Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-06-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-515-1128/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-06-21
Bylos Nr.
A6.-515-1128/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00519-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Linas Pukinskas (pirm.)
Pažeidėjas
G. S.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-515-1128/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00519-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. birželio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. S.,

nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. S., gim. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įm. k. (duomenys neskelbtini), vadovas ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdama pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, šios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nesikreipė.

Taip G. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu G. S. parodė, kad buvo tik statytinis, viską darė jam už nugaros ir nežino kaip, ką darė. Jam niekas nedavė su dokumentais net supažinti, duodavo tik pasirašyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino net kur randasi, joje nebuvo, nežino jos būstinės. Tai aferistų pinklės, jis tik dokumentus pasirašinėjo, jų jam neduodavo perskaityti, o už tai duodavo 5 eurus ir viskas. Jam duodavo pasirašyti „(duomenys neskelbtini)“ taksistas, jis duodavo popierius. VMI prašo paskirti baudą, bet susimokėti negalės, nes už elektrą dabar moka. Sutinka, kad padarė pažeidimą, nes buvo direktorius „(duomenys neskelbtini)“.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 punkte, nevykdymu. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Pagal JANĮ nuostatas, bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Dėl to JANĮ normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jeigu toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jeigu šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

VMI pareiškime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 21 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka yra 26 716,20 Eur (pridėtinės vertės mokestis). Mokestinė nepriemoka susidarė 2022 m. birželio 13 d. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, 2022 m. rugsėjo 14 d. buvo surašytas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), 2022 m. lapkričio 14 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nebuvo įmokų. Kad Bendrovė yra nemoki patvirtina tai, kad Bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2021 m., Bendrovė nuo 2022 m. rugsėjo 4 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, Bendrovė registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, paskutinio darbuotojo atleidimo data – 2021 m. birželio 1 d., antstolių informacijos sistemos 2023 m. balandžio 21 d. duomenimis, vykdomos 2 išieškojimo bylos. Vėliausiai, kada G. S. privalėjo suvokti, kad Bendrovė yra nemoki, laikytina 2022 m. rugsėjo 14 d., t. y. VMI 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką. Atitinkamai ne vėliau kaip 2022 m. rugsėjo 14 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. VMI 2023 m. vasario 20 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi iškėlė Bendrovei nemokumo bylą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 6 d.

Teismo posėdžio metu G. S. nurodė, kad buvo tik statytinis, jam niekas nedavė su dokumentais net supažinti, duodavo tik pasirašyti. Visgi, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) G. S. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Pažymėtina, jog juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Taigi, nepaisant sunkios įmonės padėties, G. S. neinicijavo nemokumo proceso, kaip tai numatyta įstatyme. Šios aplinkybės rodo G. S., kaip vadovo, nerūpestingumą, nesuderinamą su juridinio asmens vadovui keliamais elgesio standartais.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. S. nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą inicijavo VMI. G. S. veika neteisėtai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą G. S., teismas, laikydamasis ANK 34 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį: padarytas nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, G. S. nedėjo jokių pastangų įgyvendinti įstaigos vadovui įstatymo keliamus reikalavimus, kol galiausiai tą teko padaryti kreditoriui, kuris tam turėjo skirti papildomas pastangas, žmogiškuosius išteklius. G. S. pripažįsta, kad nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Skirdamas G. S. nuobaudą teismas taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, teistas, nebaustas administracine tvarka. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio nuostatas teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus tinkamai įgyvendinti už administracinio nusižengimo padarymą G. S. paskiriant sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda per teismo nustatytą laikotarpį – 8 mėnesius, mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-515-1128/2023.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Pukinskas