- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- A6.-23-932/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03295-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- A. J., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įgaliotai atstovei Aleksandrai Bronickai,
Išnagrinėjusi A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J., būdamas UAB „T.“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, vadovas, žinodamas, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi 79 269,86 Eur (2017-09-19, t. y. operatyvaus patikrinimo baigimo dienai) mokestinę nepriemoką VMI, nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei, t. y. per tikrinamą laikotarpį vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais bei mokėjo už suteiktas paslaugas, taip nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Šiais veiksmais A. J. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. savo kaltės dėl neatsiskaitymo su VMI iš esmės neneigė. Pažymėjo daręs viską, kad išgelbėtų įmonę „T.“. Žino, kad buvo susidariusi mokestinė nepriemoka VMI, tačiau įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga. Reikėjo atsiskaityti su tiekėjais, mokėti darbo užmokestį. Vykdė projektus Kazachstane - buvo laimėję užsakymą Lietuvos paviljonui įrengti (parodoje „Expo 2017“), kurį turėjo baigti iki 2017-11-24. Avanso gavimui buvo išduotas Ergo draudimo laidavimas, neįvykdžius asmeniškai grėsė grąžinti 240 tūkst. eurų. Taip pat planavo statyti sandėliavimo angarus Kinijos pasienyje. Jeigu būtų pavykę laimėti šį projektą, jo vertė siekė 30 mln. eurų, dėl ko įmonės finansinė padėtis būtų susiklosčiusi kitaip. Visgi ne visi planai susiklostė sėkmingai, kažkiek pajamų gavo, tačiau buvo priverstas mokėti atlyginimus, pirmiausia atsiskaityti su tais kredotoriaus, kurie reikalavo atgauti pinigus. Neturėjo tikslo neatsiskaityti su VMI, tą planavo padaryti vėliau, kai finansinė padėtis pagerės. Galvojo bent 20 tūkst. eurų pervesti, kai gaus atsiskaitymą iš „Lazdynų butų ūkis“ (už įvykdytą renovacijos projektą), tačiau pastaroji įmonė atsiskaitė vėliau ir gautus pinigus jis skyrė atlyginimams. Prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą neteikė, kadangi galvojo, jog gaus pinigų ir galės atsiskaityti. Siekdamas išgelbėti įmonę, kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau toks prašymas buvo atmestas. Šiuo metu pagal jo pareiškimą UAB „T.“ yra iškelta bankroto byla.
2017-09-27 rašytiniame paaiškinime A. J. B. nurodė, kad mokestinė nepriemoka susidarė dėl apyvartinių lėšų trūkumo, kadangi vėluoja atsiskaityti pirkėjai. Dalį įsiskolinimo (apie 20 000 Eur) bendrovė planuoja sumokėti spalio mėnesio pradžioje, o dėl likusios skolos planuoja kreiptis į VMI, prašydama išdėstyti jos sumokėjimą (b. l. 95).
Teismo posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė A. Bronicka prašė pripažinti A. J. B. kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam įstatymo sankcijos vidurkį atitinkančią baudą. Pažymėjo, kad bylos duomenys neabejotinai įrodo, kad A. J. B., būdamas UAB „T.“ vadovu, teikė pirmenybę atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais (mokėjo darbo užmokestį, atsiskaitė su tiekėjais). Pabrėžė, jog įstatymas nenumato išimčių, kuomet esant sunkiai įmonės padėčiai būtų galima nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos eiliškumo tvarkos. Tokia tvarka yra imperatyvi ir kiekvienas privalo jos laikytis. Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „T.“ vadovas A. J. B. nesilaikė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, numatytos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, tokiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. A. J. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Iš teismui pateikto mokesčių informacinės sistemos išrašo matyti, jog UAB „T.“ 2017-07-27 dienai buvo suėję mokėjimo terminai už mokestines prievoles bendrai 86 097,47 Eur sumai (įskaitant delspinigius), 2017-07-31 – 86 097,47 Eur, 2017-08-01 – 86 252,45 Eur, 2017-08-22 – 87 335,55 Eur, o 2017-08-24 – 87 949,22 Eur, 2017-08-28 – 81 040,22 Eur, 2017-09-19 – 79 269,86 Eur, o 2017-12-08 – 63 566,04 Eur (b. l. 6-15). VMI 2017-10-12 operatyvaus aptikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-6855 nurodyta, jog vykdydamos VMI 2017-09-19 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-5312, Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus I poskyrio vyriausiosios specialistės I. S. ir L. Lietuvninkienė atliko UAB „T.“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), operatyvų patikrinimą. