Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarytą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. (išskyrus laikotarpius kai buvo drausmės grupėje) jį kalinant Pravieniškių PN-AK 2-ame būryje ir nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. jį kalinant kamerų tipo patalpose Nr. 4 ir Nr. 5, nesilaikant higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų.

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno 1-ojo sektoriaus 2-ame būryje nuo 2017-11-24 iki 2018-07-24 (b. l. 21) (išskyrus laikotarpius nuo 2017-10-27 iki 2017-10-30 kalėjo 2 karantino patalpoje, nuo 2017-10-30 iki 2017-11-10 – 6 kameroje, nuo 2017-11-20 iki 2018-06-08 – 4 kameroje); 2018-09-20 iki 2018-12-18 ir nuo 2018-12-19 iki 2018-12-31 kalėjo kameroje Nr. 4; nuo 2018-12-18 iki 2018-12-19 kameroje Nr. 5 (b. l. 19).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas nurodė, kad 2- o būrio dušinėje nebuvo įrengta pertvarų tarp dušo ragelių, todėl nebuvo užtikrintas privatumas, dušinėje sienos padengtos pelėsiu, grybeliu, valgykla neatitinka Higienos reikalavimų, sienos nelygios, padengtos pelėsiu, blogas kvapas nuo šiukšlių dėžių.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės )nenustato reikalavimų pataisos namų dušų įrengimui. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 1-o sektoriaus 2-me būryje maudymuisi skirtoje patalpoje privatumui užtikrinti maudymosi vietos iki lubų atskirtos mūrinėmis pertvaromis. Pertvarų duše buvimą įrodo ir atsakovės atstovo į bylą pateiktos nuotraukos (b. l. 46-47, 52). Teismas, įvertinęs tai, jog Pravieniškių PN dušas iš abiejų pusių buvo atskirtas pertvaromis, tik viena įėjimui į dušą skirta pusė buvo atvira, pripažįsta, kad pareiškėjui suteiktas privatumas naudojantis dušu buvo pakankamas. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl pertvarų duše nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai prausimosi patalpoms nustatyti 28 punkte: 28.2 p. dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos.

Iš į bylą pateiktos Pravieniškių PN Ūkio skyriaus 2019-01-28 pažymos Nr. 77-133 (b. l. 17-18) nustatyta, kad 1-o sektoriaus 2-o būrio bendro naudojimo patalpas valo ūkio darbus atliekantis nuteistasis — tvarkinys, kuriam skiriamos valymo priemonės: sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas: šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Informacijos apie tai, kad dušinės patalpos buvo padengtos pelėsiu, Pravieniškių PN nėra. Dušinė valoma ir dezinfekuojama kiekvieną dieną. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį įstaigos bendro naudojimo patalpose atliekamas pagrindinis valymas (Pravieniškių PN direktoriaus 2017-02-08 įsakymas Nr. V-56 “Dėl gyvenamųjų patalpų ir bendro naudojimo vietų pagrindinio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo, b. l. 29).

Nors pareiškėjas tvirtina, kad dušo patalpoje ant sienų buvo pelėsio, grybelio, tačiau nepateikė jokių šiuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymi, kad jei nuteistasis pastebėjo pelėsį ar grybelį, turėjo apie tai nedelsiant informuoti administraciją, kuri imtųsi priemonių griežčiau kontroliuoti tvarkinio darbą. Ginčo laiku pareiškėjas dėl šio galimo teisių pažeidimo nei į Pravieniškių PN administraciją, nei į Visuomenės sveikatos centrą nesikreipė, todėl darytina išvada, kad jo teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeidžiami.

Savo nurodomų argumentų, jog valgykla neatitinka Higienos reikalavimų, sienos nelygios, padengtos pelėsiu, blogas kvapas nuo šiukšlių, pareiškėjas nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovės atstovas nurodė, kad valgyklos patalpos tinkamos naudoti ir nėra nei supelijusios, nei padengtos grybeliu. Nuo 2017-11-24 iki 2018-07-24 ir nuo 2018-09-07 iki šiol pareiškėjas gyvena drausmės būryje. Šio būrio nuteistieji maitinami ne bendroje nuteistųjų valgykloje, kurios stovį nuteistasis skundžia, o būryje (b. l. 17-18).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tačiau tokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl pelėsio ant valgyklos sienų, nelygių sienų ir pan., byloje nėra. Pareiškėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, kad valgykla neatitiko reikalavimų ir nepateikus į bylą duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus jis kreipėsi į atsakovą, teismas neturi pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui.

Pareiškėjas tvirtino, kad ginčo laikotarpiu kamerose Nr. 4 ir Nr. 5 jam nebuvo išduodamos valymo priemonės ir inventorius, kuriuos ne kartą prašė išduoti, todėl negalėjo išvalyti gyvenamųjų patalpų, turėjo kalėti nešvarioje aplinkoje.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normos HN 134:2015 37 p.).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Įstaiga užtikrina HN 134:2015 37 punkto reikalavimų laikymąsi, aprūpindama nuteistuosius valymo priemonėmis, kurias kamerose laikomiems nuteistiesiems iš sandėlio paima ir išduoda Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai. Šią aplinkybę grindė Ūkio skyriaus pažyma (b. l. 17-18) ir valymo priemonių išdavimo registracijos žurnalo duomenimis (b. l. 25).

