Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstolei Brigitai Tamkevičienei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Brigita Tamkevičienė 2016-05-13 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad pareiškėjo D. V. skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje yra nepagrįstas, skunde išdėstytos aplinkybės neatitinka realybės, o vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje paskaičiuotos teisingai ir pagrįstai. Pareiškėjo pareiga padengti vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo išlaidas kilo dėl paties skolininko aplaidžių veiksmų ir delsimo sumokėti paskirtą baudą per įstatymu nustatytus terminus. Pateiktame skunde pareiškėjas D. V. pats patvirtina, jog žinojo, kad paskirtą baudą turėjo sumokėti iki 2016-02-29, tačiau to nepadarė bei laiku nesidomėjo, kaip jo prašymą dėl baudos išdėstymo išsprendė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnio l dalimi, 3 dalimi, atsižvelgiant į objektyvią aplinkybę, kad išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-27170 vykdyti pateikė 2016-04-13, visiškai pagrįstai ir teisėtai užvedė vykdomąją bylą Nr. 0005/16/00571 ir padėjo priverstinį baudos išieškojimo procesą. Pareiškėjas skunde klaidingai nurodo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas apie prievolės įvykdymą antstolei buvo įteiktas 2016-04-14, kadangi pats dokumentas buvo parengtas tik 2016-04-15. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-04-15 sprendimas pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 483-28440 gautas po to, kai buvo priimtas 2016-04-15 patvarkymas areštuoti lėšas Nr. S-16-5-5662, kuriuo areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, esančios skolininko vardu atidarytoje banko sąskaitoje. Paaiškėjus, kad paskirtą baudą skolininkas D. V. sumokėjo, buvo perskaičiuotos vykdomojoje byloje susidariusios vykdymo išlaidos ir 2016-04-29 patvarkymu areštuoti lėšas Nr. S-16-5-6858 patikslintas areštuojamų lėšų, esančių skolininko vardu atidarytoje banko sąskaitoje, mastas, areštuojant piniginių lėšų sumą, reikalingą vykdomojoje byloje susidariusioms vykdymo išlaidoms padengti. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 straipsnyje aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Tai reiškia, kad iš skolininko išieškomos ne tik būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, bet ir antstolio atlygis. Pareiškėjas skunde prašo skirti antstolei baudą už nepagrįstas vykdymo išlaidas, tačiau nepateikia jokio argumento ar įrodymo, kad vykdomojoje byloje susidariusios vykdymo išlaidos apskaičiuotos netinkamai. Vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0005/16/00571 sudaro 126,00 Eur. Vykdymo išlaidos apskaičiuotos griežtai laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytų dydžių.

Vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas įstatymo, šiuo procesu yra ribojamos asmenų teisės, taikant valstybinę prievartą, todėl antstolis teisėtai gali atlikti veiksmus, numatytus įstatymo, laikydamasis tų veiksmų atlikimo tvarkos. Nustatyta, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/16/00571. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-04-13 pateikė prašymą antstolei Brigitai Tamkevičienei dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo (v.b.l. 1). Antstolė Brigita Tamkevičienė 2016-04-14 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v.b.l. 2), apskaičiavo vykdymo išlaidas, viso 116,00 Eur (v.b.l. 3). 2016-04-15 antstolė pateikė užklausą antstolių informacinėje sistemoje (v.b.l. 4), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrui (v.b.l. 5), Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui (v.b.l. 6). 2016-04-15 antstolė priėmė patvarkymą areštuoti lėšas 176,00 Eur sumai (v.b.l. 8). 2016-04-15 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-04-15 priėmė sprendimą pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti nepriemoką iš turto (v.b.l. 9). 2016-04-29 antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v.b.l. 11), perskaičiavo vykdymo išlaidas, iš viso 126,00 Eur (v.b.l. 12). 2016-04-29 antstolė priėmė patvarkymą areštuoti lėšas 126,00 Eur sumai (v.b.l. 8). 2016-04-29 D. V. pateikė antstolei paklausimą elektroniniu paštu dėl sąskaitos areštavimo (v.b.l. 15). 2016-04-29 antstolės padėjėja Joana Jakaitė elektroniniu paštu atsakė į D. V. paklausimą, informuodama, kad 2016-04-15 antstolės kontoroje buvo gautas pranešimas, kad bauda yra sumokėta 2016-04-14, tačiau liko neapmokėtos vykdomojoje byloje susidariusios vykdymo išlaidos, t.y. 126,00 Eur (v.b.l. 16). Pareiškėjas skundu nesutinka su apskaičiuotomis vykdymo išlaidos, laiko, kad jos yra nepagrįstos.

Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo vykdomojoje byloje Nr. 0005/16/00571

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-02-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007 yra išaiškinęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (2015-08-07 redakcija), 43 punkte vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas (jas sudaro būtinos vykdymo išlaidos ir papildomos vykdymo išlaidos) ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611 straipsnyje yra nustatyta tokia vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka: vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant buvo apskaičiuotos, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu, kuris su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais išsiunčiamas skolininkui. Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkte įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 str. aiškiai ir vienareikšmiškai nurodyta, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Tai reiškia, kad iš skolininko išieškomos ne tik būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, bet ir antstolio atlygis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (skolininkas) vykdomojo dokumento gera valia iki jo pateikimo priverstinai vykdyti neįvykdė, todėl buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas, kuris atitinkamai sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių – skolininkas turi atlyginti visas vykdymo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Iš vykdomosios bylos Nr. 0005/16/00571 medžiagos nustatyta, kad 126,00 Eur vykdymo išlaidas sudaro būtinos vykdymo išlaidos (26,00 Eur) bei papildomos vykdymo išlaidos (18,80 Eur), atlygis antstoliui (79,99 Eur), kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims (3,59 Eur) (v.b.l. 13).

Iš pateikto pareiškėjo skundo matyti, kad jis iš esmės nesutinka su apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, teigia, kad antstolė, būdama tinkamai informuota apie tai, kad jis 60,00 Eur baudą sumokėjo gera valia, tęsia vykdymo proceso veiksmus – taiko areštą atsiskaitomajai sąskaitai, tikrina pareiškėjo turtinę padėtį, rašo patvarkymus, t.y. atlieka daugybę nereikalingų perteklinių veiksmų, už kuriuos ji skaičiuoja neteisėtas vykdymo išlaidas. Taigi, nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje vykdymo išlaidų atlyginimo. Nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais yra ir vykdytini dokumentai, ir vykdomieji dokumentai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 587 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu, vykdyti nereikia išduoti vykdomojo rašto, nes pats teismo nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Apie nutarimo vykdymo tvarką administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nurodoma nutarime, kuris skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą, o nutarimo nuorašas per 3 dienas įteikiamas ar išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 288 straipsnis). Nutarimas įsiteisėja, jeigu nėra pateikiamas skundas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 291-293 straipsnis). Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalis). Šioje situacijoje, kaip matyti iš Lietuvos tesimų informacinės sistemos LITEKO, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados Vyriausiasis tyrėjas Vidmantas Pocius 2015-10-13 nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnio pažeidimą D. V. skyrė 60,00 Eur baudą. Pareiškėjui minėtą nutarimą apskundus, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-18 nutartimi D. V. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2015-10-13 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 31N-40274979-15 paliko nepakeistą. D. V. paskirtą 60,00 Eur baudą pareiškėjas turėjo sumokėti iki 2016-02-29. Tačiau pareiškėjas baudos laiku nesumokėjo ir 2016-02-29 kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą, tačiau 2016-03-25 prašymas buvo netenkintas. Pranešimas dėl prašymo netenkinimo buvo įkeltas „Mano VMI“ informacinėje sistemoje 2016-04-06. Kaip nurodo pats pareiškėjas savo skunde, su minėtu pranešimu jis susipažino tik 2016-04-14 ir tą pačią dieną sumokėjo jam paskirtą baudą bei gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtinimą apie baudos sumokėjimą. Pažymėtina, kad jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo per nutarime nurodytą terminą baudos nesumoka, valstybės įgaliota institucija turi teisę kreiptis dėl priverstinio įsiteisėjusio nutarimo vykdymo. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesulaukusi duomenų, kad D. V. jam paskirtą baudą sumokėjo, jau 2016-04-13 pateikė prašymą antstolei Brigitai Tamkevičienei dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Priverstinio vykdymo procesas prasideda, kai vykdomasis dokumentas, t. y. nutarimas, pateikiamas antstoliui ir užvedama vykdomoji byla. Antstolė Brigita Tamkevičienė 2016-04-14 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nutarimo administracinėse bylose tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu, vykdymo proceso ypatumas yra tas, kad šiuo atveju skolininkui nesiunčiamas raginimas įvykdyti šį teismo priimtą sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 661 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam keturiasdešimties dienų terminui, per kurį patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti baudą (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalis), ir valstybės