Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, tik selektyviai analizuodamas byloje esančius duomenis ir nevertindamas jų visumos, tarpusavio sąsajos, nepagrįstai nesirėmė ir netgi nevertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t.y. jo - M. A. parodymų, o jo duotus paaiškinimus teismo posėdžių metu laikė pasirinkta gynybine pozicija, nors privalėjo bent minimaliai išanalizuoti kaltinamojo parodymus kitų byloje esančių duomenų visete ir juos paneigti ne nuomone, o byloje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau rajono apylinkės teismas, nenurodydamas jokių teisiškai reikšmingų argumentų, atsisakė pagrįsti savo teiginį dėl aptariamų kaltinamojo parodymų ir kaip vienintelius teisingus ir neginčijamus įrodymus laikė kito kaltinamojo K. M. parodymus, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, specialisto išvadas, kurie pagrindžia tarpinius faktus, t. y. tai, kad K. M. perdavė dalį narkotinių medžiagų bei dalį jų laikė, bet ne tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būtent M. A.. Nuteistojo nuomone, teismas tyrė bei analizavo iš esmės tik K. M. kaltinančius įrodymus ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus, ignoravo faktines aplinkybes ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas ir lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo, numatyto BK 260 str. 1 d., pritaikymą.

Apelianto nuomone, jo kaltės dėl narkotinių medžiagų pardavimo neįrodo nei įvykio vietos 2013-05-24 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra kelias (duomenys neskelbtini) 9 km. 800 m., apžiūrėtas automobilis Crysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei paimta: svarstyklės, plastikinis baltos spalvos maišelis su jame esančia augalinės kilmės medžiaga, nei specialisto išvada 2013-08-08 Nr. 140-(2924)-IS 1-4013, nei daiktų apžiūros protokolas, kuriame fiksuoti duomenys iš mobiliųjų telefonų, nes jie niekaip nesusieja M. A. su nusikalstama veika. Teigia, kad jis paaiškino, kodėl jo telefone yra galimai K. M. naudotas telefono numeris, tačiau iš telefoninių pokalbių neįmanoma net įtarti, kad asmenys galimai kalba apie narkotinių medžiagų disponavimą (net užmaskuotą) ar siekį jomis disponuoti. Pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie M. A. galimai daromas nusikalstamas veikas – atliktos kratos, taikytos procesinės prievartos priemonės nuo 2013 m. pavasario iki 2014 m. sausio mėnesio, nerasti jokie pėdsakai.

Nurodo, kad K. M. praeityje teistas ne kartą, buvo atleistas nuo atsakomybės už vieną nusikalstamą veiką, šioje byloje prašė taikyti BK 54 str., nes padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, todėl, apelianto tvirtinimu, akivaizdu, jog jis, siekdamas išvengti realios atsakomybės, apkalbėjo jį (M. A.). Tvirtina, kad nesant jokių kitų duomenų (DNR pėdsakų, pirštų antspaudų, kvapų pėdsakų ir kt.), patvirtinančių jam inkriminuotus veiksmus, to nepakanka, kad asmuo būtų pripažintas kaltu, o teismas kaltę grindė tik prielaidomis ir samprotavimais, kuriais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Akcentuoja, kad visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad M. A. teisme parodymuose nurodytų versijų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kuriame yra aiškiai nustatyta, jog pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o ne tam, kas ginasi nuo jam reiškiamų kaltinimų.

Apeliaciniu skundu nuteistojo G. M. gynėjas advokatas prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2015-05-01 nuosprendžio dalį dėl G. M. pripažinimo kaltu pagal BK 260 str. 1 d. panaikinti ir G. M. išteisinti, nepadarius nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d.

Nurodo, kad teismas, pripažindamas G. M. kaltu pagal LR BK 260 str. 1 d., padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Teigia, kad teismas, nuosprendyje išdėstydamas G. M. kaltę pagrindžiančius įrodymus ir atlikęs jų vertinimą, padarė tai neišsamiai, nemotyvuotai ignoravo G. M. teisinančius duomenis, netgi abejones interpretavo išimtinai nepalankiai jo ginamajam, nors jos turėjo būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė G. M. teiginius apie tai, kad jis 2012-11-08 susitiko su A. P. dėl to, jog turėjo iš A. P. atgauti skolą. Pažymi, kad G. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, jokių parodymų nedavė, o susipažinęs su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir prisiminęs įvykius, teisme išdėstė savo poziciją, nurodė, jog vyko susitikti su A. P., kad atsiimtų skolą, kad A. P. vietoj skolos jam siūlė nežinomą kiekį narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tačiau G. M. su tuo nesutiko ir atsiėmė pinigus. Pažymi, kad jokie nuosprendyje išdėstyti įrodymai nepaneigia G. M. pozicijos, o priešingai – ją patvirtina. Tvirtina, kad teismo nurodyti įrodymai – asmenų (išskyrus K. M. parodymų atpažinti protokolai, M. N. duoti parodymai, N. N. šlapimo tyrimo duomenys, M. N. administracinio sulaikymo protokolas, K. M., G. M. ir A. P. telefonų apžiūrų duomenys atitinka G. M. teismui duotus parodymus, o ne juos paneigia ir gali sąlygoti, advokato nuomone, nebent išvadą, kad psichotropinę medžiagą A. N. galėjo perduoti K. M., ją galimai gavęs iš A. P., tačiau ne išvadą, jog A. P. šią medžiagą gavo iš G. M..

