Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-11-03 · Administracinė byla Nr. eTA-491-1047/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-07-08Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-11-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
eTA-491-1047/2022
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00742-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
R. M.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eTA-491-1047/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00742-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui R. M. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. M. (toliau – ir atsakovas) 72,80 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis koncesijos sutarties pagrindu atlieka atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objektų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), savininku, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjęs 72,80 vietinės rinkliavos. Atsakovas nėra pateikęs jokių dokumentų, kad būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl jam kyla prievolė sumokėti vietinę rinkliavą, kurios jis tinkamai nevykdė.

3. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. liepos 8 d. sprendimu Centro prašymą tenkino, priteisė iš atsakovo R. M. Centrui 72,80 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Šilalės rajono savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T1-153 patvirtino Šilalės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 5.7 papunktį, pareiškėjas Koncesijos sutarties pagrindu, teisės aktų nustatyta tvarka Šilalės rajono savivaldybės pavedimu atlieka atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog atsakovas nuo 2016 m. spalio 7 d. yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. lapkričio 5 d. – pirties, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovui už ginčo laikotarpį mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas taikant Nuostatuose nustatytus rinkliavos dydžius ir sudaro 72,80 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo arba nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos sumažinimo, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą. Teismas sprendė, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Kadangi už ginčo laikotarpį atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdęs, teismas 72,80 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumą pareiškėjui priteisė.

6. Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas – 5,20 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą bei atstovaujant teisme, nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

7. Teismas, aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, pažymėjo, kad vertinant pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos skyrius, kuriame dirba juristas. Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.

8. Teismas sprendė, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatų profesinę bendriją. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus ABTĮ pakeitimams, įstatymas yra papildytas V skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų teismas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III.

9. Pareiškėjas Centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visiškai.

10. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje įtvirtinto principo „pralaimėjęs moka“. Šio principo pakeitimas neužtikrintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo funkcijų – teisės į veiksmingą ir kokybišką procesą užtikrinimo, kadangi pareiškėjo darbuotojų teisminiam procesui sugaištas laikas nebūtų kompensuojamas skolininko. Tokiu būdu būtų paneigtas prevencinis bylinėjimosi išlaidų poveikis, kadangi skolininkai žinotų, jog rinkliavos prievolės nevykdymas jiems nesukeltų jokių papildomų neigiamų padarinių, o tai skatintų nesąžiningus ir neatsakingus mokėtojus nevykdyti savo pareigų, skatintų teisinį nihilizmą bei darytų žalą atliekų tvarkymo sistemai. Visiškas bylinėjimosi išlaidų nekompensavimas reikštų tik formalų teisingumą, iš esmės nesukeliantį jokių neigiamų pasekmių ir atsakomybės už pažeidėjo netinkamą ir priešingą visuomenei elgesį.

11. Pareiškėjas teigia, kad byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Pareiškėjo darbuotojai užimti kitų funkcijų vykdymu. Net ir įvertinus visas aplinkybes šioje konkrečioje byloje ir nustačius, kad advokato pagalbos poreikis yra minimalus, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika analogiškose bylose, atsižvelgdamas į bylinėjimosi išlaidų esmę ir prasmę, į šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principus, teismas galėjo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti, tačiau ne visiškai tokio prašymo netenkinti, nes analogiško pobūdžio ir sudėtingumo byloje priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos dydis yra suformuotas ir svyruoja apie 15 Eur. Be to, didėjant minimaliam darbo užmokesčiui, tokių paslaugų kaštai didėja, todėl skolininko patiriama našta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų proporcingai mažėja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

12. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo Centro prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumas ir teisėtumas.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

15. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).

16. ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

17. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriuose įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. ABTĮ 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 131² straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 131⁴ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 131⁶ straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.

18. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas su prašymu priteisti iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą į Regionų apygardos administracinį teismą kreipėsi 2021 m. gegužės 3 d., taip pat šios nutarties 17 punkte paminėto teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu, o pagal šią tvarką pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Nepaisant paminėtos galimybės, pareiškėjas į teismą su prašymu kreipėsi bendra tvarka.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ įtvirtinus supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrą, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, iš esmės nebeliko prasmės naudotis advokato pagalba rengiant prašymą teismui. Šiuo atveju pakanka užpildyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą bei pateikti ją administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su struktūrinio padalinio veikla, jame dirbančių darbuotojų išsilavinimu ir vykdomomis funkcijomis.

20. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo bylinėjimosi išlaidas priteisia arba jos gali būti mažinamos, tačiau šiuos argumentus paneigia aktuali ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisiamos (žr., pvz., 2021 m. kovo 24 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021 ir Nr. eTA-906-968/2021; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-919-552/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-188-442/2022 ir kt.).

21. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju buvo perteklinės. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepriteisti bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasGintaras KryževičiusBeata Martišienė