Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-11 · Administracinė byla Nr. eI-941-414/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-11
Bylos Nr.
eI-941-414/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02420-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Atsakovas
K. B.
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-941-414/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02420-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.1; 55.1.3; 57.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 11 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Rasai Ganienei,dalyvaujant atsakovui K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, atstovaujamo advokatės I. K., skundą atsakovui K. B., dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą ir, 2018 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. S-2968 bei 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. S-3080 sumažinęs reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovo K. B. 18,54 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taip pat prašė priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Pagal Nuostatų 30 ir 45 punktus pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius ir išieškoti iš rinkliavos mokėtojų nesumokėtą vietinę rinkliavą, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 6.6 punkte apibrėžiama, kad Rinkliavos mokėtojas –fizinis ar juridinis asmuo –atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą. Nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui K. B.. Už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. atsakovas nėra sumokėjęs pareiškėjui 18,54 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri jam buvo paskaičiuota remiantis Nuostatuose įtvirtinta tvarka. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Išreiškė nuomonę, kad reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad nesupranta, už ką turi mokėti vietinę rinkliavą, nes namas nėra įrengtas, jame nėra elektros, vandentiekio, jame negyveno ir negyvena, nes gyvenimui netinkamas, pastatytas prieš 15-20 metų. Ne kartą susirašinėjo su seniūnu ir pareiškėju, tačiau aiškaus ir konkretaus atsakymo, kodėl reikia mokėti, negavo. Seniūnija delsė išrašyti pažymą, kad nereikėtų mokėti, nors turėtų būti pritaikyta 100 proc. lengvata, nes namas netinkamas naudoti. Jei įstatymas numato, kad reikia mokėti, tai sumokės, bet nesupranta, kodėl reikia mokėti, jei name negyvena, juo nesinaudoja. Jei skundas nepagrįstas, nenori su juo sutikti.

Šalies argumentai

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 7 d.), pareiškėjas skunde prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėtina pareiškėjo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo K. B. pareigos mokėti Prienų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktus, savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.; toliau – ir Nuostatai; nauja redakcija, patvirtinta Prienų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267, galioja nuo 2017 m. liepos 1 d.; toliau – ir Nuostatų nauja redakcija). Pagal Nuostatų 4 punktą, vietinė rinkliava – tai Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Rinkliava – Savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė Rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (Nuostatų naujos redakcijos 6.5 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai - fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas). Pagal Nuostatų naujos redakcijos 6.6 punktą, rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokėti Rinkliavą. Taigi, tiek pagal Nuostatus, tiek pagal Nuostatų naują redakciją, Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.) už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 11 punktas). Nuostatų naujos redakcijos 5 punkte reglamentuojama, kad nekilnojamojo turto objektai (Nuostatų naujos redakcijos 3 priedas) skirstomi į kategorijas, kurioms nustatomos konkrečios komunalinių atliekų susikaupimo normos ir rinkliavos dydžiai (Nuostatų naujos redakcijos 2 priedas). Nuostatų 13-14 punktai bei Nuostatų naujos redakcijos 8 ir 55 punktai įpareigoja pareiškėją nustatyta tvarka apskaičiuoti rinkliavos dydžius, pateikti mokėjimo pranešimus atliekų turėtojams (rinkliavos mokėtojams) bei vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą išieškojimą.

Pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra pabrėžusi, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas K. B. nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą (pastatas - gyvenamasis namas; būklė: nebaigtas statyti; baigtumo procentas: 73 proc.), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugsėjo 11 d. valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas). Iš į bylą pateiktų Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2018 m. rugsėjo 24 d. pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ Nr. 18-R-00002362 (toliau – ir Pažyma) matyti, kad K. B. iki 2018 m. birželio 30 d. nėra mokėjęs vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl, pareiškėjo teigimu, susidarė 18,54 Eur įsiskolinimas.