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-09-19 duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 79 269,86 Eur, iš jų: 6349 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 34,41 Eur šio mokesčio delspinigių (mokėjimo terminas nuo 2017-07-31), 71 109,24 Eur PVM ir 881,21 Eur šio mokesčio delspinigių (mokėjimo terminas nuo 2017-07-25) ir 896 Eur avansinio pelno mokesčio (mokėjimo terminas nuo 2017-09-15). Mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas iš sąskaitų vykdomas nuo 2017-08-10. Pinigų likutis Bendrovės sąskaitose 2017-07-01 buvo (-49 956,12) Eur, gauta pajamų - 642 831,06 Eur, padaryta išlaidų – 592 882,34 Eur, iš jų: VMI – 8 179,23 Eur, Sodrai – 10 338,96 Eur, pervestas darbo užmokestis – 56 046,55 Eur, kitos išlaidos sudarė 518 317,60 Eur (tiekėjams – 479 337,85 Eur, atskaitingiems asmenims – 20 491,37 Eur, antstoliams - 1 915,74 Eur, paskolos grąžinimas bankui – 4 470,69 Eur, kitos išlaidos -12 101,95 Eur). Likutis 2017-09-19 sudarė (-7,40) Eur. Pagal pateiktą Kasos knygos išrašą per laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-09-19 nustatyta, kad pinigų likutis kasoje 2017-07-01 buvo 30 867,89 Eur, gauta pajamų – 949 61,45 Eur, padaryta išlaidų – 125 819,35 Eur, iš jų: tiekėjams atsiskaityti už prekes ir paslaugas – 10 020,63 Eur, išmokėtas darbo užmokestis – 29 671,05 Eur, išmokėtas avansas atskaitingiems asmenims – 86 127,67 Eur ir likutis 2017-09-19 sudarė 9,99 Eur. Pagal pateiktą sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys apyvarta pagal klientus“ išrašą per laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-09-19 nustatyta, kad likutis pas atskaitingus asmenis (A. J. B. ir L. K.) 2017-07-01 buvo 3 069,72 Eur, per laikotarpį gauta pajamų – 106 619,04 Eur, padaryta išlaidų - 110 842,97 Eur, iš jų: tiekėjams atsiskaityti už prekes ir paslaugas – 53 941,43 Eur, išmokėtas darbo užmokestis – 35 265,31 Eur, sumokėtos komandiruotės išlaidos – 486 Eur, grąžintas avansas į atsiskaitomąją sąskaitą – 16 150,23 Eur, į kasą – 5 000 Eur ir likutis 2017-09-19 sudarė (-1154,21) Eur. Operatyviam patikrinimui bendrovė pateikė du 2017-08-18 Pranešimus apie mokėjimų įskaitymą, pagal kuriuos tarp bendrovės ir UAB „D.“, užskaityti ir sumažinti 7 000 Eur ir 8 887,09 Eur tarpusavio įsiskolinimai, t. y. UAB „D.“ už Bendrovę sumokėjo: UAB „M.“ 2017-08-16 – 7 000 Eur, UAB „S.“ 2017-07-25 – 8 337,09 Eur ir 2017-08-09 - 550 Eur Pagal pateiktą 2017-08-02 Tarpusavio atsiskaitymų užskaitos aktą buvo atliktas 40 224,79 Eur skolų įskaitymas tarp bendrovės, UAB „D.“ ir UAB „N.“. Išnagrinėjus pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, jog UAB „T.“ pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y., turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas tiesiogiai ir per trečiuosius asmenis (b. l. 4, 5).
Teismui pateikti UAB „T.“ sąskaitų išrašai, patvirtinantys, jog UAB „T.“ laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2017-09-19 vykdė atsiskaitymus su įvairiomis įmonėmis (b. l. 16-54). Taip pat teismui pateikti avanso apyskaitos išrašai, iš kurių matyti, jog UAB „T.“ nuo 2017-07-03 iki 2017-09-241 vykdė mokėjimus įvairioms įmonėms (UAB „K.“, UAB „M.“, UAB „E.“, UAB „N.“, UAB „C.“, UAB „G.“ ir kt.) (b. l. 55-67). UAB „T.“ kasos išlaidų orderiai patvirtina 2017-07-05 įmonės vykdytus atsiskaitymus su fiziniais asmenimis (b. l. 66-76).
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais), užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Pažymėtina, kad nuo 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2017-09-19 (operatyvaus patikrinimo baigimo dienai), turėdama mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, kadangi patikrinus įmonės dokumentus buvo nustatyta, jog per tikrinamą laikotarpį įmonė vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, mokėjo darbuotojams darbo užmokestį. Tokiu būdu A. J. B., žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų mokestinei nepriemokai padengti, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, UAB „T.“, nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nurodyta atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeisti, kadangi buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Esant tokiam Bendrovės direktoriaus neveikimui, buvo pažeisti kreditoriaus – VMI interesai. Nors teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė kaip fizinis asmuo iš savo sąskaitos 2017-09-15 atlikęs du mokėjimus VMI (3 678,79 Eur ir 83,62 Eur sumai), tačiau negalėjo paaiškinti, kokia konkrečiai buvo tokia mokėjimų paskirtis, dėl ko teismas neturi galimybės tikslinti mokestinės nepriemokos dydį kaltinimui aktualiu laikotarpiu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. B. baustinas.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis bei turtiniais interesais), atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama A. J. B. asmenybė (spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, duomenų apie baustumą administracine tvarka byloje nėra). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus A. J. B. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią baudą. Toks administracinės nuobaudos dydis formaliai neatitinka ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuobaudos skyrimo taisyklių, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau, teismo vertinimu, minimalus nuobaudos dydis šiuo atveju visgi yra pakankamas administracinėn nuobaudos tikslams pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-23-932/2018. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.