Nurodo, jog iš išvardintų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų duomenų vertinimo nuosprendyje matyti, kad teismas pasisakė, kad M. M. telefonu 2012-11-06 – 2012-11-09, tiek G. M. telefonu 2012-11-08 vykęs pokalbiai yra galimai apie narkotinių, psichotropinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir realizavimą. Pažymi, kad teismas nuosprendyje visiškai neanalizavo jokių pokalbių ir SMS turinio ir net nepasisakė, kurie jų būtent neatitinka G. M. parodymų ir įrodo jo kaltę, o automatiškai nemotyvuotai įvertino juos kaip įrodančius G. M. kaltę. Tvirtina, kad G. M. atveju akivaizdu, kad jo telefoninių pokalbių turinys visiškai atitinka būtent G. M. parodymus. Išdėstydamas A. P. ir G. M. telefoninių pokalbių bei SMS turinį advokatas nurodo, kad jie akivaizdžiai patvirtina G. M. ir A. P. teismui duotus parodymus apie tai, kad A. P. 2012-11-08 G. M. prieš susitikimą pažadėjo grąžinti jam piniginę skolą, iš minėto bendravimo telefonu taip pat akivaizdu, jog A. P. siūlė G. M. šiam atvykus pas jį išgerti degtinės, vartodamas visuomenėje įprastą frazę „gal po 50 gramų“ (kas ikiteisminio tyrimo metu kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmo protokole visiškai nepagrįstai interpretuota kaip „galimas norimų įsigyti narkotinių medžiagų kiekio įvardijimas“), o G. M. tvirtina neturintis pinigų netgi buteliui degtinės, kas tik rodo jo suinteresuotumą susitikti su A. P. tikslu atgauti skolą. Teigia, kad 2012-11-08 G. M. telefoniniame bendravime su A. P. ir A. V. nėra jokių duomenų apie tai, kad G. M. būtų taręsis ar pažadėjęs A. P. atvežti tabletes su psichotropinėmis medžiagomis, todėl advokatui neaišku iš teismo nuosprendžio, dėl kurių priežasčių teismas minėtą bendravimą traktavo kaip galimus pokalbius apie narkotinių, psichotropinių medžiagų įsigijimą, gabenimą, realizavimą. Pažymi, kad teismas, darydamas minėtas prielaidas, net neapklausė A. V. dėl jo 2012-11-08 bendravimo su G. M. turinio, tuo pažeisdamas įstatymo reikalavimą išsamiai išnagrinėti bylą. Nurodo, kad visi šie pokalbiai, rodantys G. M. susitikimo su A. P. tikslą ir patvirtinantys G. M. parodymus, nuosprendyje visai liko neįvertinti, tuo pažeidžiant BPK 305 str. 1 d. 2 p. suformuluotą reikalavimą apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Advokato teigimu, tik iš K. M. telefoninio bendravimo su A. P., M. N. ir kitais asmenimis galima daryti išvadą, kad K. M. dėl narkotinių medžiagų įgijimo galėjo tartis su A. P., o dėl jų realizavimo – su M. N. ir kitais asmenimis. Ir nors A. P. K. M. bendraudamas telefonu, davė suprasti, jog narkotines medžiagas jam turi atvežti kitas asmuo, tačiau tai nepaneigia G. M. parodymų, jog A. P. 2012-11-08 dar iki susitikimo su jo ginamuoju, jau pats turėjo tabletes su psichotropinėmis medžiagomis, tačiau tai slėpė nuo K. M., pirmiausia siekdamas turimas tabletes realizuoti G. M. vietoj 500 Lt ar 600 Lt skolos, tokiu būdu tikėdamas turėti didesnę finansinę naudą, nei jas parduodamas K. M.. Dėl to, advokato tvirtinimu, A. P. ir galėjo turėti tikslą 2012-11-08 bendraudamas su K. M., sudaryti įspūdį, kad jis pats tablečių neturi, tačiau ketina jų netrukus gauti. Tai, kaip nurodo advokatas, patvirtina ir K. M. telefoninis bendravimas su A. P., M. N. ir kitais asmenimis. Būtent, iš minėto protokolo, advokato teigimu, ir matyti, kad 2012-11-08 ryte, dar iki A. P. pradedant bendrauti su G. M., A. P. ir K. M. tarėsi netrukus du kartus susitikti (SMS 10.48, 10.49, 10.52, 11.53, 12.06 val.) ir, sprendžiant iš bendravimo telefonu turinio, buvo susitikę, po ko tą pačią dieną 12.35 val. telefoninio pokalbio metu M. N. K. M. užmaskuotai teiraujasi „ko nors šviesiaus, kur sninga“, į ką K. M. atsako, kad yra „tik šponkių“, po ko K. M. 12.40 val. SMS būdu informuoja M. N., kad yra „žali drugeliai po 10 Lt“ (tabletė su drugelio logotipu ir buvo tą patį vakarą paimta pas M. N.). Nurodo, kad K. M. jau 12.40 val. pakankamai tiksliai žinojo ir psichotropinių medžiagų išvaizdą bei būsimą realizacijos kainą, kuri už 50 vnt. tablečių būtų sudariusi 500 Lt, t.y. K. M. tabletes, pagal jo parodymus, nusipirktas iš A. P. tik vakare, ketino realizuoti už tokią pačią arba net mažesnę sumą pinigų, nei A. P. būtų išvengęs skolos grąžinimo G. M., kas, atsižvelgiant į G. M. parodymus, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, advokato nuomone, jog A. P. 2012-11-08 ryte susitikęs su K. M., iš jo užsitikrino mažesnę, nei 10 Lt už tabletę kainą, jei jų nepavyktų brangiau realizuoti G. M. (galimai K. M. ir nurodydamas, jog tablečių jis dar neturi), po ko visą dieną tęsė bendravimą su K. M., tikslu neprarasti pirkėjo tuo atveju, jei G. M. atsisakytų paimti tabletes už skolą. Tai, jog K. M. tabletes iš A. P. turėjo įgyti pigesne, nei realizacijos kaina, advokato teigimu, patvirtina ir aplinkybės, jog K. M. tabletes įgijo pardavimo tikslu, kas aiškiai matyti iš jo 2012 m. lapkričio 08-09 bendravimo telefonu su kitais asmenimis.