įgaliotai institucijai pateikus įsiteisėjusį teismo nutarimą antstoliui, iš karto pradedami priverstinio vykdymo veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 661 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad skolininkas, neįvykdęs nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gera valia per įstatyme nustatytą keturiasdešimties dienų terminą, patirs neigiamų turtinių priverstinio teismo nutarimo įgyvendinimo padarinių – iš jo bus išieškotos priverstinio vykdymo išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 610 straipsnis). Teismas pažymi, kad pareiškėjas klaidingai nurodo, jog antstolė apie 60,00 Eur baudos sumokėjimą buvo informuota 2016-04-14, nes kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančio 2016-04-15 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimo Nr. (23.31-08) 483-28440, kuriuo nuspręsta pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti nepriemoką ir D. V. turto (v.b.l. 9), šis pranešimas tik buvo parengtas ir antstolei pateiktas tik 2016-04-15, kuomet antstolė jau buvo pradėjusi vykdymo veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo skunde nenurodo, su kokia vykdymo išlaidų dalimi nesutinka, taip pat nenurodo ir konkrečių nesutikimo motyvų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus, pasisakytina dėl visų antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų. Sprendimų vykdymo instrukcijos 31 punkte numatyta, kad atlikęs vykdymo veiksmą ir apskaičiavęs už jį vykdymo išlaidas, antstolis tai nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Vykdymo išlaidos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611 straipsnyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka išieškomos iš skolininko (Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktas). Antstolė Brigita Tamkevičienė, vykdydama vykdomąjį dokumentą dėl baudos išieškojimo, atlikusi vykdymo veiksmus ir apskaičiavusi vykdymo išlaidas, 2016-04-14 surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-16-5-5590 (v.b.l. 3). Antstolė, 2016-04-15 gavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą Nr. (23.31-08) 483-28440, kuriuo nuspręsta pripažinti netekusiu galios 2016-04-13 sprendimą išieškoti nepriemoką iš D. V. turto, 2016-04-29 perskaičiavo vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo išlaidas, iš viso – 126,00 Eur (v.b.l. 11). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktu atlygis antstoliui yra 79,99 Eur, o būtinų vykdymo išlaidų dydis iš viso sudaro 24,00 Eur. Antstolė vykdomojoje byloje taip pat atliko užklausas antstolių informacinėje sistemoje, Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre, VĮ „Registrų centras“, vykdydama priverstinius vykdymo veiksmus, priėmė patvarkymus, už kurių surašymą antstoliui, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija, priklauso atlygis. Šie vykdymo veiksmai pagrįsti vykdomojoje byloje Nr. 0005/16/00571 esančiais rašytiniais įrodymais ir šiuos vykdymo veiksmus antstolė, vykdydama savo funkcijas, atliko teisėtai bei pagrįstai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad minėtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra labiau informacinio pobūdžio, kadangi vykdomoji byla dar nėra užbaigta, t.y. vykdymo išlaidos antstolei nėra atlygintos, antstolė tik preliminariai apskaičiuoja vykdomojoje byloje Nr. 0005/16/00571 susidarysiančias vykdymo išlaidas, kai kurios jų dar nepatirtos, būsimos, t.y. išlaidos už išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą bei patvarkymą dėl lėšų arešto panaikinimo.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė 2016-04-29 vykdymo išlaidų apskaičiavimu pagrįstai apskaičiavo vykdymo išlaidas, antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos paskaičiuotos nepažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintų reikalavimų, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teisėtai antstolės apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra pagrįsto dydžio, kurių pagrįstumo pareiškėjas nenuginčijo.

Teismas atkreipia dėmesį į pareiškėjo nurodytas aplinkybės, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-03-25 surašiusi D. V. pranešimą apie atsisakymą nagrinėti prašymą dėl baudos išdėstymo, baudos išieškojimą antstolei perdavė nesulaukusi šio pranešimo apskundimo vieno mėnesio termino. Tačiau šie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos veiksmai nėra pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo objektas. Teismas negali išeiti už skundo ribų ir savo iniciatyva keisti ar plėsti skundo pagrindo, dalyko; šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus. Esant šioms aplinkybėms, teismas plačiau nepasisako dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos veiksmų perduodant vykdomąjį dokumentą vykdymui. Pažymėtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimas D. V. apie atsisakymą nagrinėti jo prašymą dėl baudos išdėstymo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pasirinktinai Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Įvertinus byloje esančius įrodymus bei nenustačius pareiškėjo nurodomų jo, kaip skolininko, interesų ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, pareiškėjo D. V. skundą tenkinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo D. V. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolei Brigitai Tamkevičienei dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/16/000571gražinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.