Teismas neturi pagrindo abejoti Pravieniškių PN teiginiais, kad pataisos namai užtikrino tinkamą valymo priemonių ir inventoriaus išdavimą. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su prašymu išduoti valymo priemones, šluotą. Pareiškėjo teiginiai dėl valymo priemonių neišdavimo yra abstraktūs, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, nenurodė konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo išduotos valymo priemonės. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui nustatyta tvarka nebuvo išduodamos valymo priemonės.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose Nr. 4 ir Nr. 5 langas buvo sulūžęs, todėl būdavo šalta, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti nepateikia. Atsakovės atstovas nurodo, kad 1-o sektoriaus kamerose įrengti plastikiniai langai, kurie savaime nelūžta. Langus patalpose išima patys joje gyvenantys nuteistieji, dėl to jie nuolat sugadinami, sudaužomi ir nuolat remontuojami. Inventorius gadinamas nuolat, o jo remontas užtrunka kurį laiką, dėl to nėra galimybės (lėšų) suremontuoti visus gedimus vienu metu. Įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus.

Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo rašytus skundus, keltas pretenzijas Pravieniškių PN-AK pareigūnams, administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamos temperatūros, sulūžusio lango, todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos temperatūros, sulūžusio lango, vertinami kaip nepagrįsti ir šiame kontekste konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus nėra pagrindo.

Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo pateiktais duomenimis. Pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė nurodytos aplinkybės. Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis, todėl nesant byloje faktinio pagrindo daryti išvadą apie atsakovo veiksmų neteisėtumą dėl prastos kamerų būklės, šie pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-09-10 iki 2018-12-31 už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose Nr. 2, 3, 4, 5, 6 (b. l. 8). 2018-12-18 ir 2018-12-19 buvo patalpintas į kamerą Nr. 5.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 220 punkte nustatyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Teismas pažymi, kad nuteistųjų teisė minkštai atsisėti ir atsigulti dienos metu, kai nemiegama pagal nuteistųjų dienotvarkę, niekur nenumatyta, todėl pareiškėjo argumentai, jog patalynė paimama neteisėtai yra nepagrįsti.

Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkeltiems į kamerų tipo patalpas nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti. Kadangi byloje nenustatyta, kad pareiškėjas atitinka sąlygas, kurioms esant skiriamas dviejų valandų pasivaikščiojimas, o skunde pareiškėjas neneigia, kad vienos valandos pasivaikščiojimas jam buvo suteikiamas, neteisėti atsakovės atstovo veiksmai šioje dalyje nekonstatuotini.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemeliai netvarkingi, sienos padengtos samanomis, pelėsiu, grybeliu, tinkas nutrupėjęs, todėl buvo priverstas kvėpuoti keliančiu pavojų sveikatai oru.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punkte nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelių sienos betoninės. Logiška, kad vasaros metu retkarčiais dėl klimato sąlygų gali atsirasti pelėsis, tačiau jis nuvalomas, nes pasivaikščiojimo kiemeliai kasdien tvarkomi, valomi.

Pareiškėjas tik nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl kiemelių būklės, pažeidė jo teises, tačiau minėtų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.

Pareiškėjas nurodė, jog nebuvo suteikta psichologinė pagalba, nesuteikė galimybės lankyti anoniminių alkoholikų klubo.

Iš byloje esančios Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos pažymos (b. l. 23) nustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo ne kartą konsultuotas Psichologinės tarnybos specialistų dėl alkoholio vartojimo problemų, buvo konsultuotas ir jam buvo paaiškinta, kad anoniminiai alkoholikai (ASA) yra savitarpio pagalbos grupė, kurią veda turintis priklausomybę ir 12 žingsnių programą baigęs asmuo. Kadangi pareiškėjas atlieka bausmę uždaroje zonoje, kamerų tipo patalpose, todėl savitarpio pagalbos grupėje dalyvauti negali.

Savo argumentus pagrindžiančių duomenų pareiškėjas nepateikė. Teismo vertinimu, šie atsakovo atstovo oficialiai pateikti duomenys paneigia deklaratyvius ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl nesuteiktos psichologinės pagalbos, nesuteiktos galimybės lankyti anoniminių alkoholikų klubo, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas teigia, kad dėl to, jog buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, sutriko visavertis gyvenimas.

Teismas pažymi, kad neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.). Todėl praktikoje tam tikrais atvejais nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017 yra pažymėjęs ir tai, kad visiškai natūralu, jog kalinamas asmuo jaudinasi dėl jo atžvilgiu vykstančio proceso (ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme), todėl identifikuoti, koks būtent neigiamas veiksnys sukėlė pareiškėjui sveikatos sutrikimus (pvz., nemigą, širdies veiklos sutrikimus ir pan.) nėra galimybės. Atitinkamai, apžvelgiamoje byloje nuspręsta, kad konstatuoti tokius sveikatos sutrikimus kaip laisvės atėmimo vietos neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis) pasekmę, susijusią priežastiniu ryšiu būtent su šiais neteisėtais veiksmais, nėra pagrindo.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN, šios įstaigos pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.