Gynėjo nuomone, Telšių rajono apylinkės teismas, pripažindamas G. M. kaltu pagal BK 260 str. 1 d, ignoravo BPK 20 str. 5 d. reikalavimus įrodymų vertinimą atlikti remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei minėtoje teismų praktikoje suformuotus reikalavimus kaltinamųjų parodymų vertinimui ir rėmėsi nenuosekliais, iš esmės prieštaringais ikiteisminio tyrimo metu duotais įtariamųjų A. P. bei K. M., bei teisme apklausiant kaltinamuoju duotais K. M. parodymais, kurie, gretinant juos visų bylos duomenų kontekste, turėjo būti atmesti, kaip nepatikimi G. M. kaltei pagrįsti.

Mano, kad teismas, grįsdamas G. M. kaltę K. M. parodymais, tai yra tuo, kad jis žinojo, jog A. P. įgijo tabletes iš G. M., nepagrįstai ignoravo tai, jog K. M. parodymai iš esmės kito baudžiamojo proceso metu iš esmės prieštaravo jo paties telefono bendravimo 2012-11-08 – 2012-11-09 turiniui, kas akivaizdžiai rodė K. M. parodymus esant nepatikimais.

Pažymi, kad K. M., apklaustas kaltinamuoju, parodė, kokiomis aplinkybėmis jis įgijo tabletes iš A. P. - būtent, kad jis atvažiavo kažkur tai netoli stoties savo automobiliu, ten atėjo ir A. P., kuris jam pardavė tabletes, tris kurių jis pardavė M. N.. Advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad K. M. duodant parodymus teisme, net nebuvo minimi M. nei vardas, nei pavardė, net į klausimus, ar perkant jam tabletes iš A. P. buvo kokių asmenų, jis atsakė, kad nieko daugiau ten nebuvo, ir tik po prokuroro užuominos, kad ikiteisminio tyrimo parodymuose K. M. buvo nurodęs ir G. M., kaltinamasis K. M. pradėjo aiškinti, kad į tą vietą, kur jis susitiko su A. P., buvo atvykęs ir G. M., ir jis matė, kaip A. P. atokiau nuo jo bendravo su G. M., kad po bendravimo su G. M. A. P. turėjo paketėlį, taip suprato, kad G. M. A. P. perdavė tabletes, jis su A. P. išsiskyrė netrukus, taip ir neįgijęs jokių tablečių, tačiau neužilgo jam skambino M. N., kuris teiravosi tablečių, tad jis vėl susisiekė su A. P., iš jo nupirko 50 vnt. tablečių, kurių 3 pardavė M. N., o likusias 47 tą pačią dieną suvartojo pats. Advokatas pažymi, kad tokių parodymų, kokius davė apklausiamas bylą nagrinėjančiame teisme, ikiteisminio tyrimo metu K. M. niekada nedavė. Advokatas tvirtina, kad susipažinus su visomis K. M. apklausomis matyti, jog pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu K. M. G. M. net nenurodė, o teismo metu G. M. paminėjo tik po prokuroro priminimo, taip pat, advokato nuomone, šiuo atveju reikia vertinti ir tai, kad K. M. vis nurodydavo skirtingas vietas, kur vyko jo ir A. P. susitikimai, skirtingą laiką, kuriomis gavo tabletes iš A. P., skirtingai nurodė laiką, kada jis pardavė tabletes M. N.. Įvertinant ir tai, advokato nuomone, kad ikiteisminio tyrimo metu K. M. nurodydavo vis skirtingus iš A. P. pirktų tablečių kiekius ir niekada nenurodė 50 vnt. tablečių, kyla pagrįstų abejonių, ar K. M. apskritai prisimena įvykį, kurio metu jis iš A. P. įgijo tabletes, kurių dalį jis suvartojo pats, o dalį pardavė M. N.. Pažymi, jog pirmos instancijos teismas į šiuos esminius prieštaravimus K. M. apklausose deramai neatsižvelgė, G. M. kaltei pagrįsti pasitelkdamas kaltinamojo K. M. parodymų dalį, kuria jis tvirtina „žinojęs, jog A. P. tabletes įgijo iš G. M.“, nors toks „žinojimas“, kaip matyti iš paties K. M. parodymų, advokato tvirtinimu, yra klaidingas, o K. M. parodymų raida ir jų turinys rodo, jog K. M. teiginys apie tai, jog žinojo, kad A. P. tabletes gavo iš G. M., tėra tik jo prielaida, kurios teismas negalėjo laikyti įrodymu.