Atsakovas, siekdamas paneigti jam priskaičiuotą vietinės rinkliavos įsiskolinimą, pateikė teismui Prienų rajono savivaldybės administracijos Veiverių seniūnijos 2018 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 7-410, adresuotą pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, kuriame pažymima, kad K. B. nuosavybės teise priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra netinkamas gyventi (b. l. 7; toliau – ir Seniūno pažyma). Šias aplinkybes patvirtina ir VĮ Registrų centro 2018 m. rugsėjo 11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad ginčo nekilnojamojo turto objektas nebaigtas statyti, jo baigtumo procentas – 73%, šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų nėra. Pareiškėjas teismo posėdžiuose akcentavo, kad seniūnas delsė rašyti pažymą. Delsimą pateikti pažymą, atsakovui prašant, patvirtina seniūno Pažymos duomenys: išduota 2018 m. lapkričio 21 d. į 2017 m. lapkričio 20 d. kreipimąsi, t. y. po vienerių metų.

Pastebėtina, kad Prienų rajono savivaldybės taryba 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T3-136 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas) nusprendė nustatyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatą – 100 proc. atleidimą nuo vietinės rinkliavos – asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam netinkamu naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikintu nekilnojamojo turto objektu Prienų rajono savivaldybės teritorijoje (Sprendimo 1.1 p.). Ši lengvata taikoma nuo kito mėnesio vieneriems metams (einamiesiems kalendoriniams metams – pagal Sprendimo 3.1 p. redakciją galiojančią nuo 2018 m. vasario 8 d.) asmeniui, be kita ko, pateikusiam prašymą, seniūno pažymą apie nekilnojamojo turto objekto netinkamumą naudoti/gyventi (Sprendimo 2.1.1 p., 2.1.2 p., 3.1 p.). Analogišką 100 proc. atleidimą nuo vietinės rinkliavos asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems netinkamu naudoti/gyventi nekilnojamojo turto objektu reglamentavo ir ankstesnės lengvatų nustatymo redakcijos, patvirtintos Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T3-12 ir Prienų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. T3-331.

Pagal LVAT formuojamą praktiką, vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2013 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1199/2013).

Teismui priėmus skundą nagrinėti, pareiškėjas 2018 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. S-2968 ir 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. S-3080 mažino reikalaujamą priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą nuo 74,16 Eur iki 18,54 Eur. 2018 m. lapkričio 9 d. rašte Nr. S-2968 pareiškėjas nurodė, jog atsakovas kreipėsi į pareiškėją dėl lengvatos taikymo ir vietinės rinkliavos mokestis buvo perskaičiuotas. Teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigojo pareiškėją pateikti teismui duomenis, už kokį konkretų laikotarpį, kokio dydžio lengvata atsakovui buvo taikoma (už kokį konkretų laikotarpį netaikoma, nurodant lengvatos netaikymo priežastis), bei lengvatos taikymą ir įsiskolinimo perskaičiavimą pagrindžiančius įrodymus (Pažymą). Pareiškėjas jam suteikta galimybe nepasinaudojo ir prašomą priteisti įsiskolinimo sumą (perskaičiuotą sumą), lengvatos taikymą (laikotarpius, kuriais buvo taikoma lengvata) patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, jog privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis duoda pagrindą išvadai, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2495-624/2018; 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4242-502/2018; 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556 - 31/2012).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui, vykdančiam viešojo administravimo funkcijas, duomenų (įrodymų) dėl lengvatos taikymo sumažinto įsiskolinimo paskaičiavimą ar leidžiančių daryti išvadą, jog lengvata atitinkamais konkrečiais laikotarpiais atsakovui nebuvo taikoma, nepateikus, nenurodžius lengvatos netaikymo priežasčių, įvertinus bylos duomenis ir atsakovo nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantis nekilnojamo turto objektas, už kurį paskaičiuota prašoma priteisti vietinė rinkliava, ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti/gyventi, todėl atsakovas objektyviai negalėjo sukaupti ir turėti komunalinių atliekų, kurios būtų surenkamos bei tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, t. y. atsakovas nebuvo „atliekų turėtojas“. Atitinkamai atsakovui ginčo laikotarpiu nekilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Akcentuotina, kad tokios pozicijos analogiškose bylose laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2637-442/2018; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2670-442/2017).

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo patirtas 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, todėl jis neturi teisės į patirtų išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėjas

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis