- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-12-07
- Bylos Nr.
- 1-233-322/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51781-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-51781-15, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1979 m. birželio 20 d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 6 klasių išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas: 1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. 1 d. pagrindu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. P., žinodamas apie pareigą pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt kiekvienam vaikui nuo 2014 m. gruodžio mėnesio vaikų E. P., gimusio 2002 m. sausio 13 d., ir D. P., gimusios 2003 m. spalio 4 d., išlaikymui iki jų pilnametystės, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui. Alimentų įsiskolinimas iki 2015 m. spalio 1 d. sudaro 1361,65 Eur sumą.
Kaltinamasis R. P., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., kaltu prisipažino visiškai ir parodė (38-39 b. l.), kad apie pareigą mokėti alimentus savo sūnui E. P. ir dukrai D. P. žinojo. 2014 m pabaigoje, tikslios datos dabar nepamena, jis su žmona G. P. išsiskyrė. 2002 metais, tikslios datos dabar nepamena, jiems gimė sūnus E. P., o 2003 m., tikslios datos taip pat nepamena, gimė D. P.. Nevengė mokėti alimentų, bet neturėjo galimybės juos sumokėti, nes nuo 2014 metų pabaigos niekur nedirbo. Nebuvo užsiregistravęs darbo biržoje, nes yra skolingas draudimo kompanijoms už anksčiau padarytus eismo įvykius. Vaikų išlaikymui duoda pinigų. Kai abu vaikai pas jį ateina, vaikams duoda po 10 Eur. Šiais metais prieš mokslo metus jis kartu su buvusia žmona ir vaikais važiavo į Kelmę, pirko vaikams visų būtinų priemonių, rūbų, batų. Kiek gali prisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau šiuo metu niekur nedirba ir negali registruotis darbo biržoje. Supranta, jog dėl to, kad nemokėjo alimentų padarė nusikalstamą veiką, todėl nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. P. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji G. P. parodė, kad 16 metų gyveno kartu su R. P., 10 metų pragyveno santuokoje. 2014 m. gruodžio 19 d. su R. P. išsiskyrė. Gyvendami kartu susilaukė dviejų vaikų E. P., gimusio 2002 m. sausio 13 d., ir D. P., gimusios 2003 m. spalio 4 d. Kol gyveno kartu, R. P. padėjo rūpintis vaikais, tačiau daugiausiai vaikų išlaikymų rūpinosi ji. Jau trys metai, kai kartu negyvena, nuo tada vienai teko rūpintis ne tik vaikų išlaikymu ir auklėjimu, bet ir namo, kuriame gyveno išlaikymu, komunalinių ir kitų paslaugų mokėjimu. R. P. nei namo išlaikymu, nei komunalinių ar kitų paslaugų mokėjimui pinigų neskyrė. 2014 m. lapkričio mėnesį ji kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą dėl vaikų išlaikymo. Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo vaikų E. P. ir D. P. išlaikymui priteisė po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jų pilnametystės. Nuo pradžių R. P. neišlaikė vaikų, jais nesirūpino. Po skyrybų ji kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo savo vaikams E. P. ir D. P.. Nuo 2015 metų, tikslaus mėnesio ir tikslios datos nepamena, kiekvieną mėnesį Vaikų išlaikymo fondas vaikų išlaikymui moka lėšas. Šiais metais dukters gimimo dienos proga R. P. dukrai davė 5 Eur, taip pat abiem vaikams nupirko po kedų porą. Daugiau vaikams R. P. nieko nėra nupirkęs (28-29 b. l.).
– iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. rugsėjo 11 d. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą (5-7 b. l.) matyti, kad Vaiko išlaikymo fondo administracijos prašymu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. P. baudžiamosios atsakomybės už vengimą mokėti vaiko išlaikymo lėšas. Šio prašymo pagrindu Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.;
– Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. 2-862-471/2014 (18-20 b. l.) patvirtina, kad buvo nuspręsta santuoką, užregistruotą 2004 m. lapkričio 27 d. Kelmės rajono CMS, akto įrašo Nr. 161, tarp R. P. ir G. P., turinčių du nepilnamečius vaikus, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl R. P. kaltės; po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų E. P. ir D. P. gyvenamoji vieta nustatyta su G. P.; leista R. P. bendrauti su nepilnamečiais vaikais E. P. ir D. P. be apribojimų; priteistas iš R. P. materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. P., gimusiam 2002 m. sausio 13 d., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gimusiai 2003 m. spalio 4 d., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 Lt arba 86,89 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio įteikimo teismui dienos – 2014 m. liepos 30 d. – iki vaikų Eriko ir Džesikos pilnametystės; priteista iš R. P. nepilnamečiams vaikams E. P. ir D. P. po 3600 Lt arba 1042,63 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 1 d. iki ieškinio įteikimo teismui dienos – 2014 m. liepos 30 d.; nustatyta, kad išlaikymą vaikams E. P. ir D. P. uzufrukto teise valdo jų motina G. P.; pripažinta, kad automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso G. P.; nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovei G. P. paliekama santuokinė pavardė „P.“; priteista iš R. P. 377,25 Lt arba 109,26 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 690 Lt arba 278,03 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų valstybei; sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikams E. P. ir D. P. priteisimo vykdytinas skubiai; 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo iš R. P. vaikams E. P. ir D. P. priteisimas – panaikinta, pagal šią nutartį išieškotas sumas įskaitant į teismo sprendimu priteistą išlaikymą;
– iš antstolio Tomo Ubardto antstolio padėjėjos Lauros Andrulienės 2015 m. spalio 8 d. pažymos dėl informacijos patekimo (26 b. l.) matyti, kad išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams E. P. ir D. P., kurį privalo mokėti R. P. 2015 m. spalio 1 d. – 1361,65 Eur;
– iš Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyriaus pažymų (22, 51 b. l.) matyti, kad R. P. darbo biržoje buvo registruotas tik laikotarpiu nuo 1998 m. lapkričio 20 d. iki 1999 m. vasario 22 d., laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 28 d. ir laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2014 m. sausio 22 d. Kitais laikotarpiais darbo biržoje jis registruotas nebuvo. Šiuo metu R. P. nėra registruotas Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyriuje;
– Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimai dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo (11-12 b. l.) patvirtina, kad nuo 2014 m. gruodžio 18 d. kiekvieną mėnesį E. P. ir D. P. mokama po 195 Lt dydžio išmoką kiekvienam vaikui iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą.
Tikslintinas R. P. pareikštas kaltinimas dalyje, kur nurodyta, kad žinodamas apie pareigą pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimą mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt kiekvienam vaikui nuo 2014 m. gruodžio mėnesio, nes Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-862-471/2014 patvirtina, kad tokia pareiga R. P. atsirado ne nuo 2014 m. gruodžio mėnesio kaip nurodoma kaltinime, o nuo ieškinio įteikimo teismui dienos – 2014 m. liepos 30 d.
Lietuvos Respublikos BK 164 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
Iš aptartų duomenų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis R. P., būdamas darbingas, turėdamas realią galimybę teikti vaikams materialinę pagalbą, nepilnamečių vaikų visiškai materialiai nerėmė, laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d., niekur nedirbo, darbo neieškojo, įsidarbinti legaliai nesistengė, darbo biržoje nesiregistravo, tokiu būdu piktybiškai vengė išlaikyti vaikus, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 164 str., sudėtis.
Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis R. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino (37-38 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (57 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 46 str. 2 d. viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Prokurorė siūlo skirti kaltinamajam 1 metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant R. P. neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir 61 str. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę – 2011 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., BK 38 str. 1 d., pagrindu kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, todėl laikomas neteistu (44-45 b. l.), baustas administracine tvarka (46-49 b. l.), niekur nedirba (50 b. l.), nebuvimą jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, prokurorės siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Nors prokurorės siūlomas bausmės dydis yra baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės maksimumas, tačiau kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma 1 metų viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kadangi R. P. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 46 str., 54 str., 55 str., 64¹ str.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Šaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės 2015 m. spalio 26 d. nutarimu (40-42 b. l.), kaltinamajam R. P. paliktina ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir nuteisti viešųjų darbų bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., R. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kardomąją priemonę R. P. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Išaiškinti R. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.