Apelianto nuomone, šiuo atveju svarbu tai, kad teismas nepagrįstai K. M. parodymų nevertino įvertindamas kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo protokolų suvestinėse esančių pokalbių ir SMS kontekste, nes iš K. M. bendravimo 2012-11-08 su A. P. ir M. N. bei G. M. bendravimo su A. P. akivaizdu, jog 2012-11-08 apie 19.34 val. vykusio G. M. susitikimo su A. P. metu prie „A.“ degalinės, (duomenys neskelbtini), K. M. buvo visai kitoje vietoje (prie ligoninės), todėl net neturėjo galimybės stebėti šio susitikimo. Akcentuoja, kad tuo metu, kai A. P. buvo susitikime su G. M. prie „kebabinės“ šalia „A.“ (19.34 val.), K. M. ėjo prie ligoninės, kur 19.42 val. jis jau laukė A. P.. Minėtas telefoninio bendravimo turinys, advokato nuomone, vertinant jį kontekste nuolat besikeičiančių K. M. parodymų dėl 2012-11-08 jo susitikimo su A. P., kurio metu jis tariamai matė ir G. M., paaiškina, dėl ko K. M. apklausų metu nurodydavo skirtingas susitikimo su A. P. vietas ir ne visose apklausose nurodydavo G. M..

Nurodo, kad nors teismas įrodymu, patvirtinančių G. M. kaltę, nurodė ir G. M. parodymo pagal jo nuotrauką atpažinti K. M. protokolą, kuriame nurodyta, kad K. M. atpažino G. M. kaip asmenį, atvežusį A. P. prie ežero ,,ratų“, teismas šio protokolo duomenis vertino atsietai nuo kitų įrodymų. Taip pat nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad apklaustas kaltinamasis K. M. nepatvirtino, jog A. P. tabletes su psichotropine medžiaga gavo būtent iš G. M. - atsakydamas į klausimus, susijusius su minėtomis aplinkybėmis, parodė, kad gal A. P. tą paketą (kuriame, pasak K. M., buvo jam perduotos tabletės) turėjo kokioje kišenėje ir iki susitikimo su G. M., kas būtent atitinka ir G. M. parodymus apie tai, kad ne jis A. P., o A. P. jam siūlė „kaifo“. Nurodo, kad iš K. M. parodymų, lyginant juos su K. M. telefoninio bendravimo su A. P., užfiksuoto teismo nurodytuose kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir jų prieduose, turiniu, matyti, kad K. M. tokią prielaidą padarė dėl to, kad A. P. iki judviejų susitikimo jam tvirtino neturėjęs psichotropinių medžiagų bei laukęs, pasak A. P. tablečių atvežti turinčio pažįstamo, o po A. P. susitikimo su atvykusiu G. M., K. M. nusipirko tabletes iš A. P..

Atkreipia dėmesį, kad A. P. teisme paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl to, kad tabletes su psichotropinėmis medžiagomis jis neatlygintinai gavo jų G. M., tačiau teismas vis tiek rėmėsi būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais A. P. parodymais, tačiau juos vertino neatsižvelgdamas į įrodymų visetą.

Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl G. M. dalyvavimo nusikaltime, neįsigilino į K. M. ir A. P. bendravimo telefonu su kitais asmenimis 2012-11-06 - 2012-11-09 turinį ir negretino jo su kai kuriais kitais reikšmingais bylos duomenimis, pagal teismo konstatuotas aplinkybes, G. M. A. P. 2012-11-08 19.34 val. būdamas prie „Kebabų“ užkandinės, esančios prie „A.“ serviso (duomenys neskelbtini), perdavė A. P. 50 vnt. tablečių, nors A. P. teisme davė parodymus, patvirtinančius G. M. poziciją, jog minėto susitikimo metu būtent A. P. G. M. vietoj pinigų siūlė psichotropinių medžiagų, tačiau G. M. atsisakė, tačiau teismas neatsižvelgė, kad įtariamojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai prieštaravo ne tik kito įtariamojo K. M. parodymams, tačiau neatitiko paties įtariamojo A. P. telefoninių pokalbių turinio. Pažymi, kad būtent, ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. P. parodė, kad žinojo, jog K. (M.) platina psichotropines medžiagas „ratus“, žolę, Ka. jam paskambino ir paklausė, ar A. P. žino, kas turi „ratų“, o jis atsakė, kad gali turėti bendras jų pažįstamas G. (M.), po kelių dienų A. P. susitiko su G., neprisimena kur, galimai A. P. namuose (duomenys neskelbtini), ir G. jo paprašė perduoti K. „ratus“ ir paaiškino, kad jis su K. buvo sutarę, jog tabletes K. perduos A. P., nes pats turintis kažkur išvažiuoti, G. A. P. padavė nepermatoma lipnia juosta apvyniotą „rutulį“, kiek ten buvo tablečių, A. P. nežino, galėjo būti apie 50 vnt., už tablečių perdavimą G. A. P. davė 4 tabletes, kurias A. P. suvartojo, kai G. jam davė tabletes, buvo apie 12-13 val., tabletes A. P. nusinešė į savo automobilį, tablečių K. A. P. tuojau pat neperdavė, kadangi pats su draugu išvyko į Š., vakare grįžęs iš Š. į T., jis K. prie parduotuvės „L.“ ar „I“ perdavė tabletes, pasiimtas iš automobilio.

