, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos klausimas. Atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad namo rekonstrukcija, nekeičiant jo užstatyto ploto, atsakovei netrukdo. Be to, nurodė, kad jos butas yra priešingoje namo pusėje, nei ieškovės; įėjimai į butus bei įvažiavimai į kiemą taip pat yra atskiri.
Iš Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. 35100 (1 t., b. l. 7-14) matyti, kad atsakovei priklausantis butas, kuris plane (1 t., b. l. 9) pažymėtas indeksais 3-1, 3-2, 3-3, yra priešingoje namo pusėje, nei ieškovei priklausantis butas, pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4. Įėjimai į šiuos butus yra atskiri. Palyginus su projekte nurodytais duomenimis (1 t., b. l. 136), matyti, kad ieškovės norimi atlikti jos namo dalies rekonstrukcijos darbai neturi ir negali turėti jokios įtakos atsakovės namo daliai, kadangi namo bendras užstatytas plotas, atlikus rekonstrukcijos darbus, nepasikeis. Iš projekto matyti (1 t., b. l. 137), kad projektuojamas yra ieškovės namo dalies stogo pakėlimas, kas taip pat neturi jokios reikšmės namo užstatymo plotui. Tuo tarpu atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad namo rekonstrukcija, nekeičiant jo užstatyto ploto, atsakovei netrukdo.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsakovės išdėstytus argumentus dėl galimų jos teisių pažeidimo, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovės norimi atlikti rekonstrukcijos darbai, kaip nors pažeidžia jos, kaip žemės sklypo bendraturčio ir gyvenamojo namo bendraturčio, teises ir teisėtus interesus arba trukdo jai naudotis savo namo dalimi (CPK 178 str.). Atsakovės atstovo argumentas, kad ieškovė pirma turi susitvarkyti klausimus su inspekcija ir siekti, kad jai būtų panaikintas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, negali turėti įtakos atsakovės apsisprendimui ar statybos darbai, kuriuos atliko ieškovė, pažeidžia jos teises. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad tiek iki teisminio proceso, tiek jo metu atsakovė būtų siūliusi keisti projektą, nurodžiusi konkrečias pastabas. Akivaizdu, kad atsakovė nėra linkusi ginčą išspręsti taikiai ir su ieškovės siekiu įteisinti rekonstrukcija nesutinka, argumentuodama deklaratyviais jos teisių pažeidimais.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrįstai leidžia spręsti, kad atsakovės sutikimo buvimas ar nebuvimas niekaip negali įtakoti savavališkai atliktos rekonstrukcijos teisėtumo, t. y. statinio projekto teisėtumo ir jo atitikties įstatymų reikalavimams. Teismas pažymi, kad ginčo atveju yra svarbu nustatyti, ar bendraturtis (atsakovė) pagrįstai atsisako duoti ieškovei sutikimą, kad ji galėtų užbaigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, tačiau nevertinamas pats statinio statybos teisėtumas ir jo atitiktis įstatymų reikalavimams. Rekonstrukcijos ir statybos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją vertina atitinkamos kompetentingos institucijos ir subjektai jau turėdami bendraturčių sutikimą, o, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoda statybą leidžiančio dokumento ir neleidžia įteisinti savavališkos statybos. Taigi šių institucijų tikrinamos atitikties teisės aktų reikalavimams teismas nevertina. Teismas patikrina tik, dėl kokių priežasčių bendraturtis nesutinka su pateiktu projektiniu pasiūlymu ir kuris iš bendraturčių pažeidžia interesų derinimo principą.
Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, akivaizdžiai atskleidžiančių ieškovės pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį jo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra grindžiamas tik prielaidomis, atsakovė neįrodė esminių jos bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jos atsisakymą duoti sutikimą pripažinti motyvuotu. Teismo nuomone, toks atsakovės elgesys, visiškai neatsižvelgiant ir ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir trukdo bendraturčiui įgyvendinti teises į statybą. Dėl išdėstytų argumentų teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti S. G. teisę be bendraturtės A. V. sutikimo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Baltų vėtrungė“ 2016 metais parengtą „Gyvenamojo namo (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą“, todėl ieškinys tenkintinas.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis): 31,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio valstybei (1 t., b. l. 23) ir 900,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 24; 2 t., b. l. 6-7), iš viso 931,00 Eur.
Taip pat iš atsakovės priteistinos 5,40 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
CPK 87 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad, žyminis mokestis grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. CPK 80 str. 7 d. nustato, jog procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du eurai.
Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo sumokėti 31,00 Eur žyminį mokestį, tačiau sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis – 10,00 Eur, grąžintina ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 12, 13, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti S. G. teisę be bendraturtės A. V. sutikimo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Baltų vėtrungė“ 2016 metais parengtą „Gyvenamojo namo (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą“.
Priteisti iš A. V. 931,00 Eur bylinėjimosi išlaidų S. G..
Priteisti iš A. V. 5,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Grąžinti S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,00 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį, sumokėtą valstybei 2016-06-14 mokėjimo nurodymu Nr. 341.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.