Advokato tvirtinimu, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo A. P. duotų parodymų, kuriais teismas rėmėsi konstatuodamas G. M. kaltę, šie A. P. parodymai neatitinka kitų duomenų, kuriais rėmėsi teismas - būtent A. P. ir K. M. bei A. P. ir G. M. telefoninio bendravimo turinio ir laiko. O būtent, įtariamasis A. P. nurodė, kad jis, apie 12-13 val. T. gavęs tabletes iš G. M., nuvykęs iš T. į Š. ir vėl grįžęs į T., jas tą patį vakarą perdavė K. M., o iš A. P. ir G. M. telefoninio bendravimo matyti, kad A. P. dar 19.23 val. tik tarėsi su G. M. susitikti - A. P. G. M. siuntė SMS „As prie autoridas kebebenis lauku“, o teismo nuosprendžiu konstatuota, kad A. P. tik po šio pokalbio gavo tabletes iš G. M. (apie 19.34 val.). Atsižvelgiant į minėtus duomenis, advokato teigimu, ir į tai, kad, kaip nustatyta teismo, su tablete, kuri tą patį vakarą A. P. buvo perduota K. M., o šis tą patį vakarą ją pardavė M. N., kuris buvo sulaikytas tuoj pat (2012-11-08 administracinio sulaikymo protokole, iš kurio matyti, kad M. N. buvo sulaikytas 2012-11-08 20 val. 50 min., kai 20 val. 35 padarė administracinį teisės pažeidimą (11, b. 1. 32-33)), įtariamojo A. P. parodymai yra neįtikimi jau vien dėl to, kad nėra įtikima, jog susitikęs su G. M. apie 19.34 val., jis iš T. nuvažiavo į Š. ir grįžo atgal, po ko perdavė tabletes K. M., kuris iki 20 val. 35 min. dar spėjo pas perduoti M. N.. Akcentuoja, jog minėti ikiteisminio tyrimo metu duoti įtariamojo A. P. parodymai aiškiai prieštarauja ir A. P., K. M. ir G. M. telefoninio bendravimo turiniui, nes iš jo taip pat matyti, kad G. M. 2012-11-08 apie 19.30 buvo T. (kai pagal A. P. ir G. M. parodymus jiedu susitiko prie „K.“, esančios prie autoserviso „A.“ (duomenys neskelbtini)), taip pat matyti, kad tą pačią dieną nuo pat ryto iki vakaro A. P. telefonu bendravo su K. M., kuris visą dieną buvo T. ir net 19.34 val. nurodė, kad jis bus prie ligoninės (T.), o 19.42 val. nurodė, kad jis laukia A. P.. Atsižvelgdamas į tai, advokatas nurodo, jog A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad G. M. turėjo kažkur išvažiuoti ir dėl to prašė perduoti tabletes K. M., yra nelogiški, neatitinkantys telefoninių pokalbių turinio ir chronologijos. Pažymi ir tai, kad G. M. su K. M. visai nebendravo telefonu, kas taip pat verčia pagrįstai abejoti dėl A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad G. M. buvo susitaręs su K. M. dėl tablečių ir prašė jų perdavime sudalyvauti A. P. dėl to, kad pats turėjo kažkur išvykti.

Vertindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus A. P. parodymus bei K. M. besikeičiančius parodymus, advokatas pažymi ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti įtariamojo A. P. ir K. M. bet kuriuo viso baudžiamojo proceso šioje byloje metu duoti parodymai niekada nesudarė logiškos grandies, nes buvo iš esmės prieštaringi, o prieštaravimai nebuvo pašalinti. Akcentuoja ir tai, kad iš ikiteisminio tyrimo A. P. parodymų, kuriais teismas grindė G. M. kaltę, seka, jog A. P. K. M. tabletes nepardavė, o neatlygintinai perdavė G. M. prašymu, nes tariamai G. M. buvo dėl tablečių perdavimo susitaręs su K. M.. Tai, advokato tvirtinimu, visiškai neatitinka jokių kitų bylos duomenų.

Apelianto teigimu, akivaizdu, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindė nepatikimais, prieštaringais duomenimis, nevertindamas viseto reikšmingų bylos duomenų, ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl G. M. kaltės padarius BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo nusikalstamą veiką iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į sukčiavimą bei taikyti BK 75 str. ir 66 str. nuostatas.

Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 str. 1 d. neįsigilino į įvykio situaciją ir netinkamai vertino įrodymus bei padarė neteisingas išvadas dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis.

Nurodo, kad jis apklausiamas teisme parodė, jog 20113 m. pradžioje užsidirbo pinigų ir turėjo išvykti į užsienį, paskambino G. M. ir pasiūlė susitikti, nes jam turėjo atiduoti skolą, bet buvo sugalvojęs planą parduoti sachariną vietoj ,,ratų“, galvojo, jog pavyks, nes buvo tamsu, o G. (G. M.) buvo sakęs, kad norėtų narkotinių medžiagų, jis G. jų pasiūlė, tačiau G., sužinojęs, kad tai ne žolė, jų atsisakė, todėl jis G. skolą atidavė pinigais. Apelianto teigimu, tada jis sachariną sugalvojo parduoti K. M., nes žinojo, jog jis tuo verčiasi, o sacharinas buvo labai panašus į ,,ratus“, 50 vienetų pardavė K. M. už 400 Lt, bet K. M. turėjo tik 200 Lt, o kitus liko skoloje. Nurodo, kad sandoris įvyko netoli jo namų, prie M. g., sachariną pirko parduotuvėje, ant sacharino tablečių nieko nebuvo įspausta. Tvirtina, kad pokalbiuose fiksuota, jog jis laukia G. M., tačiau jis jam jokių narkotinių medžiagų nepardavė.

Teigia, kad jo ir G. M. parodymai apie tai, kur jie ir kada susitiko, buvo nuoseklūs, jis kitų kaltinamųjų be K. M. nepažinojo, užfiksuoti jo pokalbiai ir SMS žinutės nėra informatyvūs, juose nėra kalbama apie narkotines ar psichotropines medžiagas. Nurodo, kad tik iš K. M. pokalbių galima aiškiai suprasti, jog jis kalba apie prekybą narkotinėmis medžiagomis su kitais kaltinamaisiais ir nenustatytais asmenimis, ką K. M. ir patvirtino teisme.

Tvirtina, kad teismas be jokių motyvų atmetė jo ir G. M. parodymus teisme, o vadovavosi K. M. parodymais, kurie teisme keitėsi keletą kartų. Pažymi, kad nors jam inkriminuojamas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, tačiau šių medžiagų, kaip daiktinių parodymų, teismui nebuvo pateikta, nebuvo pateiktos ir jų nuotraukos, kad jis galėtų jas atpažinti. Teigia, kad teismas ignoravo liudytojos A. B. parodymus, kur ji nurodė, jog K. M. galėjo duoti parodymus tik dėl to, kad palengvintu savo padėtį. Pažymi, jog teismas atmetė jo prašymus pakviesti ekspertą, nustatyti DNR profilį ant tabletės, iš ko apeliantas daro išvadą, jog jis yra nuteistas tik atsižvelgiant į K. M. parodymus, kuris nurodė, jog yra narkomanas, neprisiminė aplinkybių ir keitė savo parodymus. Apelianto nuomone, K. M. jaučia nuoskaudą, kad buvo apgautas dėl narkotinių medžiagų, nes vietoj jų nusipirko sacharino bei, pasinaudojęs progą, jog buvo išvykęs, davė tokius parodymus, o taip pat ir siekė palengvinti savo padėtį. Tvirtina, kad teismas atmetė jo prašymą iškviesti specialistą, kuris galėtų paaiškinti, kodėl K. M., nupirkęs 50 vnt. tablečių, jas suvartojo per kelias valandas ir jam neprireikė medikų pagalbos, kas, apelianto teigimu, tik patvirtina, jog K. M. jis pardavė ne narkotines medžiagas, o sachariną. Pažymi, jog pas jį nebuvo atliktos kratos, jis visada buvo dirbantis, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą.

Pažymi, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir davė parodymus, atitinkančius esmines įvykių aplinkybes, gailisi ir padėjo išsiaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Nurodo, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai inter aha reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmė turi atitikti padarytos veikos ir kaltininko pavojingumą, tik tada ji yra teisinga.

Pažymi, kad realios laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, atsižvelgiant į jo duotų parodymų turinį bei jo nuoširdų gailėjimąsį dėl padarytų nusikalstamų veikų. Teigia, kad nuoširdžius parodymus davė suprasdamas savo buvusio elgesio netinkamumą, suvokdamas jo pavojingumą ir apsisprendęs išpirkti kaltę, net rizikuodamas, kad dėl jo nuoširdaus bendradarbiavimo su teisėsaugos pareigūnais gali nukentėti nuo kitų nusikaltusių asmenų ir tokio nukentėjimo rizika ypač padidėja laisvės atėmimo vietoje.

Nuteistojo M. A., nuteistojo G. M. gynėjo advokato ir nuteistojo A. P. apeliaciniai skundai netenkinami.

Nuteistasis M. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino visiškai, neigė susitikimą su K. M. 2013-05-24 prie stadiono, taip pat neigė narkotinių medžiagų pardavimą K. M. (5 t., 111-112, 114-115 b. l., 7 t. 92-93 b. l.). Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad byloje nėra surinkta jokių jo kaltės įrodymų, o K. M. jį apkalbėjo. Taip pat nurodo, jog nuosprendyje nėra dėstoma ir nėra įrodyta, kokiu būdu, kokiu laiku, kokiomis priemonėmis pasitelkdamas ar pasinaudodamas kokiais asmenimis jis gabeno narkotines medžiagas ir kokiais objektyviais duomenimis nustatytas M. A. veiksmuose subjektyvinės pusės požymis – narkotinių medžiagų gabenimas su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti.

Apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių M. A. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo - narkotinių medžiagų gabenimo su tikslu jas parduoti, atmetamas kaip nepagrįstas. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai, prie kurių priskiriamas ir jos tikslas, nustatomi ne tik iš paties kaltininko parodymų, bet ir iš byloje surinktų objektyvių duomenų. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Nuteistasis K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-05-24 jis buvo M. ir jam paskambino vaikinas iš P. ir paklausė, ar jis žino iš kur įsigyti ,,žolės“, jis žadėjo pasidomėti, po kiek laiko jis paskambino M. A., kuris jo telefone įvestas MŽK, paprašė M. A. susitikti prie PC ,,I.“, M. A. pažinojo apie mėnesį, žinojo, kad M. A. gali padėti įsigyti ,,žolės“, maždaug apie 16.00 val. jam paskambino M. A., kvietė pasikalbėti, jis (K. M.) suprato, kad dėl ,,žolės“, susitiko prie parduotuvės ,,A.”, M. A. pasakė, kad gali 50 g. ,,žolės” gauti po 24 litus, iš kur paims žolės M. A. neįvardijo, kai jau žinojo, kad bus ,,žolės“, jos kainą, paskambino vaikinui iš P. ir susitarė kai jis baigs darbą susitikti M., vaikinas iš P. siūlė susitikti prie ,,eifelio“, tačiau jis nežinojo kur, todėl susitarė susitikti prie ,,S.“, M. A. jam pasakė susitikti prie stadiono, vaikinas iš P. atvažiavo ne vienas, buvo dar vairuotojas, juos pažinojo iš matymo, vienas iš vaikinų jam padavė pinigus - 1200 Lt, paėmęs pinigus pasakė, kad dabar jis turės važiuoti susitikti su vaikinu, kuris parūpins ,,žolės“, gavęs pinigus už narkotines medžiagas, jis susitiko su M. A. prie stadiono, kuriam padavė gautus pinigus, M. A. jam papasakojo, kur yra padėta narkotinė medžiaga – prie konteinerių, parodė ant žemės nubrėžtą brūkšnį, kur padėtas maišelis su ,,žole“ ir išėjo, atvykus prie stadiono abiems vaikinams, jis (K. M.) jiems paaiškino, kur jiems reikia eiti pasiimti narkotinę medžiagą ir išvažiavo, kai atvažiavo susitikti su M. A. prie stadiono, M. A. davė jam ,,žolės“ už tai, kad prirodė klientą, gautą ,,žolę“ įsidėjo į polietileną nuo cigarečių pakelio ir įsidėjo į vairuotojo sėdynės galinę kišenę, po to jį važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdė policijos pareigūnai ir surado ,,žolę“. Taip pat parodė, kad anksčiau iš M. A. ,,žolę“ buvo pirkęs 1 kartą (4 t., b. l. 5-8, 15, 17, 21-23). Tokius parodymus nuteistasis K. M. patvirtino kelių apklausų metu ikiteisminiame tyrime, tame tarpe ir apklausiamas teisme (4 t., 5-8, 15, 17, 21-23, 7 t., 6-8 b. l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2013-11-19 protokole užfiksuota, kad K. M. atpažino M. A., kaip asmenį, kuris jo telefone įvardintas MŽK ir iš kurio pirko žolę tą dieną, kai jį sulaikė (4 t., 30-33 b. l.).

A. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad 2013-05-24 jis sugalvojo, kad reikia nusipirkti didesnį kiekį narkotinės medžiagos, iš nepažįstamo asmens buvo gavęs vaikino, vardu K., kuris gyvena T., telefono numerį, kuris, jo žiniomis platino narkotines medžiagas, susiekęs su K. jis jam pasakė, kad norėtų ko nors iš jo įsigyti, K. suprato, ko jis (A. R.) nori iš jo įsigyti, telefonu susitarė, kad iki 18 val. jis turi atvykti į M., kur galės įsigyti narkotinės medžiagos, į M. jį vežė M. S., važiuojant į M. jis bendravo su K. trumposiomis SMS žinutėmis, tarėsi, kur susitikti, susitarė susitikti prie PC ,,S“, jiems atvykus, jų jau laukė K., jis automobilyje sumokėjo K. 1200 litų ir susitarė neužilgo susitikti prie stadiono, nuvykus prie nurodyto stadiono, ten jų jau laukė K., kuris jam pro pravirą langą pasakė, kur yra padėta narkotinė medžiaga ir pats nuvažiavo, nuėjus į K. nurodytą vietą, po žemės grumstu rado padėtą plastikinį maišelį, kurio neišvyniojo ir iš kart įsidėjo į džemperio kišenę, išvažiavo namo, važiuojant link P., juos sustabdė policijos pareigūnai, pareigūnai apžiūrėjo jį su M. S. ir jų automobilį, matė, kaip policijos pareigūnai ima jų įvairius daiktus ir pakuoja į maišelius, abu su M. S. buvo pristatyti į M. r. PK bei sulaikyti (3 t., b. l. 135-137).

Nuteistasis M. S. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, nesutiko su tuo, kad jam pareikšti kaltinimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo kaip bendrininkui, teisme jis tvirtino, jog buvo tik automobilio vairuotojas, parodė, kad sutiko R. R. pavežti iki M., kur jis (R. R.) prie ,,S.“ susitiko su K. M., vėliau jis R. R. vežė prie stadiono, ten jis išlipo ir vėl pasikalbėjo su K. M., po to jie išvažiavo namo ir juos sulaikė policijos pareigūnai (3 t., 164-166, 169-170 b. l., 7 t., 26-28 b. l.).

Įvykio vietos 2013-05-24 apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra kelias (duomenys neskelbtini) 9 km. 800 m., apžiūrėtas automobilis Crysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) svarstyklės, paimtas plastikinis baltos spalvos maišelis su jame esančia augalinės kilmės medžiaga (t. 1, 140-152 b. l.), specialisto išvadoje 2013-08-08 Nr. 140-(2924)-IS1-4013 nurodyta, jog plastikiniame maišelyje, 2013-05-24 iškritusiame iš po A. R. rūbų, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurių masė 41,326 g., tetrahidrokanabinolio koncentracija – 6 proc. (2 t., 23-24 b. l.).

Iš byloje esančių telefoninių suvestinių matyti, kad 2013-05-24 maždaug nuo 12.36 val. K. M. pradeda bendrauti su A. R., derina narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimą ir jų kiekį, 13.05 val. K. M. skambina M. A., derina su juo susitikimo vietą, apie 14.00 val. jie susitinka, po šio susitikimo M. A. vėl skambina K. M. ir tariasi dėl susitikimo vietos, iš 14.41 val. K. M. skambučio M. A. galima spręsti jog jie pagaliau susitinka, po susitikimo su M. A. K. M. 14.48 val. skambina A. R., informuoja, kad surado narkotines ar psichotropines medžiagas, pasako jų kiekį ir kainą (,,pendešimt ten tų kvadratielių“, ,,po dvidešimt keturis litus už kvadratą“), A. R. tai tinka, K. M. paprašo A. R. atvykti kuo skubiau, dar iki 17.00 val. Nuo 16.16 val. iki 17.55 val. A. R. bendrauja su K. M. telefonu bei SMS ir derina susitikimo vietą M., 17.57 val. K. M. informuoja M. A., jog atvyksta susitikti, M. A. atsako, kad laukia, 18.26 val. K. M. rašo SMS M. A., iš ko galima suprasti, jog jis jau buvo susitikęs su A. R. ir turi iš jo paėmęs pinigus, po kelių sekundžių K. M. skambina M. A. ir iš pokalbio aišku, jog M. A. atvyksta susitikti su K. M., 18.26-27 val. A. R. susiekia su K. M., K. M. prašo jo palaukti, 18.44 val. A. R. skambina K. M. ir derina susitikimo vietą prie stadiono (1 t., 103-104, 127-137 b. l.).

Ir nors nuteistasis M. A., ikiteisminio tyrimo metu neigęs, jog K. M. pažįsta, teisminio nagrinėjimo metu neneigė, jog 2013-05-24 buvo susitikęs su K. M. ir pripažino, jog telefoninių pokalbių įrašuose yra užfiksuoti jo pokalbiai su K. M., tačiau susitikimų priežastimi nurodė galimą K. M. norą įsigyti iš jo telefoną (7 t., 92-93 b. l.), tačiau byloje surinkti įrodymai paneigią šią apelianto versiją, t.y. iš fiskuoto telefoninio K. M. bendravimo su M. A. matyti, kad K. M. su M. A. pradeda bendrauti būtent po to, kai A. R. kreipiasi į jį dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, jų bendravimas tęsiasi iki tol, kol M. A. gauna iš K. M. pinigus, kuriuos jam perduoda A. R. už narkotines medžiagas, po ko M. A. nurodytoje vietoje, apie kurią A. R. pasako K. M., A. R. ir įgyja narkotines medžiagas, kurias suranda policijos pareigūnai. Ši įvykio seka patvirtinta K. M., A. R. ir M. S. parodymais. Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog 2013-05-24 A. R. K. M. už 1200 Lt prie stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), pardavė būtent iš M. A. įsigytas narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurių bendra masė 46,985 g., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. A. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Nuteistasis G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, padaryto 2012-11-08, nepripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu atsisakęs duoti parodymus dėl 2012-11-08 įvykio, teisminio nagrinėjimo metu, kaip ir apeliaciniame skunde, tvirtino, kad 2012-11-08 susitiko su A. P. tik dėl to, kad atsiimtų iš jo skolą (7 t., 10-12 b. l.).